Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei L. R. dėl turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Tiek Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo.

Bylos duomenimis ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė atlieka mirusio L. R. palikimo perėjimo valstybei procedūras. Iš Testamentų registro išrašo akivaizdu, kad dėl palikėjo L. R. palikimo į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą kreipėsi ieškovė.

Įstatyme numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nepaneigta, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant šį turtą, vieno iš (duomenys neskelbtini) indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito.

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad palikėjo L. R. dalis bendrojoje nuosavybėje sudaro ½ dalį viso ieškovės ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų banko sąskaitose.

Kaip jau minėta, mirus vienam iš sutuoktinių, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, todėl nustatinėti, kad turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė netikslinga, juolab, kai dėl to nėra ginčo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Ieškinys tenkinimas, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, sprendimas priimtas valstybės interesais, todėl, teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė butą su (duomenys neskelbtini) kv. m. rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pinigines lėšas AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.