- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- I-5270-561/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06027-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pas Saidą“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 1.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pas Saidą“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Pas Saidą“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2015-11-23 sprendimą Nr. S-223(7-219/2015) (toliau – Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-08-21 sprendimą Nr. 69-99 (toliau – VMI sprendimas); 3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2015-04-09 spendimą Nr. FR0682-215 (toliau – Klaipėdos AVMI sprendimas).
Paaiškino, kad 2013 metais buvo atliktas Bendrovės buhalterinės apskaitos ir mokesčių patikrinimas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 ir pateiktas 2013-05-27 pranešimas apie atliktą mokestinį patikrinimą Nr. A12-57. Esminių neatitikimų su metine pajamų mokesčių deklaracija nustatyta nebuvo. Minėtame pranešime daromos prielaidos, kad galimai buvo apskaitomos ne visos ūkinės operacijos.
Atlikus Bendrovės direktorės S. V. ir jos sutuoktinio šeimos pajamų patikrinimus, buvo patvirtinta, kad buvo pateikti visi prašomi dokumentai, tačiau daromos prielaidos, kad buvo naudojamos lėšos iš nenustatytų pajamų šaltinių. Pažymose buvo suformuluotos rekomendacijos pateikti papildomas metines pajamų deklaracijas ir sumokėti priskaičiuotus mokesčius nuo papildomų pajamų. Mokesčių administratoriui buvo pateikti išsamūs paaiškinimai ir paskaičiavimai apie pajamas ir išlaidas, tačiau jie nebuvo tinkamai vertinami, operatyvių patikrinimų pažymose apie juos nebuvo užsimenama. Atsakyme į pateiktus paaiškinimus buvo nurodyta, kad buvo pateiktas pasiūlymas, o ne reikalavimas, susimokėti mokesčius.
2014 metais atlikus pareiškėjos buhalterinės apskaitos ir mokesčių patikrinimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31, buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame vartojami abstraktūs terminai, iškraipomos teisės aktuose vartojamos sąvokos. Buvo daromos prielaidos, kad pareiškėja netinkamai vykdo mokestines prievoles, siekiant apmokestinti Bendrovę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, nors kiekviename patikrinimo akte nurodyta, kad buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Minėta teisės norma gali būti taikoma, tiktai kuomet mokesčių mokėtojas nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi. Pareiškėjos apmokestinimas buvo grindžiamas abstrakčiai neaiškiais argumentais, nustatytos aplinkybės dėl apskaičiuotų pajamų nebuvo grindžiamos įrodymais. Apmokestinimui svarbios aplinkybės nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos. Dėl to buvo nuspręsta atlikti pakartotinį patikrinimą. Šio patikrinimo metu buvo vadovaujamasi tais pačiais duomenimis, nebuvo nustatyta teisės aktų pažeidimų, o pateikiami neaiškūs duomenys ir neaiškus pagrindas taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalį. Taigi, analogiški pažeidimai buvo atlikti ir pakartotino patikrinimo metu, t. y. vadovaujamasi prielaidomis, nurodomi neaiškūs apmokestinimo pagrindai. Padarytos išvados buvo nurodytos ir Klaipėdos AVMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Minėtas sprendimas buvo patvirtintas VMI sprendimu bei Komisijos sprendimu, nurodžius argumentus, analogiškus Klaipėdos AVMI sprendime pateiktiems abstraktiems ir neaiškiems argumentams. Tokie mokesčių administratoriaus veiksmai vertintini kaip siekis nuslėpti pirminių patikrinimo aktų turinį bei išvadą, kad nebuvo nustatyta apskaitytų pajamų ir sąnaudų duomenų neatitikimo metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateiktiems duomenimis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad patikrinimo aktuose yra prieštaravimų, kad visi reikiami duomenys buvo pateikti, todėl nebuvo pagrindo taikyti MAĮ 70 straipsnį ir vadovautis kitų įmonių mokamų darbo užmokesčių vidurkiu.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka bei prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kuomet mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka bei to padaryti negalima, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas. Vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, pareiga pagrįsti būtinybę mokestinės prievolės dydį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą bei mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčių sumas, tenka mokesčių administratoriui. Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojui nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų ir kontrargumentų teikimu.
Atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais, apskaičiavimais. Tačiau mokėtinos prievolės dydis turi atitikti protingumo ir teisingumo kriterijus. Neperžengus šių kriterijų, mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu. Tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta.
Šiuo atveju Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjos ir su ja susijusių asmenų ūkinės veiklos tyrimą, nustatė, kad pareiškėjos direktorės S. V. šeimai asmeniniams poreikiams neužteko gautų pajamų, todėl ji ir jos sutuoktinis prie šeimos vartojimo lėšų pridėjo S. V., kaip atskaitingo asmens, iš pareiškėjos kasos išimtus pinigus, t. y, asmeniniam naudojimui gavo neapmokestintų pajamų, kurios prilyginamos pareiškėjos S. V. išmokėtam darbo užmokesčiui. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjos mokamas darbo užmokestis darbuotojams siekė 400 Lt per mėn., S. V. tikrinamuoju laikotarpiu dirbo VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ir jos darbo užmokestis buvo ženkliai didesnis. Be to, po atliktų kontrolės veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, pareiškėjos darbo sutartys su darbuotojais buvo pakeistos, padidinant darbo užmokestį ir sumažinant darbų apimtį. S. V. atlyginimas skyrėsi apie 1-1,5 tūkst. Lt/mėn. nuo vidutinio gydytojo darbo užmokesčio Lietuvoje. Buhalterinėje apskaitoje užfiksuota skola S. V., tačiau mokestinio tyrimo metu pareiškėja paskolos sutarties su susijusiu asmeniu S. V. nesudarė, duomenų apie gautas paskolas iš fizinių asmenų nedeklaravo.
Įvertinus faktų visumą, mokesčių administratoriui pagrįstai kilo abejonės dėl pareiškėjos ūkinės-komercinės veiklos ir jos rezultatų 2009 – 2013 m. Taigi, mokesčių administratorius negalėjo nustatyti tikslaus pareiškėjos mokestinės prievolės dydžio dėl mokesčių mokėtojo veiksmų, todėl buvo atliktas pareiškėjos veiklos įvertinimas renkant, lyginant ir analizuojant įvairius šaltinius. Pareiškėjai apskaičiuoti mokesčių ir su jais susijusios sumos buvo tinkamai pagrįstos. Kadangi mokesčių mokėtojas netinkamai tvarkė apskaitą, neišsaugojo apskaitos ir kitų dokumentų, dėl ko mokesčių administratorius negalėjo nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, mokesčių mokėtojui priklausanti mokėti mokesčių suma buvo apskaičiuota pagal jo atliekamą įvertinimą, parinkus analogijos metodą.
Šis metodas gali būti taikomas, jeigu parenkamas analogiškas mokesčių mokėtojas, vykdantis analogišką ūkinę-komercinę veiklą analogiškomis veiklos sąlygomis, t. y. atskirais mokestiniais laikotarpiais turintis panašią apyvartą, panašų darbuotojų skaičių, vykdantis veiklą panašioje vietovėje, panašiomis konkurencinėmis rinkos sąlygomis ir kt. Tačiau taikant šį metodą nėra reikalaujama identiškų veiklos sąlygų, o tai reiškia, jog yra priimtini nesutapimai dėl darbuotojų skaičiaus, apyvartos ir kitų rodiklių. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti taikomo metodo pagrįstumą, turėtų teikti įrodymus, jog pasirinkimas nėra tinkamas ir mokesčių administratoriui atliekant įvertinimą turi būti taikomas kitas metodas, tačiau tai padaryta nebuvo.
