Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. K., jos atstovei adv. Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2005-02-07 Klaipėdos raj. apylinkės teismo pagal BK 285 str. 2 d. 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda; 2011-08-22 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 300 str. 2 d. 40 parų arešto, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2006-11-16 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), S. K. buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė du smūgius ranka į veido sritį V. R., po to paėmęs už rūbų ir ištempęs jį į lauką prie gyvenamo namo durų gulinčiam V. R. sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į galvos sritį, ne mažiau kaip šešis smūgius, padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kairės akies vokuose, poodines kraujosruvas kairės akies vokų-skruosto, dešinės akies vokų, dešinio žando, abiejų dilbių srityse, kraujosruvas kairio skruosto-akiduobės, dešinio žando, abiejų smilkinių ir pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, krūtinės kairės pusės ir liežuvio raumenyse, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, po voratinkliniu dangalu ir skilveliuose, dėl to nuo galvos smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu V. R. 2006-11-24 10.05 val. mirė (duomenys neskelbtini) klinikose, tokiu būdu jis tyčia nužudė V. R..

Kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. lapkričio 16 d. grįžo į tėvų namus apie 18.30 val. Buvo išgėręs, bet save kontroliavo ir suvokė, kas vyksta. Namuose pamatė netvarką ir suprato, kad namuose buvo girtaujama. Kambaryje miegojo tėvas, o savo lovoje pamatė miegantį žmogų. Tai buvo V. R.. Bandė jį pažadinti, ištempė iš lovos. V. R. prabudo ir iš karto jį pradėjo pulti ir smūgiuoti. A. R. buvo išgėręs, bet pakankamai tvirtai stovėjo ant kojų. Jis V. R. nuo savęs atsistūmė vieną kartą, tada šis nugriuvo. Antrą kartą V. R. pakilęs vėl jį puolė smūgiuodamas. Tada jis dar kartą atsistūmė. V. R. vėl griuvo ir pakilęs vėl smūgiavo jam į krūtinę. Gindamasis jis su V. R. susistumdė, ir V. R. griuvo ant stalo ir trenkėsi galva. Pakilo ir dar kartą puolė. Tada jis visa jėga jį stūmė, o V. R. užkliuvo už fotelio ir griūdamas trenkėsi į stalą, ir kartu su stalu nukrito, ir nebekilo. Sofos ir fotelio kampai buvo minkšti, vienintelis stalas buvo kampuotas. Gindamasis jis V. R. galėjo suduoti daugiausia du smūgius į veido sritį. Į veido sritį V. R. sudavė kumščiu. Į veido sritį galėjo kliūti vienas arba du smūgiai. V. R. jam sudavė į krūtinę ir į petį. Iš visų tų smūgių V. R. pataikė tik vieną kartą. Jis pats įvykio metu sužalotas nebuvo. Vėliau jis ištempė V. R. į lauką. V. R. jis tempė apkabinęs per pažastis, ir betempiant V. R. keletą kartų iškrito. Kai ištempė V. R. į lauką, pirmieji išėjo L., po to susirinko kiti kaimynai ir artimieji. Lauke gulintį ant žemės V. R. jis bandė judinti, kad atsigautų, buvo V. R. pakėlęs už pečių, jį papurtė, po to per veidą švelniai sutrenkė delnu, bet V. R. neatsigavo. Dar V. R. šoną pajudino savo koja, tačiau gulinčiam V. R. nesudavė nė vieno smūgio. V. R. negrasino. Jį (kaltinamąjį) kažkas laikė. Jis su V. R. sutardavo gerai. Jis V. R. nenorėjo padaryti nieko blogo. Konfliktas kilo todėl, kad V. R. jo nepažino, kai V. R. jis liepė eiti namo. Kitų priežasčių konfliktui kilti nebuvo. Su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos nesutinka, nes mano, kad neturi mokėti moralinę žalą, kai save gynė. Dėl turtinės žalos su ieškiniu sutinka. Teigia, kad girtumas įtakos jo veiksmams neturėjo.