Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-315-777/2014

2014 m. vasario 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. S., trečiasis asmuo Ž. S., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Atsakovas skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl paramos ieškovei būtinumo ir atsakovo turtinės padėties.

Šie skundo argumentai pagrįsti iš dalies.

Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti paramą už laikotarpį, kuris susideda iš dviejų dalių, t. y. laikotarpio, kai ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje (nuo 2012-02-01 iki 2012-07-31), ir laikotarpio, kai ieškovė įstojo ir mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (nuo 2012-08-01).

Pilnamečio vaiko (CK 2.5 str. 1 d., 3.194 str. 3 d.) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime pripažino, kad CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui. Konstitucinis Teismas nutarime akcentavo, jog būtina atsižvelgti į tėvų galimybes teikti paramą, tėvų pareigas kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams), negalima iš esmės pabloginti tėvų ar kitų asmenų padėties, juo labiau nustatyti tokią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, kurios tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų įvykdyti, negalima situacija, kad teismas visais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų turi pajamų ar kito turto, ypač kai tos pajamos ar kitas turtas nėra dideli, turėtų pareigą priteisti išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje; gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti pilnamečiam asmeniui būtų galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje; valstybė turi siekti sukurti tokią aukštojo išsilavinimo siekiančių asmenų rėmimo sistemą, kad kiekvienas aukštojoje mokykloje besimokantis asmuo, kuriam reikalinga parama, turėtų galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą, kad tokios paskolos grąžinimo sąlygos nebūtų nepagrįstai sunkinamos.

Spręsdamas dėl paramos ieškovei būtinumo, kai ji mokėsi vidurinėje mokykloje, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės minėtu laikotarpiu gautas darbo pajamas ar kokį nors kitą pragyvenimo šaltinį, taip pat duomenų apie jos turimą turtą. Neginčytina, kad minėtu laikotarpiu jai reikėjo lėšų maitinimuisi, drabužiams, avalynei, asmeninei higienai, transportui ir kitoms būtinoms išlaidoms. Didžiąją laiko dalį ieškovė privalėjo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, ruoštis abitūros egzaminams, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės galimybės dirbti minėtu laikotarpiu buvo labai ribotos, ji iš esmės neturėjo protingų galimybių pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos mokslams vidurinėje mokykloje. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei minėtu laikotarpiu parama buvo būtina, nors ir šio laikotarpio atskirai neišskyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis 3K-7-204/2009).

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu, kai ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje, atsakovo gaunamas pajamas sudarė 836,69 Lt paskirta pareigūnų, kariūnų pensija. Duomenų apie kitas atsakovo pajamas minėtu laikotarpiu nėra. Trečiojo asmens pajamų vidurkis minėtu laikotarpiu sudarė apie 2400 Lt. Atsakovas su trečiuoju asmeniu turi butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, už kurį minėtu laikotarpiu atsakovas mokėjo bankui 178,76 Lt įmokas pagal paskolos sutartį, nors jame ir negyveno, o trečiasis asmuo dengė buto komunalines išlaidas. Duomenų apie kitą atsakovo ir trečiojo asmens turimą turtą byloje nėra. Be to, atsakovas minėtu laikotarpiu kas mėnesį mokėjo po 105 Lt investicinio gyvybės draudimo įmokų. Nuo 2012-05-25 mokėjo ir 106,85 Lt įmokas pagal vartojimo paskolą už kompiuterį. Neginčytina, kad minėtu laikotarpiu atsakovui, kaip ir ieškovei, reikėjo lėšų maitinimuisi, drabužiams, avalynei, asmeninei higienai, transportui ir kitoms būtinoms išlaidoms. Duomenų apie tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo minėtu laikotarpiu turėjo pareigų kitiems asmenims, byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę ieškovei tekti paramą. Tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes manytina, kad pirmosios instancijos teismo priteista 400 Lt suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, vertintina kaip pernelyg didelė. Įvertinant ieškovės gyvenimiškus poreikius, atsakovo bei trečiojo asmens turtinę padėtį minėtu laikotarpiu, siekiant, kad nė vienos šalies interesai nebūtų nepagrįstai pažeisti, siekiant interesų pusiausvyros, ieškovei iš atsakovo laikotarpiu, kai ji mokėsi vidurinėje mokykloje, priteistinas 250 Lt išlaikymas per mėnesį.