Mokesčių administratorius motyvavo, kad ligoninė, kurioje taip pat dirba S. V., veikia kitokiomis sąlygomis nei pareiškėja, nes skiriasi šių įmonių pajamų šaltiniai ir mokamo darbo užmokesčio finansinės bazės, skiriasi kapitalo struktūra, darbo sąlygos ir t. t., todėl pateikta informacija įvertinta tik darbo laiko panaudojimo galimybei nustatyti pas pareiškėją. Taip pat buvo parinktos odontologines paslaugas teikiančios įmonės, kurios veiklą vykdo panašioje geografinėje padėtyje. Parinktose Klaipėdos mieste veikiančiose įmonėse yra didesnės vidutinės pajamos nei pareiškėjos. Tuo tarpu pareiškėjos gaunamos vidutinės pajamos yra artimos Mažeikiuose veikiančių įmonių gaunamoms pajamoms. Taip pat Klaipėdos įmonėse yra didesnis vidutinis darbuotojų skaičius nei pareiškėjos, kuris artimas Mažeikių įmonėms. Visose įmonėse odontologo-protezuotojo darbo apmokėjimas už valandą svyruoja nežymiai, tačiau pareiškėjos valandiniai darbo įkainiai mažiausiai 1,76 – 1,87 karto skiriasi tiek nuo Klaipėdos, tiek nuo Mažeikių įmonių. Visose įmonėse atlyginimų nuo gautų pajamų procento dalis svyruoja, tačiau pareiškėjos atlyginimų dalis žymiai skiriasi tiek nuo Klaipėdos, tiek nuo Mažeikių įmonių. Taigi, analogiškų įmonių veiklos rodikliai tarpusavyje yra gana artimi arba svyruoja, tačiau, lyginant su pareiškėjos rodikliais, žymiai skiriasi, todėl analogiškų įmonių rodikliai nekelia abejonių, t. y. jie atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Mokesčių administratorius pagrįstai juos taikė, vertindamas pareiškėjos mokamo darbo užmokesčio realumą 2009 – 2013 metais.
Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVMI 2015-04-09 sprendimo Nr. FR0682-215, jį patvirtinusių VMI 2015-08-21 sprendimo Nr. 69-99 ir Komisijos 2015-11-23 sprendimo Nr. S-223(7-219/2015), teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos AVMI 2013-05-14 atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą, apie kurį pranešė 2013-05-27 pranešimu Nr. A12-57 (b. l. 8–10). Minėtame pranešime buvo įvertintos aplinkybės, kad Bendrovės mokamas darbo užmokestis yra gerokai mažesnis nei analogišką veiklą vykdančiose įmonėse, kad pareiškėja VMI nedeklaravo duomenų apie iš susijusių asmenų gautas paskolas, kad Bendrovė veikia įmonės direktorei S. V. priklausančiose nuomojamose patalpose, todėl nuomos mokestis galimai nėra mokamas. Klaipėdos AVMI konstatavo, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje galimai apskaitomos ne visos ūkinės operacijos, kad Bendrovės veiklos rodikliai, susiję su apskaitomomis paslaugomis, neatitinka ekonominės verslo logikos ir nurodė, kad pareiškėjos deklaruojamų duomenų bei mokamų mokesčių teisingumas bus vertinamas ir ateityje, o sprendimas dėl griežtesnių kontrolės veiksmų gali būti priimtas atsižvelgiant į deklaruojamų duomenų pokyčius.
Klaipėdos AVMI 2013-09-27 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. A5-146 (b. l. 11–18) informavo S. V. apie atliktą jos ir jos šeimos pajamų ir išlaidų už 2008–2012 metus operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. neužteko oficialių pajamų šeimos išlaidoms padengti ir dėl to buvo nešami grynieji pinigai į banko sąskaitas. Buvo nustatytos pajamos iš nežinomų pajamų šaltinių: 2008 m. – 23 788 Lt, o 2011 m. – 37 219 Lt. Analogiška išvada ir analogiškos sumos nurodytos ir 2013-09-27 S. V. sutuoktinio E. V. ir jo šeimos pajamų ir išlaidų patikrinimo pažymoje Nr. A5-147 (b. l. 19–24). Minėtuose aktuose buvo pateikiami pasiūlymai iki 2013-10-14 pateikti metines pajamų deklaracijas už 2008 ir 2011 metus bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo papildomai nustatytų pajamų – 11 894 Lt už 2008 m. ir 18 609,5 Lt už 2011 m.