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad V. R. buvo jos brolis, su juo niekada nesipyko. 2006-11-16 jai paskambino R. I. ir pasakė, kad brolį baigia nužudyti. Kas vyko kambaryje, ji nematė. Kai nuėjo į įvykio vietą, V. R. gulėjo lauke ant žemės. V. R. buvo išmušta akis, jis buvo be sąmonės. S. K. vis šaukė, kad užmuš V. R., jis V. R. norėjo spirti, tačiau A. K. ir R. K. laikė S. K. ir jo neprileido prie V. R.. S. K. draskėsi, stengėsi ištrūkti iš laikančiųjų. S. K. nieko nesakė, kad jis būtų sužalotas, taip pat nesakė, kad V. R. būtų jį puolęs. Kaltinamasis S. K. truputį buvo išgėręs. V. R. su savo šeima buvo išsiskyręs ir gyveno pas ją iki mirties. Su V. R. ji sutarė gerai. V. R. dirbo, savo uždarbį atiduodavo jai. V. R. sėdėjo 8 metus kalėjime už nužudymą. Ji savo brolį kalėjime lankydavo, susirašinėdavo laiškais, jų tarpusavio santykiai buvo artimi. Grįžęs iš įkalinimo vietos brolis apsigyveno jos namuose. V. R. buvo tylaus ir ramaus būdo. Ar V. R. išgėręs būdavo agresyvus, ji nežino, girto nematė. Ji viena laidojo V. R.. Jai yra atlyginta 3000 litų turtinės žalos. Tai buvo laidojimo išlaidos ir paminklas. Liko neatlyginta 917, 96 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos. Taip pat prašo priteisti 800 Lt išlaidų advokatui. Po brolio mirties ji neliko vieniša, gyvena su vyru, turi tris vaikus.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2006 m. lapkričio 16 d. jai paskambino R. I. ir pasakė, kad prie K. namų S. K. muša V. R.. Kai nuvažiavo į K. kiemą, pamatė ant žemės gulintį V. R., ant jo veido, ant galvos buvo kraujo, prie akies – mėlynė. S. K. V. R. spardė. Matė, kad S. K. įspyrė V. R. keletą kartų. Daugiausia V. R. spardė į galvą. S. K. spirdamas sakė: „Su mano tėvu negersi“. Mėgino S. K. sustabdyti, bet jis neklausė ir sakė: „Pasitraukite, aš jį vis tiek užmušiu“. S. K. laikė A. K. ir A. L.. S. K. atitrūkęs spyrė V. R. kelis kartus. A. K. surišo S. K. rankas, nes buvo neįmanoma S. K. suvaldyti. S. K. tampė ir stumdė V. R., pakeldavo už megztinio, striukės ir mesdavo stipriai į žemę. Taip buvo trys ar keturi kartai. S. K. buvo išgėręs. Iki įvykio S. K. pažinojo, yra mačiusi S. K. ir blaivų, ir išgėrusį. S. K. išgėręs būna šiek tiek agresyvesnis. Ji su V. R. gyveno viename name dvejus–trejus metus. V. R. negerdavo. Tik prieš tą įvykį paskutiniu laiku jis pradėjo gerti, o su šeimos nariais, su J. K. sutarė labai gerai. Nėra mačiusi V. R. agresyvaus ir pikto. V. R. laidojo J. K..

Liudytoja D. L. parodė, kad gyvena viename name gyvenu su K.. 2006 m. lapkričio 16 d. išgirdo lauke triukšmą ir išėjusi į kiemą pamatė, kad S. K. muša gulintį V. R.. V. R. jokių veiksmų neatliko, o S. K. buvo įsiutęs. Kai pamatė mušant, kitų asmenų įvykio vietoje dar nebuvo. S. K. davė V. R. delnais į galvos sritį. Viena ranka S. K. laikė V. R. pakėlęs, o kita ranka mušė delnu V. R. į veidą. Paskui ji nuėjo pasakyti kaimynei, kad pakviestų V. R. giminaičius. Kai vėl išėjo į lauką, S. K. pribėgdamas prie V. R. vėl jį pamušdavo. Ji ir jos vyras neleido S. K. mušti V. R.. V. R. viena veido pusė buvo kruvina.