Spręsdamas dėl paramos ieškovei būtinumo, kai ji įstojo ir mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, jai nėra sukakę 24 metai, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė yra pažangi studentė, nemoka už mokslą. Byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovės minėtu laikotarpiu gautas darbo pajamas ar kokį nors kitą pragyvenimo šaltinį, taip pat duomenų apie jos turimą turtą. Neginčytina, kad jai neabejotinai reikia lėšų būstui, maitinimuisi, drabužiams, avalynei, asmeninei higienai, transportui ir kitoms būtinoms išlaidoms. Didžiąją laiko dalį ieškovė privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, ruoštis įskaitoms ar egzaminams, todėl teismas iš dalies sutinka, kad jos galimybės dirbti yra ribotos. Tačiau vertintinos taip pat ir ieškovės protingos galimybės pačiai pasirūpinti lėšų, reikalingų jos studijoms aukštojoje mokykloje. Byloje nėra duomenų, jog ji kreipėsi dėl paskolos iš valstybės studijų laikotarpio finansavimui. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad dėl to, jog jos tėvai nėra išsiskyrę, abu tėvai turi pajamų, ieškovė negali pretenduoti į valstybės paskolą mokslui. Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr.480, 20 p. nustatyta, kad teisę gauti valstybės remiamas paskolas turi aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisų studijų, antrosios pakopos, trečiosios pakopos studentai, taip pat studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime nurodė, jog pagal CK 2.5 str. 1 d. pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, todėl pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Viena iš Konstitucinio Teismo nurodytų būtinų sąlygų, kad pilnametis asmuo, besimokantis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, turėtų teisę į reikalavimo priteisti paramą iš tėvų patenkinimą, yra tai, kad asmuo siekė įgyvendinti savo teisę gauti valstybės paskolą studijoms, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos negavo ar gavo ją mažesnę, nei reikia. Taigi, tiek stojimo į aukštąją mokyklą metu, tiek dabar, jeigu jai būtina finansinė parama, ieškovė turi visas galimybes pasinaudoti valstybės paskola studijoms, tačiau ja nesinaudoja. Taigi, ieškovė, būdama pilnametė, vengia prisiimti savo mokymosi aukštojoje mokykloje finansinę naštą, o siekia, kad ją pirmiausiai prisiimtų tėvai, o ne ji pati. Toks ieškovės elgesys leidžia daryti išvadą, jog ji, neišnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje, savo, kaip pilnamečio asmens, savarankiškai priimto sprendimo studijuoti aukštojoje mokykloje įgyvendinimo finansinę naštą nuo savo pečių siekia pirmiausiai perkelti tėvams. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė vasaros atostogų metu intensyviai bandė ieškoti darbo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei šiuo laikotarpiu parama yra būtina, tačiau spręsdamas dėl priteistinos paramos dydžio neįvertino aplinkybių, jog atsakovė yra neišnaudojusi visų protingų galimybių pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos studijoms aukštojoje mokykloje, bei intensyviai vasaros metu neieško darbo.

Byloje nustatyta, kad, kai ieškovė įstojo ir pradėjo mokytis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, atsakovo gaunamas pajamas sudarė apie 925 Lt darbo užmokesčio atskaičius mokesčius vidurkis (iki 2012-12-31 apie 850 Lt, o nuo 2013-01-01 apie 1 000 Lt) ir 635,85 Lt paskirta pareigūnų, kariūnų pensija, kuri sumažėjo atsakovui pradėjus dirbti. Duomenų apie kitas atsakovo pajamas minėtu laikotarpiu nėra. Trečiojo asmens pajamų vidurkis minėtu laikotarpiu sudarė apie 2400 Lt. Atsakovas su trečiuoju asmeniu turi butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, už jį minėtu laikotarpiu atsakovas mokėjo bankui 178,76 Lt įmokas pagal paskolos sutartį, nors jame ir negyveno, o trečiasis asmuo dengė buto komunalines išlaidas. Duomenų apie kitą atsakovo ir trečiojo asmens turimą turtą byloje nėra. Be to, atsakovas minėtu laikotarpiu kas mėnesį mokėjo po 105 Lt investicinio gyvybės draudimo įmokų. Iki 2013-10-25 mokėjo ir 106,85 Lt įmokas pagal vartojimo paskolą už kompiuterį. Nuo 2012-08-15 atsakovas sudarė nuomos sutartį, pagal ją už 500 Lt (plius komunaliniai mokesčiai) išsinuomojo apie 60 kv. m bendro ploto butą. Neginčytina, kad minėtu laikotarpiu atsakovui, kaip ir ieškovei, reikėjo lėšų maitinimuisi, drabužiams, avalynei, asmeninei higienai, transportui ir kitoms būtinoms išlaidoms. Duomenų apie tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo minėtu laikotarpiu turėjo pareigų kitiems asmenims, byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę ieškovei teikti paramą ir jos mokymosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje laikotarpiu. Tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes, manytina, kad pirmosios instancijos teismo priteista 400 Lt suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, vertintina kaip pernelyg didelė. Įvertinant ieškovės gyvenimiškus poreikius, atsakovo bei trečiojo asmens turtinę padėtį šiuo laikotarpiu, tai pat įvertinant ir tai, kad ieškovė yra neišnaudojusi visų protingų galimybių pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos studijoms aukštojoje mokykloje, bei intensyviai vasaros metu neieško darbo, siekiant, kad nė vienos šalies interesai nebūtų nepagrįstai pažeisti, siekiant interesų pusiausvyros, ieškovei iš atsakovo laikotarpiui nuo įstojimo ir mokymosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje pradžios, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai priteistinas 300 Lt išlaikymas per mėnesį.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis neprieštaravo ieškinio argumentams dėl ieškinyje nurodytos teisės į išlaikymą pradžios, nes atsakovas ieškinį prašė atmesti visiškai. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Atsakovas su ieškiniu nesutiko visiškai, teigė, kad nėra pagrindo ieškovei iš viso teikti paramos. Tačiau atsižvelgiant į anksčiau apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, nesant byloje duomenų, kad atsakovas nuo 2012-02-01 teikė ieškovei paramą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą.

Atsakovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, numatytas LR CPK 42 str., nes išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, nes teismui buvo pateiktas pranešimas dėl atsakovo nedalyvavimo 2013-09-27 teismo posėdyje. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apie 2013-09-27 teismo posėdį atsakovas buvo informuotas 2013-08-07 asmeniškai (b. l. 90). 2013-09-27 atsakovas teismui pateikė pranešimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, jame nurodė, kad negali dalyvauti 2013-09-27 bylos nagrinėjime, nes darbo reikalais yra išvykęs į užsienį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pranešimą, jame išdėstytas aplinkybes, tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų pranešime išdėstytoms aplinkybėms patvirtinti, ieškovės ir trečiojo asmens prašymą nagrinėti bylą iš esmės, priėmė protokolinę nutartį, kuria konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės yra nepateisinamos ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą (LR CPK 246 str. 2 d.). Be to, pažymėtina, kad atsakovas apie 2013-09-27 teismo posėdį buvo informuotas 2013-08-07, todėl turėjo pakankamai laiko pateikti teismui prašymus, įrodymus, susipažinti su bylos medžiaga ir kt.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimas iš esmės užbaigtas sprendimu (LR CPK 270 str.), o ne sprendimu už akių (LR CPK 286 str.). Ta aplinkybė, jog byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant teismo posėdyje atsakovui, nereiškia, kad yra priimtas sprendimas už akių.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nustatant, jog iš atsakovo ieškovei laikotarpiui, kai ji mokėsi vidurinėje mokykloje nuo 2012-02-01 iki 2012-07-31 priteistina parama po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš viso 1 500 Lt, o laikotarpiui, nuo įstojimo ir mokymosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje pradžios, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai iš atsakovo ieškovei priteistina parama po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies. Todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (LR CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovė byloje iš esmės pareiškė 2 savarankiškus reikalavimus. Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašė priteisti 500 Lt paramą už laikotarpį, kai ji mokėsi vidurinėje mokykloje. Ieškovei minėtu laikotarpiu priteista po 250 Lt paramos. Vadinasi, šis reikalavimas patenkintas 50 proc. Antruoju reikalavimu ieškovė prašė priteisti 500 Lt paramos už laikotarpį, kai ji įstojo ir mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Ieškovei minėtu laikotarpiu priteista po 300 Lt paramos. Vadinasi, šis reikalavimas patenkintas 60 proc. (300 Lt x 100 : 500 Lt). Taigi iš viso patenkinta 55 procentai ieškovės pareikštų reikalavimų.

Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 45 Lt (1 500 Lt x 3 proc.) žyminio mokesčio už pirmąjį reikalavimą ir 108 Lt (300 Lt x 3 proc. x 12 mėn.) žyminio mokesčio už antrąjį reikalavimą bei 33 Lt (60 Lt x 55 proc. (patenkintų reikalavimų dalis) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (LR CPK 96 str.), iš viso 186 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Iš ieškovės likusi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą dalis nepriteistina, nes ieškovė yra atleista nuo šių išlaidų mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atsakovas už paduodamą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 144 Lt žyminį mokestį, kuris apskaičiuojamas taip: 400 Lt (ginčijama suma) x 3 proc. x 12 mėn.= 144 Lt. Iš žyminio mokesčio kvito nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 165 Lt. Todėl jam grąžintas permokėtas 21 Lt žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. dėl pirmojo reikalavimo 37,50 proc. (900 Lt (nuginčyta suma už pirmąjį reikalavimą) x 100 : 2400 (ginčijama suma) ir dėl antrojo reikalavimo 25 proc. (100 Lt (nuginčyta suma) x 100 : 400 Lt (ginčyta suma), iš viso patenkinta 31,25 proc. atsakovo reikalavimų apeliaciniu skundu, iš ieškovės atsakovui proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteistinas 45 Lt (144 Lt x 31,25 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje.

Dėl užskaitos

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo valstybei priteistinas 186 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas valstybei ir atsakovui grąžintinas 21 Lt permokėtas žyminis mokestis, konstatuotina, kad yra pagrindas atlikti šių sumų įskaitymą. Todėl iš atsakovo po įskaitymo valstybei priteistina 165 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. S. paramą dukrai I. S. po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš viso 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) nuo 2012-02-01 iki 2012-07-31, kai ji mokėsi vidurinėje mokykloje.

Priteisti iš atsakovo R. S. paramą dukrai I. S. po 300 Lt (tris šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-08-01, kai ieškovė įstojo ir pradėjo mokytis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai.

Priteisti iš atsakovo R. S. 165 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą valstybei.

Priteisti iš ieškovės I. S. atsakovui R. S. 45 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.