Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-26 · Civilinė byla Nr. 2S-681-343/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-26
Bylos Nr.
2S-681-343/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-05370-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
V. Č.
Atsakovas
A. Č.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-681-343/2013(Proceso Nr. 2-05-3-05370-2012-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4; 122.4; 121.3; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-8670-918/2012 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės A. Č. priešieškinį ieškovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Č. apeliaciniu skundu skundė 2012 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8670-918/2012 prašydamas pakeisti minėtą teismo sprendimą priteisiant gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), šalims po ½ dalį; panaikinti minėto teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei V. Č. iš ieškovo V. Č. priteista 299 250 Lt kompensacija už natūra tekusio turto dalį, kompensaciją sumokant per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atsakovei A. Č. priteista 52 150,55 Lt už dalį sąskaitoje buvusių ir šeimos poreikių tenkinimui nepanaudotų lėšų, įpareigojant ieškovą V. Č. atsakovei A. Č. priteistas kompensacijas sumokėti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas taip pat prašė atleisti jį nuo dalies – 6 840 Lt – žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovo teigimu, nors jis ir dirba, tačiau gaunamos pajamos yra itin mažos, dėl ko jis neturi galimybių sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio. Ieškovo teigimu, jo finansinė padėtis yra nepatenkinama ir dėl to ieškovas turi pagrįstą pagrindą prašyti atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Taip pat nurodė, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, bei CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, t. y. su būtinybe sumokėti žyminį mokestį. Ieškovas už pareikštą apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo V. Č. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos sumokėti 7 314 Lt žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą. Teismas nustatė, kad už pareikštą apeliacinį skundą, atsižvelgiant į ginčijamą 351400,55 Lt sumą, mokėtinas 7 514 Lt dydžio žyminis mokestis. Teismo manymu, tai, kad ieškovas neturi santaupų ar papildomų pajamų, dėl ko jis negali sumokėti viso žyminio mokesčio, nėra besąlyginis pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas, atsižvelgęs į ieškovui priklausančią nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę, į banko sąskaitoje buvusias lėšas, į tai, kad jis dirba, gauna pastovias pajamas, neišlaiko nepilnamečių vaikų, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti sunkią ieškovo materialinę padėtį ir atleisti jį nuo 7 314 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8670-918/2012 ir priimti naują sprendimą – atleisti ieškovą V. Č. nuo 7 314 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Skundžiama teismo nutartis yra priimta neišanalizavus visų žyminio mokesčio atidėjimo aplinkybių, motyvų bei įrodymų, todėl yra nepagrįsta.Ieškovo pateiktas prašymas yra motyvuotas, jis nurodė, jog dėl mažų gaunamų pajamų nėra pajėgus sumokėti viso žyminio mokesčio, jo finansinė padėtis yra nepatenkinama, dėl to jis turi pagrįstą pagrindą prašyti atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, ieškovas santuoką pageidavo nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, nors neatmetama galimybė tokį susitarimą sudaryti ateityje. Ieškovas taip pat yra sumokėjęs dalį (200 Lt) mokėtino žyminio mokesčio.Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą bei CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, t. y. su būtinybe sumokėti žyminį mokestį. Teismas, priimdamas nutartį, turėjo atsižvelgti į pagrindinį motyvą, kuriuo ieškovas rėmėsi prašydamas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. jog situacija, kad jis negali sumokėti viso mokėtino už apeliacinį skundą žyminio mokesčio, nepriklauso nuo apelianto. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas turi užtikrinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje keliamas teismo sprendimo neatleisti ieškovo nuo dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Teisės kreiptis į teismą principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Teisminės gynybos prieinamumo principas, įtvirtintas CPK 5 straipsnio 1 dalyje numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau net ir konstitucinis teisės kreiptis į teismą principas negali būti suabsoliutinamas. Teisės kreiptis į teismą realizavimui įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrą tvarką, kurios turi būti laikomasi, kadangi kaip ir bet kuri teisė, ši teisė negali būti realizuojama bet kokiu būdu. Pažymėtina, kad kaip viena iš priemonių ne tik kad atlyginti valstybei tam tikrą dalį išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, bet ir skatinti taikų ginčų sprendimą, o taip pat kaip prevencinė priemonė siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams reikšti yra numatyta pareiga į teismą besikreipiančiam asmeniui, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, sumokėti tam tikro dydžio žyminį mokestį. Nors pripažįstama, kad mokėtino žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti tokio dydžio, kad teisminė gynyba būtų visiems prieinama, tačiau negalima ignoruoti ir kitų su žyminio mokesčio institutu siejamų pirmiau paminėtų tikslų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirajame skunde nurodytu ieškovo argumentu, jog mokėtinas žyminis mokestis neturėtų riboti jo teisės kreiptis į teismą, o taip pat, kad įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei žyminio mokesčio atidėjimo institutai užtikrina konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą.