Liudytoja R. I. parodė, kad 2006 m. lapkričio mėnesį pas ją atėjo kaimynė D. L. ir paprašė paskambinti J. K., nes muša V. R.. Ji paskambino J. K. ir apie tai pranešė.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2006 m. lapkričio 16 d., kai jam pranešė apie įvykį ir jis nuvažiavo į K. kiemą, ten jau buvo žmonių, ir jie negalėjo S. K. sutramdyti. Matė, kaip V. R. be sąmonės gulėjo ant žemės prie K. namo, o S. K. pribėgdamas prie jo į veido sritį smūgiavo. S. K. prilėkdamas viena ranka pakeldavo V. R. už apykaklės, o kita ranka smūgiuodavo. Jis taip darė kelis kartus. Jis stengėsi S. K. atitraukti. S. K. V. R. sudavė du ar tris smūgius kumščiu į veidą. Buvo nebeįmanoma S. K. sulaikyti, kad nebemuštų gulinčio V. R., todėl jis surišo S. K. rankas. Kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, S. K. jau buvo apsiraminęs. Išgėręs S. K. būdavo ramus. Šį kartą S. K. buvo agresyvus. Iš S. K. alkoholio kvapo nejautė. Suprato, kad S. K. V. R. mušė todėl, kad pas jo tėvą namuose buvo svetimas žmogus. Jis su policijos pareigūnu buvo įėjęs į vidų, tai S. K. neblaivus gulėjo lovoje. Viduje buvo kraujo. V. R. negerdavo dažnai. Paskutiniu metu kokią savaitę V. R. gėrė alkoholinius gėrimus.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2006-11-16 vakare J. K. jam pasakė, kad V. R. guli prie K. namo. Nuėjęs į įvykio vietą pamatė, jog V. R. guli, o S. K. V. R. spardo į kairį šoną. Jis pradėjo S. K. stumti į šalį, bet šis neklausė. Norėjo S. K. prilaikyti, bet S. K. jį pastūmė. Tada sūnus A. K. atnešė virvę, ir jie surišo S. K., ir jis už virvės galo jį laikė. Kol jis nustumdavo S. K., šis spėdavo įspirti. S. K. V. R. įspyrė du–tris kartus. S. K. V. R. spyrė į šoną. S. K. V. R. spyrė daugiau į paširdžius, ties pilvu. Jis buvo įėjęs į K. butą. S. K. gulėjo lovoje, matė, kad virtuvėje buvo sudaužyta kėdė ir ant grindų buvo sudaužyti buteliai, šalia buvo kraujo. Nepastebėjo, ar kambaryje buvo sulaužyti baldai.

Liudytoja T. O. parodė, kad yra mirusiojo V. R. dukra. Jos tėvą laidojo J. K.. Kapą prižiūri J. K.. Ji su tėvu bendravo nedaug, žino, kad pastaruoju metu tėvas V. R. turėjo darbą, kad negėrė.

Liudytojas A. L. parodė, kad įvykio dieną pas juos atėjo S. K. ir pakvietė į savo butą pažiūrėti, kas ten įvyko. Nuėjus pas K., vienoje lovoje gulėjo S. K., o kitoje lovoje gulėjo J. K. brolis V. R.. V. R. ant galvos matėsi šviežias kraujo pėdsakas. Bute buvo netvarka, viskas sujaukta, baldai išvartyti. S. K. pasakojo, kad parvažiavo iš darbo ir rado netvarką. Po to jis nuėjo į savo butą. Vėliau matė, kaip S. K. lauke šokinėjo apie gulintį V. R., keikėsi. S. K. pyko už tai, kad V. R. kartu susidėjęs su jo tėvu St. K. kartu girtauja. Iki giminių atvažiavimo jis jau tramdė S. K. ir neleido mušti V. R.. S. K. buvo agresyvus, bandė suduoti smūgius, įspirti V. R., bet jis neleido. Matė, kaip S. K. mušė V. R., bandė suduoti, o ar kliuvo, jis nematė. Jis tik matė, kaip S. K. purtė V. R.. S. K. kažkas iš giminių surišo. S. K. V. R. buvo pakėlęs už drabužių. S. K. buvo įniršęs ir nebekontroliavo savęs. Iki įvykio senokai pažinojo S. K., yra matęs S. K. išgėrusį ir blaivų. S. K. išgėręs būdavo piktesnis. S. K. jau bute buvo neramus, keikėsi ant visų. Anksčiau tokio baisiai įniršusio S. K. nebuvo matęs. S. K. galėjo būti apsvaigęs, nes taip normalus žmogus nesielgia. Ištisai viso įvykio nematė, nes buvo nuėjęs į savo kambarį ne vieną kartą.