S. V. ir E. V. 2013-10-11 pateikė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamentui prieštaravimus dėl minėtų operatyvaus patikrinimo pažymų (b. l. 36–42). Atsakydama į pateiktus prieštaravimus, Klaipėdos AVMI 2013-11-07 raštu Nr. (7.9)-D2-7480 nurodė, kad minėtose pažymose buvo pateikti siūlymai bei rekomendacijos, o ne prievolė sumokėti mokesčius, kad prieštaravimuose pateikti duomenys bus pridėti prie operatyvių patikrinimų medžiagos (b. l. 43).
Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą, kurio rezultatai buvo išdėstyti 2014-08-18 patikrinimo akte Nr. FR0680-606 (b. l. 44–60). Patikrinimo metu, vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu, taikant analogijos metodą, buvo apskaičiuotos papildomai mokėtinos GPM, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokos), privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSD įmokos) ir įmokų į Garantinį fondą (toliau – įmokos į GF) sumos bei paskirtos baudos.
Nesutikdama su minėtame patikrinimo akte padarytomis išvadomis, pareiškėja pateikė Klaipėdos AVMI 2014-10-10 prieštaravimus (b. l. 67–68), kuriuos 2014-10-13 papildė (b. l. 69–71). Pareiškėja išreiškė abejonę analogijos metodo taikymo objektyvumu ir nurodė, kad mokesčių administratorius neįvertino visų svarbių aplinkybių, darančių įtaką įmonės pajamoms ir darbuotojams mokamiems darbo užmokesčiams. Įvertinusi minėtas pastabas, Klaipėdos AVMI 2014-11-05 sprendimu Nr. FR0682-620 (b. l. 72–78) pavedė atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą, konstatavusi kad taikant analogijos metodą ir parenkant įmones, su kuriomis lyginama pareiškėja, nebuvo įvertinti visi svarbūs kriterijai, kaip darbuotojų kiekis, buvo remiamasi tik vieninteliu kriterijumi – analogiško pobūdžio veikla. Taip pat nurodė, kad pavedime atlikti pareiškėjos mokestinį patikrinimą, tarp suformuluotų užduočių nebuvo pavesta tikrinti įmokas į GF.
Klaipėdos AVMI, vykdydama pavedimą, atliko pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą, kurio rezultatus pateikė 2015-01-16 patikrinimo akte Nr. FR0680-73 (toliau – Patikrinimo aktas) (b. l. 79–97). Patikrinimo metu, vadovaujantis MAĮ 69 straipsniu ir 70 straipsnio 1 dalimi, taikant ekonominių modelių metodą, buvo padarytos išvados, kad pareiškėja netinkamai apskaitė S. V. darbo užmokestį, kad pareiškėjos ilgalaikis turtas buvo įgytas ne iš Bendrovės pajamų, o iš S. V. pareiškėjai suteiktų paskolų ir taip buvo išvengta prievolės mokėti GPM, VSD įmokas bei įmokas į GF. Pažeidimų, susijusių su pelno mokesčio mokėjimu, nebuvo nustatyta. Pareiškėja pateikė Klaipėdos AVMI 2015-03-10 prieštaravimus (Komisijos byla 1 t., b. l. 33–35), kuriuos papildė 2015-03-12 (Komisijos byla 1 t., b. l. 30–32). Prieštaravimuose pareiškėja išreiškė abejonę mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą objektyvumu ir tikslumu bei Patikrinimo akto motyvuotumu. Klaipėdos AVMI, įvertinusi pareiškėjos pateiktus prieštaravimus, skundžiamu Klaipėdos AVMI sprendimu nusprendė patvirtinti minėtą patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 1 230,46 Eur GPM, 450,67 Eur GPM delspinigių, 10,28 Eur įmokų į GF, 3 279,60 Eur VSD įmokų bei paskirti 396 Eur GPM, 3 Eur įmokų į GF ir 1 639,8 Eur VSD įmokų baudas.
Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja pateikė VMI 2015-05-15 skundą (b. l. 106–113), kuriame pateikė prieštaravimus dėl mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus vertinimą, vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu, pagrįstumo. Skundžiamu VMI sprendimu (b. l. 115–121) atsakovė atmetė minėtą pareiškėjos skundą ir patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą.