Siekiant sudaryti sąlygas kreiptis į teismą įstatymų leidėjas be kitų CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų yra numatęs dar dvi papildomas galimybes teismui savarankiškai spręsti dėl žyminio mokesčio lengvatų. Viena iš jų, numatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje, ieškovas ir siekė pasinaudoti teikdamas apeliacinį skundą, t. y. jis pateikė prašymą atleisti jį nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo turi įsitikinti, kad asmens turtinė padėtis yra sunki ir būtent dėl jos asmuo negali sumokėti visos mokėtino žyminio mokesčio sumos.

Ieškovas V. Č. pateikė apeliacinį skundą dėl 2012 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8670-918/2012 kartu prašydamas atleisti jį nuo 6 840 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo. Pateikti teismui rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo dalį – 200 Lt – mokėtino žyminio mokesčio. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškinio suma yra 295 066 Lt, tačiau sutikti su tuo, kad apeliaciniu skundu ginčijama būtent tokio dydžio suma, nuo kurios ir turėtų būti skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis, negalima. Remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi tuo atveju, kai ginčas yra turtinis, už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Kadangi ieškovas apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręsti šalių turtiniai reikalavimai, atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 351 400,55 Lt, dėl ko už apeliacinį skundą mokėtinas 7514Lt dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde ieškovas prašo atleisti jį būtent nuo 7 314 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atskiruoju skundu ieškovas ginčija teismo sprendimą neatleisti jo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą ir kaip vieną iš nutarties nepagrįstumo argumentų nurodo, jog skundžiama nutartis priimta neišanalizavus visų žyminio mokesčio atidėjimo aplinkybių, motyvų bei įrodymų. Pažymėtina, kad ieškovas buvo pateikęs prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o ne prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl ieškovo pareikšto prašymo nespręsdamas klausimo dėl galimybės nesant ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Ieškovas prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo grindžia savo sunkia turtine padėtimi nurodydamas, kad nors jis ir dirba, tačiau jo gaunamos pajamos yra itin mažos. Ieškovo teigimu, jo finansinė situacija yra nepatenkinama, jis negali sumokėti viso mokėtino už apeliacinį skundą žyminio mokesčio, o situacija, dėl kurios jis negali sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio, nepriklauso nuo jo. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismas turi nustatyti, ar asmens turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jis negali sumokėti visos mokėtino žyminio mokesčio sumos. Vien duomenys apie asmens gaunamas pajamas nėra pakankami nustatyti asmens tikrąją turtinę padėtį, o taip pat ir priimti pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Sprendžiant nurodytą klausimą teismas turi įvertinti ne tik duomenis apie asmens gaunamas pajamas, bet taip pat ir duomenis apie asmens turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimas santaupas, kreditorius, išlaikytinius ir visus kitus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl asmens galimybių konkrečiu atveju sumokėti mokėtiną žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad, atsižvelgiant į ieškovui priklausančią nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę, į jo banko sąskaitoje buvusias lėšas, į aplinkybes, kad ieškovas dirba, gauna pastovias pajamas, nepilnamečių asmenų neišlaiko, nėra pagrindo konstatuoti esant sunkią ieškovo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas ieškovo pareikšto prašymo pagrįstumo klausimą atsižvelgė ne tik į ieškovo prašyme nurodytus argumentus ir duomenis apie jo gaunamas pajamas, tačiau vertino ir kitus byloje esančius duomenis, kurie reikšmingi nustatant ieškovo turtinę padėtį ir jo galimybes sumokėti visą mokėtiną už apeliacinį skundą žyminį mokestį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo turimo turto masė yra nemaža, jis turi ne tik nekilnojamojo, bet ir kilnojamojo turto, yra juridinio asmens akcijų savininkas, turto vertė pakankamai didelė, ir vien tik ta aplinkybė, jog ieškovo šiuo metu gaunamos pajamos nėra galimai pakankamos visam už apeliacinį skundą mokėtinam žyminiam mokesčiui sumokėti ir tai, jog šiuo metu ieškovas nurodyto turto negali realizuoti, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jis negalėtų sumokėti už pateiktą apeliacinį skundą viso mokėtino žyminio mokesčio. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu ieškovo galimybės sumokėti žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą yra ribotos, kadangi dėl turto padalijimo nutraukiant santuoką vyksta ginčas, nesudaro pagrindo teigti, jog jis tokių galimybių visai neturi, jo turtinė padėtis yra tiek sunki, kad viso mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimas galimai pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo turtinę padėtį nesant tiek sunkią, kad jis negalėtų sumokėti visos už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumos. Tais atvejais, kai yra duomenų apie tai, kad ateityje asmens turtinė padėtis pagerės, t. y. kaip kad šiuo atveju teismui priėmus galutinį sprendimą byloje ieškovas turės galimybę realizuoti jam priskirtą turtą, turi būti taikomas ne atleidimas nuo žyminio mokesčio, kuris iš esmės yra absoliutus ir negrįžtamas, bet žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovas, manydamas, kad jo finansinė padėtis yra nepatenkinama, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir šios jo teisės nekvestionuoja, tačiau, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, tik teismas, atsižvelgdamas į visus duomenis, reikšmingus nustatant asmens turtinę padėtį ir jo galimybes sumokėti mokėtiną žyminį mokestį, gali nuspręsti, kad asmens turtinė padėtis yra tiek bloga, kad jis negali sumokėti visos mokėtino žyminio mokesčio sumos. Taigi, ne subjektyvus asmens savo turtinės padėties vertinimas, o remiantis objektyviais duomenimis teismo priimtas sprendimas dėl asmens turtinės padėties gali būti pakankamas pagrindas pasinaudojant CPK 83 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teise taikyti žyminio mokesčio lengvatą ir atleisti asmenį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsirojo skundo argumentai dėl to, kad ieškovas pageidavo santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar kad situacija, dėl kurios, ieškovo manymu, jis negali sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio (pažymėtina, kad kokia tai konkreti situacija atskirajame skunde nėra nurodyta) nėra reikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo klausimą.