Liudytojas S. K. parodė, kad kaltinamasis S. K. yra jo sūnus. Prieš įvykį liudytojas su V. R. gėrė 13 parų. Abu išgerdavo ir vėl eidavo miegoti. V. R. miegojo sūnaus S. K. lovoje. Alkoholinius gėrimus pirko jis, nes V. R. pinigų neturėjo. Po savaitės gėrimo V. R. užeidavo pykčio priepuoliai. Paties įvykio jis nematė. Kai įvyko įvykis, jis tuo metu miegojo. Atsikėlęs naktį pamatė, kad šviesa dega, durys atidarytos, baldai išvartyti. Toje pačioje patalpoje, kur jis miegojo, ant kilimo buvo kraujo dėmės. Prieš užmiegant bute buvo tvarka, nors tiksliai pasakyti negali, ar prieš jam užmiegant buvo, ar nebuvo išstumdyti baldai. Jis su V. R. nebuvo susikibęs ar susipešęs. V. R. tas trylika dienų nebuvo sužalotas. V. R. nebuvo sudaužyta galva, jokių pašalinių žmonių įėjusių į butą nebuvo. Nematė, kad V. R. kur nors atsitrenktų ar nugriūtų. Atėjusio sūnaus S. K. nematė. Vėliau sūnus S. K. sakė, jog norėjo V. R. išvaryti iš namų, kad jis su tėvu daugiau negertų, kad su V. R. susigrūmė, kad V. R. priešinosi ir kad norėjo dar grumtis su V. R., bet kaimynai jam neleido. Sūnus S. K. visada būdavo mandagus, ramaus būdo. Sūnus S. K. jo bute negyveno apie metus. Po įvykio irgi negyveno.

Ekspertas J. R. nurodė, kad patvirtina tą išvadą, jog buvo 8 trauminiai poveikiai. Jie yra visi išvardyti ir sunumeruoti ekspertizės akte. Tai buvo 5 sužalojimai galvos srityje ir trys – rankose. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu metu, tai yra 2010 m. lapkričio 16 d. 2-me išvados punkte yra techninė klaida, kur yra nurodyta, kad 17 dieną. Atliekant ankstesnę ekspertizę ekspertas Ž. M. vieną iš kraujosruvų, kuri buvo nustatyta dešinio užausio srityje, traktavo, kaip atskiro trauminio poveikio pasekmę, o realiai tai yra antrinis kraujo patekėjimas nuo dešinio žando sumušimo. Dėl kitų sužalojimų ekspertų nuomonės sutapo. V. R. nugriuvus galėjo būti padarytas sužalojimas galvoje – tai kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, akte nurodytas kaip sužalojimas Nr. 5. Tas sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam nugriuvus ar po pastūmimo, ar po smūgio sudavimo į veido sritį. Tas vienintelis sužalojimas galėjo būti padarytas krintant, o kiti keturi sužalojimai veide nėra būdingi griuvinėjimui, o yra būdingi smūgio sudavimui. Jeigu kaltinamasis S. K. atstumdavo nukentėjusįjį V. R. nuo savęs, jeigu šis ir griuvo, tai turėjo griūti aukštielninkas, ir mažai tikėtina, kad būtų sužalojęs sau veido sritį. Kraujosruva krūtinės kairės pusės minkštuosiuose audiniuose galėjo būti padaryta spiriant. Negalima nustatyti konkretaus sužalojimo, kuris buvo mirties priežastis. V. R. mirties priežastis buvo kraujo išsiliejimas ir smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju smegenų dangalu. Faktiškai bet kuris iš tų penkių trauminių poveikių į galvos sritį galėjo sukelti smegenų sužalojimą, kuris buvo V. R. mirties priežastis. Kraujosruva dilbio paviršiuje, tikėtina, buvo padaryta ginantis, o kraujosruva krūtinės srityje galėjo būti padaryta suduodant smūgį, o ne griuvimo ir atsitrenkimo metu, ir tarp šių sužalojimų ir mirties yra priežastinis ryšys. Spardant į gulintį V. R. galėjo būti padaryta kraujosruva krūtinės karėje arba kraujosruvos dilbio srityje. Jeigu buvo suduoti smūgiai gulint V. R., tai du iš penkių galvos sužalojimų – kraujosruva smilkinio srityje, žande ar viena iš kraujosruvų akių srityje galėjo būti padaryta tuo metu. Ant V. R. kūno senų sužalojimų nebuvo rasta. Kad pakeliant ir vėl nuleidžiant nukentėjusįjį galėjo būti padaryta pakaušinė kraujosruva, mažai tikėtina, nes ji formuojasi tada, kai žmogus griūva iš savo aukščio, bet ne tada, kai jis pakeliamas 10 centimetrų nuo žemės ir nuleidžiamas.