Nesutikdama su VMI sprendimu, pareiškėja pateikė 2015-09-16 skundą Komisijai (b. l. 122–125), kuriame nurodė argumentus, savo turiniu analogiškus 2015-05-15 skunde pateiktiems argumentams. Komisija 2015-11-23 sprendimu Nr. S-223(7-219/2015) (b. l. 127–135) pareiškėjos skundą atmetė, konstatavusi, kad Klaipėdos AVMI ir VMI tinkamai įvertino svarbias aplinkybes ir pagrįstai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, vadovavosi MAĮ 70 straipsniu.
MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. MAĮ 70 straipsnyje nustatytu būdu apskaičiuojant mokestinės prievolės dydį, objektyviai įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais, paskaičiavimais (LVAT 2010-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑635/2010). Ši teisės norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (LVAT 2007-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A11‑603/2007). Taigi, įstatymų leidėjas minėtu teisiniu reglamentavimu nustatė galimybę mokesčių administratoriui apskaičiuoti mokėtinas protingumo kriterijus atitinkančiais mokesčių sumas, jeigu nėra galimybės vadovautis objektyviais įrodymais. Detali šios teisės normos įgyvendinimo tvarka nustatyta Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse, patvirtintose VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 (toliau – Apskaičiavimo taisyklės). Šio teisės akto 4.1. papunktyje nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, kai mokesčių mokėtojas, apskaičiuodamas mokesčius nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais. Šiomis teisės normomis užkertama galimybė nesumokėtų mokesčių sumas tiksliai pagrindžiančių dokumentų neturintiems asmenims išvengti prievolės mokėti mokesčius.
Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis pateiktais apskaitos dokumentais, Patikrinimo akte nustatyta, kad S. V. ginčui aktualiu laikotarpiu paėmė iš Bendrovės kasos lėšas grynaisiais pinigais, tačiau ne visus juos išleisdavo Bendrovės reikmėms (nepanaudotas likutis 26 354,08 Lt). Taip pat 2013-09-27 operatyvių patikrinimų metu įvertinus VMI turimus bei pateiktus dokumentus, buvo konstatuota, kad S. V. šeimos poreikiams buvo naudojamos lėšos iš nenustatytų pajamų šaltinių, nes neužtekdavo oficialiai gautų ir deklaruotų pajamų. Be to, buvo atsižvelgta į mažą S. V. mokamą darbo užmokestį už itin atsakingą gydytojos-odontologės darbą, palyginus su vidutiniu statistiniu darbo užmokesčiu Klaipėdos apskrityje, į aplinkybę, jog pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje užfiksuota skola S. V., tačiau paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o duomenys apie gautas paskolas nebuvo deklaruoti. Taip pat buvo įvertinta aplinkybė, kad po atliktų kontrolės veiksmų buvo pakeistos darbo sutartys, sudarytos su pareiškėjos darbuotojais, nustatant mažesnį darbo laiką ir didesnį darbo užmokestį.
Pareiškėja 2015-03-10 ir 2015-03-12 pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad darbo užmokestį mokėjo, atsižvelgdama į rinkos sąlygas ir nepažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei kitų teisės aktų, kad Bendrovės turtas buvo įsigytas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kad Klaipėdos AVMI nepagrįstai nurodė, koks darbo užmokestis turėjo būti mokamas S. V.. Tačiau pažymėtina, kad mokesčių administratorius vertino ne tik darbo užmokesčiui išmokėtas faktines sumas, bet ir šių sumų procentinę dalį nuo Bendrovės pajamų (Patikrinimo akto 12 lape nurodyta, kad pareiškėja darbo užmokesčiui skiria 10 proc. pajamų, o kitos analogiška veikla užsiimančios įmonės skiria 19 arba 21 proc. pajamų) Pažymėjo, kad, nors pareiškėja mokėjo itin mažą darbo užmokestį, iš Bendrovės kasos paimtos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams, t. y. S. V. šeimos išlaidoms naudojo ne tik Bendrovės išmokėtą darbo užmokestį, bet ir iš Bendrovės kasos paimtas lėšas. Mokesčių administratorius neginčijo Bendrovėje mokamo darbo užmokesčio teisėtumo ir atitikimo darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų normoms, tačiau įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatavo, jog iš įmonės kasos paimtos ir S. V. šeimos poreikiams naudojamos lėšos turi būti prilyginamos darbo užmokesčiui, kadangi atliko tą pačią paskirtį – buvo naudojamos šeimos poreikiams. Kadangi darbo užmokestis ir iš Bendrovės kasos paimtos lėšos yra apmokestinamos skirtingai, nors, nagrinėjamu atveju, buvo naudojamos toms pačioms reikmėms, mokesčių administratorius pagrįstai minėtas lėšas vertino pagal MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, kaip Bendrovės S. V. mokamą darbo užmokestį. Kadangi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjos pateiktų duomenų neužteko tiksliam nurodytos situacijos įvertinimui ir mokesčių apskaičiavimui, o iš Bendrovės paimtos ir pareiškėjos direktorės S. V. šeimos poreikiams panaudotos lėšos atliko darbo užmokesčio funkciją, tačiau nebuvo tinkamai apskaitomos, buvo nuspręsta, vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu ir Apskaičiavimo taisyklių 4.1. papunkčiu, apskaičiuoti mokėtinas mokesčių sumas pagal mokesčių administratoriaus vertinimą. Todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Klaipėdos AVMI nepagrįstai apskaičiavo mokėtinas mokesčių sumas pagal MAĮ 70 straipsnį.
Pareiškėja nurodė, kad mokesčių administratorius pats savo aktuose nurodė, jog buvo pateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau vis tiek taikė MAĮ 70 straipsnį ir apskaičiavo mokėtiną mokesčių sumą pagal savo vertinimą. Tai pareiškėja vertino kaip mokesčių administratoriaus prieštaravimą savo paties išvadoms. Nagrinėjamu atveju Patikrinimo akte nurodyta, kad vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai galėjo būti skiriama nuo 10 iki 50 proc. dydžio bauda, nuo mokėtinos mokesčių sumos. Taip pat buvo pabrėžta, kad Bendrovės vadovė S. V. mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus bei paaiškinimus. Skundžiamame Klaipėdos AVMI sprendime atkartojamos šios aplinkybės, jas įvardijant kaip lengvinančias aplinkybes, sprendžiant dėl skirtinos baudos dydžio. Taigi, Patikrinimo akte bei Klaipėdos AVMI sprendime nebuvo konstatuota, kad pareiškėja pateikė visus reikiamus dokumentus, t. y. nebuvo nurodyta, kad pateiktų duomenų pakako tiksliai apskaičiuoti mokėtinas mokesčių sumas, o buvo pateikiama lengvinanti aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl skirtinos baudos dydžio. Todėl atmestini pareiškėjos teiginiai dėl prieštaringų mokesčių administratoriaus išvadų.
Skunde teismui pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos AVMI pateiktos išvados nebuvo nuoseklios. Anot pareiškėjos, Klaipėdos AVMI, sutikusi su pareiškėjos 2014-10-10 ir 2014-10-13 pateiktais prieštaravimais, pritarė, kad mokesčiai buvo apskaičiuoti, vadovaujantis neaiškiais duomenimis ir panaikino 2014-08-18 patikrinimo aktą Nr. FR0680-606, tačiau pakartotinis patikrinimas buvo atliktas, vadovaujantis tais pačiais duomenimis. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVMI 2014-11-05 sprendimu Nr. FR0682-620 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, atsižvelgusi į pareiškėjos prieštaravimus, nepatvirtino minėto patikrinimo akto ir pavedė atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą. Šiame sprendime Klaipėdos AVMI konstatavo, kad pirminio patikrinimo metu taikant analogijos metodą buvo neištirtos visos svarbios aplinkybės ir padarytos neobjektyvios išvados. Konkrečiai Klaipėdos AVMI nurodė, jog patikrinimo akte nebuvo analizuotas odontologės padėjėjos darbo užmokestis, neatsižvelgta į kitose palyginimui naudotose įmonėse dirbančių darbuotojų skaičių ir kvalifikaciją, į darbuotojų užimtumą, įkainius, į pacientų skaičių. Taigi, negalima teigti, kad Klaipėdos AVMI besąlygiškai sutiko, jog nepagrįstai buvo vadovautasi MAĮ 70 straipsniu. Nagrinėjamu atveju buvo įvardinti šios teisės normos taikymo pažeidimai, sutrukdę objektyviai įvertinti mokėtinas mokesčių sumas.