Be to, remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. gegužės 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo prašymas atleisti jį nuo 6 840 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nebuvo patenkintas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas byloje nepateikė duomenų apie banko sąskaitose turimas pinigines lėšas, į tai, kad šalys turi daug nekilnojamojo turto, kad ieškinyje ieškovas nurodė sutinkantis sumokėti atsakovei už jam tenkančią turto dalį per metus 170 000 Lt kompensaciją, į tai, kad ieškovas neišlaiko nepilnamečių vaikų, sprendė, jog negalima daryti išvados, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko laikė nesant pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo ieškovą sumokėti 6840 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Ieškovui pateikus patikslintą ieškinį jis pakartotinai prašė atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartyje, atsižvelgiant į tai, kad savo prašymą ieškovas grindė CPK 84 straipsnio nuostatomis, sprendė, jog ieškovas prašo ne atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir ieškovo prašymą patenkino. Teismas, atsižvelgęs į inicijuojamo ginčo pobūdį, į tai, kad ieškovas šiuo metu gauna nedidelį darbo užmokestį, kad negali parduoti nekilnojamojo turto, dėl kurio vyksta ginčas, laikė, jog tikslinga likusios dalies - 6 840 Lt – dydžio žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog nuo nurodytų nutarčių priėmimo momento ieškovo turtinė padėtis pasikeitė tiek, kad būtų pakankamas pagrindas atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra. Ieškovas pirmiau paminėtų pirmosios instancijos teismo nutarčių neskundė, todėl nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netenkinti ieškovo prašymo dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nepažeidė ieškovo teisėtų lūkesčių, o esant analogiškoms aplinkybėms priėmė vienodą, teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakęs tenkinti ieškovo prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo išaiškino ieškovui teisę kreiptis dėl žyminio mokesčio atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. pasinaudoti kita įstatymo leidėjo teismui suteikta galimybe taikyti žyminio mokesčio lengvatą, tačiau ieškovas prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikė. Pažymėtina, kad net ir priėmus apeliacinės instancijos teismui šią nutartį ieškovui nėra atimama galimybė pasinaudoti teise kreiptis į teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, nesant šio ieškovo prašymo savo iniciatyva galimybės atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už pateiktą apeliacinį skundą nesprendžia.

Atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. Č. terminą iki 2013 m. kovo 12 d. sumokėti 7 314 Lt žyminio mokesčio dalį už pateiktą apeliacinį skundą.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Išaiškinti ieškovui, kad jam sumokėjus trūkstamą žyminio mokesčio dalį, ar teismui esant jo prašymui atidėjus žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, apeliacinis skundas bus laikomas paduotu pradinę jo pateikimo dieną. Priešingu atveju apeliacinį skundą bus atsisakyta priimti ir jis bus grąžinamas jį padavusiam asemniui.

Teisėja Rūta Palubinskaitė