2006-11-17 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis ir S. K. priklausantis butas bei kiemas, kambaryje ant kilimo rastos dėmės, panašios į kraują (1 t. 11–14 b. l. ).

2007-09-17 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje – kieme yra betoniniai laiptai, kiemas padengtas suvažinėtu žvyru, netoli laiptų yra trys akmenys, o S. K. bute apžiūrėtas stalas, kurio kampai smailūs (1 t. 177–185 b. l.).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadose nurodyta, kad V. R. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, difuziniu kraujo išsiliejimu po voratinkliniu dangalu ir skilveliuose. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu, kamieno strigimu, abipusiu židininiu plaučių uždegimu. V. R. kūne konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl 9 trauminių poveiki, iš jų ne mažiau kaip 6 į galvą. Sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t. 34–41, 45–47 b. l.).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte nurodyta, kad V. R. mirties priežastimi buvo galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju smegenų dangalu. Eksperto Ž. M. duotos specialisto išvados Nr. M 1749/06 (02), trečiame punkte nurodyti V. R. lavone rasti sužalojimai, jų pobūdis ir smūgių skaičius nurodyti iš esmės teisingai. V. R. visi sužalojimai padaryti tuo pačiu metu. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad V. R. buvo patyręs ankstesnę nei 2006-11-16 galvos traumą, pasireiškusią higromomis kaktinėse srityse, nėra. Kraujosruva dešinio smilkinio speninės ataugos srities projekcijoje minkštuose audiniuose (eksperto Ž. M. įvertinta kaip atskiro poveikio į šią sritį pasekmė), yra kraujo antrinis patekėjimas nuo dešinio žando ties ausies speneliu sumušimo. Taigi, V. R. lavone rasti sužalojima, paaiškinami ne devyniais trauminiais poveikiais (kaip nurodė ekspertas Z. M.), bet aštuoniais. Patvirtinti arba paneigti galimybę, kad padarant sužalojimus buvo naudojami tirti pateikti sportiniai bateliai, negalima. Tikėtina, kad kairės akies srities sumušimas buvo padarytas sudavus smūgį kumščiu. Neatmetama galimybė, kad kraujosruva pakaušio kairėje pusėje buvo padaryta nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką paviršių. V. R. galvos sužalojimai, vertinant visumą, atitinka sunkaus sveikos sutrikdymo mastą. Kiti V. R. sužalojimai – kraujosruvos krūtinėje, abejuose dilbiuose, tiek kartu, tiek atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kuris galvos sužalojimas galėjo būti susijęs su galvos smegenų sumušimu su kraujo bei smegenų skysčio išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir kartu su V. R. mirties priežastimi. V. R. kūne esantys sužalojimai visumoje nėra būdingi ir nepaaiškinami griuvinėjimu ar sudavimu „lengvai, švelniai" delnu per skruostus. Tikėtina, kad sužalojimai atsirado nuo smūgių kumščiais arba kojomis (2 t. 50–62 b. l.).