Pakartotinio patikrinimo metu buvo vadovautasi Apskaičiavimo taisyklių IX skyriuje įtvirtintu ekonominių modelių metodu, pagal kurį gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Tai gali būti duomenys apie išlaidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mąstą (Apskaičiavimo taisyklių 25 punktas). Surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus (pvz., realizavimo pajamų, bendrojo pelno, grynojo pelno, antkainio, savikainos, pardavimo kainos, išeigos). Pasirenkamas skaičiavimo modelis priklauso nuo mokesčių administratoriaus turimos informacijos (Apskaičiavimo taisyklių 26 punktas). Nagrinėjamu atveju, Patikrinimo akte siekiant objektyviau įvertinti papildomai skaičiuotiną mokesčių sumą, palyginimui buvo parinktos dvi įmonės, veikiančios Klaipėdos mieste ir dvi įmonės, veikiančios Mažeikiuose, teikiančios paslaugas, analogiškas pareiškėjos teikiamoms paslaugoms. Minėtų bendrovių samdomų asmenų skaičius bei gautos pajamos ženkliai nesiskyrė nuo pareiškėjos. Parinktose Mažeikiuose veikiančiose įmonėse darbuotojų skaičius nesiskyrė nuo Bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičiaus. Tuo tarpu ankstesnio patikrinimo metu buvo atsižvelgta tik į dviejų Klaipėdoje veikiančių įmonių veiklos rodiklius. Taip pat, priešingai nei ankstesnio patikrinimo metu, pakartotinio patikrinimo metu nebuvo vadovautasi VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės rodikliais, pripažinus, kad skiriasi pareiškėjos ir šios įstaigos finansavimo šaltiniai. Patikrinimo akte buvo įvertinta, kad Bendrovėje gydytojai-odontologei mokamas darbo užmokestis ir jo santykis su gaunamomis pajamomis yra gerokai mažesnis nei Mažeikiuose veikiančiose įmonėse mokamas darbo užmokestis, nors pajamos buvo panašios. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad Klaipėdos AVMI pakartotinio patikrinimo metu padarė tuos pačius pažeidimus, kuriuos padarė pirminio patikrinimo metu.
Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos AVMI, konstatavusi, jog patikrinus Bendrovės pajamų ir sąnaudų duomenis ir juos palyginus su metinėse pelno mokesčio deklaracijose pateiktais duomenimis, neatitikimų nebuvo nustatyta, bet priskaičiavusi papildomai mokėtinų mokesčių sumas, prieštaravo savo išvadoms. Pažymėtina, kad nei Patikrinimo akte, nei 2014-08-18 patikrinimo akte Nr. FR0680-606 nebuvo nustatytų pažeidimų, susijusių su pelno mokesčio mokėjimu ir šis mokestis pareiškėjai nebuvo priskaičiuojamas. Skundžiami sprendimai priimti dėl papildomai mokėtino GPM, VSD įmokų bei įmokų į GF. Apskaičiavus papildomas mokėtinas mokesčių sumas, Klaipėdos AVMI sprendime bei patikrinimo aktuose konstatuota, kad Bendrovė pelno (nuostolių) ataskaitoje neapskaitė visų sąnaudų, t. y. neįtraukė minėtų mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotų sumų (iš Bendrovės kasos išimtų sumų, nagrinėjamu atveju prilygintų darbo užmokesčiui, papildomai apskaičiuotų VSD įmokų ir įmokų į GF). Todėl, vadovaujantis MAĮ 69 ir 70 straipsnių nuostatomis, buvo padidintos Bendrovės sąnaudos minėtomis sumomis, t. y. buvo pakoreguoti Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyti duomenys, bet ne priskaičiuotos papildomos mokėti pelno mokesčio sumos. Todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl Klaipėdos AVMI išvadų prieštaringumo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos AVMI, VMI bei Komisija teisingai taikė teisės aktų nuostatas, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pas Saidą“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.