2007-03-22 iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad ant S. K. rūbų yra S. K. kraujas. (1 t. 22–30 b. l.).

Iš testo alkoholiui protokolo matyti, kad S. K. 2006-11-16 20:59:52 val. nustatytas 1,80 promilės girtumas (1 t. 59 b. l.).

Iš 2006-11-17 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad S. K. nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d. už tai, kad 2006-11-16 19.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime prie daugiabučio namo griuvinėjo, negalėjo savarankiškai paeiti bei pasirodė girtas viešoje vietoje (1 t. 173 b. l.).

Iš J. K. pakvitavimų matyti, kad S. K. jai atlygino 2100 Lt V. R. laidojimo išlaidų ir 833 Lt V. R. kapo sutvarkymo išlaidų (2 t. 155 b. l.; 3 t. 15 b. l.).

Iš 2007-11-20 PVM sąskaitos-faktūros ir kasos kvito matyti, kad J. K. sumokėjo 917,96 Lt L. J. kavinei už patiekalus (2 t. 26 b. l.).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad S. K. ekstradicijos išlaidos sudaro 5196,00 Lt (2 t. 151–155 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog S. K. kaltė nužudžius V. R. visiškai įrodyta. Kaltinamasis S. K. prisipažino bute keletą kartų pastūmęs V. R., dėl to šis kelis kartus nugriuvo bei atsitrenkė į stalo kampus, taip pat pripažino sudavęs V. R. kumščiu du smūgius į veido sritį, o kieme jį purtęs bei per veidą švelniai sutrenkęs delnu ir šoną pajudinęs savo koja. Teigia, kad gulinčiam V. R. nesudavė nė vieno smūgio. Taigi, kaltinamasis prisipažino V. R. bute sudavęs kumščiu į galvos sritį du smūgius, o kieme gulinčiam V. R. sudavęs smūgius neigia. Tačiau jo parodymus dėl suduotų smūgių skaičiaus paneigia teismo medicinos specialistų išvados bei eksperto J. R. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad V. R. sužalojimai padaryti aštuoniais trauminiais poveikiais, iš jų – penkiais poveikiais į galvos sritį, ir tik vienas iš galvoje padarytų sužalojimų – kraujosruva pakaušio kairėje pusėje – galėjo būti padarytas nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką paviršių, o kiti V. R. kūne esantys sužalojimai visumoje nėra būdingi ir nepaaiškinami griuvinėjimu ar sudavimu „lengvai, švelniai“ delnu per skruostus. Tikėtina, kad sužalojimai atsirado nuo smūgių kumščiais arba kojomis. Be to, kaltinamojo S. K. parodymus apie tai, kad jis kieme V. R. smūgių nesudavė, paneigia ir liudytojų R. K., A. K., V. K., A. L., D. L. parodymai, kurių visuma patvirtina, jog S. K. kieme gulinčiam V. R. sudavė smūgius ranka ir koja į šoną bei į galvos sritį. Tokie liudytojų parodymai atitinka medicinos ekspertų išvadas, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į medicinos ekspertizės išvadą, jog V. R. visi sužalojimai padaryti vienu metu, bei į liudytojo S. K. parodymus, jog V. R. nebuvo sužalotas, ir į kaltinamojo parodymus, jog konflikto pradžioje V. R. buvo aktyvus, ir konflikto metu nugriuvęs nebekilo, daroma išvada, jog V. R. visus sužalojimus padarė kaltinamasis S. K.. Kaltinamojo teiginius, kad V. R. sužalojimai buvo padaryti jam nugriuvus ir atsitrenkus į kietą pagrindą, paneigia ekspertų išvados bei eksperto J. R. paaiškinimai teisme, iš kurių matyti, jog pagal galvoje rastų sužalojimų pobūdį tik vienas iš penkių sužalojimų galėjo būti padarytas nukentėjusiajam krintant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą, o kiti sužalojimai padaryti suduodant smūgius, tikėtina, kumščiais arba kojomis.

Įvertinus teismo medicinos ekspertų išvadą, kad bet kuris V. R. galvos sužalojimas galėjo būti susijęs su galvos smegenų sumušimu su kraujo bei smegenų skysčio išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir kartu su V. R. mirties priežastimi, bei nustačius, kad kaltinamasis S. K. sudavė V. R. smūgius į galvos sritį, daroma išvada, kad tarp S. K. smurtinių veiksmų ir V. R. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ir iš kaltinamojo, ir iš liudytojų, tarp jų ir iš kaltinamojo tėvo S. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis smurtavo prieš V. R. dėl to, kad šis girtavo su jo tėvu, t. y. dėl asmeninių paskatų, ir todėl S. K. veika atitinka BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamojo S. K. parodymų, jog jis bute keletą kartų pastūmė V. R. ir sudavė smūgius į veidą gindamasis nuo V. R. puolimo, nepatvirtina bylos duomenys, nes, kaip tvirtina pats kaltinamasis, įvykio metu jam jokių sužalojimų nebuvo padaryta, V. R. už kaltinamąjį buvo žymiai vyresnis ir, kaip parodė liudytojas S. K., be perstojo buvo girtavęs 13 parų, todėl mažai tikėtina, kad buvo pajėgus sukelti realią grėsmę kaltinamajam. Be to, kaip jau minėta, liudytojai patvirtino, kad S. K. mušė V. R. ir kieme, kada šis be sąmonės gulėjo ant žemės. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad kaltinamasis V. R. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė nesant būtinosios ginties situacijos.

Vertinant kaltinamojo teiginį, jog jis V. R. nenorėjo padaryti nieko blogo, būtina pažymėti, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad mušdamas nukentėjusįjį S. K. siekė jo mirties, nes iš nustatytų įvykio aplinkybių akivaizdu, jog V. R. jis mušė iš pykčio dėl girtavimo su jo tėvu (liudytojų A. L., S. K. ir kt. parodymai), o ne dėl to, kad jį nužudytų. Tai, kad S. K. nukentėjusiajam sudavė smūgius į galvos sritį, t. y. į gyvybei pavojingą vietą, smūgius sudavė kumščiu ir koja, be to, mėgino suduoti ir daugiau smūgių, tačiau įvykio liudytojai jam sutrukdė jį laikydami ir net surišdami rankas, rodo, jog kaltinamasis, atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirtį, suprato, kad nuo jo suduotų smūgių V. R. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms jis buvo abejingas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad S. K. nužudė V. R. turėdamas netiesioginę tyčią, nes suprato, kad savo veika kelia pavojų V. R. gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

S. K. pateiktame kaltinime inkriminuota, kad bute jis V. R. sudavė tris smūgius ranka į veido sritį, tačiau kaltinamasis tvirtina, kad bute V. R. į veidą jis sudavė ne daugiau kaip du smūgius. Nors ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, jog bute V. R. į veidą ranka trenkė tris kartus (1 t. 67–68 b. l.), tačiau vėliau jis tokius savo parodymus iš dalies pakeitė. Kadangi pirminių S. K. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, iš kaltinimo šalinamas vieno smūgio sudavimas bute. Be to, pažymėtina, kad atlikus papildomą teismo medicinos ekspertizę (2 t. 50–62 b. l.) buvo patikslintas trauminių poveikių, kuriais buvo padaryti sužalojimai V. R., skaičius ir nustatyta, kad sužalojimai galvoje padaryti ne šešiais, o penkiais trauminiais poveikiais.

Dėl bausmės

S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Skiriant S. K. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiojo netinkamas elgesys (girtas miegojo kaltinamojo lovoje) turėjo įtakos nusikalstamam S. K. elgesiui. Be to, atsižvelgiama į S. K. asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (1 t. 128 b. l.), nusikaltimą įvykdė neatlikęs 2005-02-07 Klaipėdos raj. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (3 t. 42 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, S. K. skiriama LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos ir dėl 1500 Lt turtinės žalos, t. y. dėl kapo sutvarkymo ir transporto išlaidų (1 t. 52 b. l.). Iš J. K. pakvitavimų matyti, kad S. K. jai atlygino 2100 Lt V. R. laidojimo išlaidų ir 833 Lt V. R. kapo sutvarkymo išlaidų (2 t. 155 b. l.; 3 t. 15 b. l.). Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji J. K. prašo priteisti iš S. K. 917,96 Lt metinių paminėjimo išlaidų ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t. 14 b. l.).

Kadangi ieškovei turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl jos brolio V. R. mirties, žalos atlyginimas, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš V. R. nužudžiusio S. K.. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. S. K. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovei R. K. neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl brolio netekties. Įvertindama jai padarytos neturtinės žalos dydį ieškovė nurodė, kad su broliu V. R. jos santykiai buvo artimi, paskutiniu metu brolis gyveno jos namuose, ir ji dėl brolio mirties patyrė didelę moralinę žalą. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, apibūdinančias žuvusiojo V. R. ir ieškovės santykius, taip pat į tai, kad kartu su broliu ieškovė gyveno palyginti neilgą laiką, o po brolio mirties ieškovė neliko vieniša, gyvena su vyru, turi tris vaikus. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą S. K. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, taip pat į kaltinamojo S. K. turtinę padėtį – jis neturi turto, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas J. K. padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 litų, todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Ieškovės J. K. reikalavimas dėl 917,96 Lt metinių paminėjimo išlaidų priteisimo atmestinas, nes tai nėra laidojimo išlaidos ir tokių išlaidų pripažinti nusikaltimu padaryta turtine žala nėra pagrindo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. K. prašymas priteisti jai iš S. K. 800 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti tenkinamas. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad J. K. advokatei V. Pluščiauskienei sumokėjo 800 Lt. Advokatė V. Pluščiauskienė atstovavo nukentėjusiajai teisminio bylos nagrinėjimo metu, dalyvavo ne viename teismo posėdyje, surašė civilinį ieškinį, todėl, atsižvelgiant į advokatės suteiktų paslaugų apimtį, prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. K. iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos, iš viso 170,09 Lt (2 t. 176 b. l.; 3 t. 23, 28, 40 b. l.).

Kaltinamojo S. K. ekstradicijos į Lietuvą išlaidos sudaro 4986 Lt (2 t. 151–155 b. l.).

Vadovaujantis BPK 103-106 str. nuostatomis nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei apmokėtos kelionės išlaidos ir kaltinamojo ekstradicijos išlaidos – 5156,09 Lt (4986 Lt ir 170,09 Lt) – pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos valstybei iš kaltinamojo S. K..

Dėl daiktų

S. K. sportiniai batai grąžintini S. K.. S. K. megztinis ir kelnės sunaikintini kaip beverčiai, nes S. K. nurodė, kad šie daiktai jam nereikalingi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–306, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su 2011-08-22 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 2 d. paskirta 40 parų arešto bausme ir galutinę subendrintą bausmę S. K. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. K. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime būtą laiką nuo 2006-11-17 iki 2006-11-19 ir nuo 2011-07-07 iki 2012-03-14.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę S. K. palikti suėmimą.

Iš S. K. priteisti J. K. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 800 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

J. K. ieškinį dėl 917,96 Lt metinių paminėjimo išlaidų atmesti.

Ekstradicijos išlaidas 4986 Lt ir nukentėjusiajai J. K. išmokėtas kelionės išlaidas 170,09 Lt pripažinti proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., iš S. K. išieškoti 5156,09 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Prie bylos pridėtus daiktus – S. K. megztinį ir kelnes – sunaikinti, sportinius batus grąžinti S. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.