Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. įgalioto atstovo D.G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –Institucija) OKS inspektorius 2011-06-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2011 m. gegužės 19 d. 14.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. 02-547, patikrinti prie individualaus namo vykdomi statybos darbai. Patikrinimo metu trys darbuotojai, kaip vėliau paaiškėjo L. K., A. B., A. V., vykdė tvoros pamatų montavimo darbus. Darbuotojai buvo apsirengę darbo drabužiais, naudojo profesionalią matavimo įrangą. Patikrinimui darbuotojai darbo pažymėjimų ir darbo sutarčių nepateikė. Patikrinimo metu nustatyta, kad L. K., A. B. ir A. V. dirbo nelegaliai. Tokiu būdu šie administracinio teisės pažeidimo protokole išvardinti požymiai atitinka Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus (pažeista Darbo kodekso Nr. IX-926, 2002-06-04 93 str., 95 str. 1 d. reikalavimai), ir tokiais savo veiksmais R. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos ATPK 41³ str. 1d.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, R. J. įgaliotas atstovas skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismo išvada, kad L. K. pradėjo dirbti 2011-05-18, yra netiksli, kadangi jis paaiškinime nurodė, kad dirbti pradėjo nuo 2011-05-19. VMI pareigūnas neklausė informacijos, nuo kada darbininkai pradėjo dirbti, jie to nenurodė ir savo paaiškinimuose. Tokiu būdu institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesurinko pakankamai informacijos, kuri patvirtintų ar paneigtų darbo sutarties sudarymo faktą prieš patikrinimą. Institucija turi įrodyti administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltę, visi neaiškumai traktuojami jo naudai. Paminėti nutarime asmenys objekte dirbo pirmą dieną, jie tik buvo atvykę į darbo vietą, VMI pareigūnų patikrinimas buvo netikėtas. Paaiškinimai galėjo būti surašyti netiksliai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Administracinio teisės pažeidimo protokole išvardinti požymiai atitinka Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Iš Institucijos įrodymų nematyti, kad darbo sutartis su L. K., A. V. ir A. B. nėra sudaryta. Paaiškinime L. K. nurodo, kad darbuotojo pažymėjimas jam yra išduotas, tai suponuoja išvadą, kad darbo sutartis buvo sudaryta. Darbo sutartis su A. V. ir A. B. buvo sudaryta 2011-05-19, darbuotojas pagal darbo kodekso normas pradeda dirbti tą pačią dieną, tokiu būdu šioje byloje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes R. J. nepažeidė Darbo kodekso 95 str. 1 d. reikalavimų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su L. K., A. V. ir A. B. buvo sudaryta darbo sutartis, sulygta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, išduoti darbuotojo pažymėjimai. Buhalterė D. B. pateikė nustatytos formos dokumentą dėl A. V. ir A. B. įdarbinimo 2011-05-19, o L. K. formą 1-SD padavė kartu 2011-05-19, nes darbo sutartis su juo buvo sudaryta 2011-05-18 vakare, ką patvirtina pateiktas buhalterės darbo grafikas. Tokiu būdu teismas nenustatė nelegalaus darbo pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių. Teismo išvada, kad L. K., A. V. ir A. B. nepateikė darbo sutarties nelegalaus darbo patikrinimo metu, ir tuo pažeidė nustatytas darbo sutarties sudarymo taisykles, nepagrįsta materialinės teisės norma, nes reikalavimo, kad darbuotojas patikrinimo metu privalo turėti ir pateikti darbo sutartį, nėra. Dėl darbuotojų darbo pažymėjimų nepateikimo nėra atsakingas darbdavys, kadangi pagal nustatytą tvarką atsakomybė tenka darbuotojui, o ne darbdaviui, todėl šis teismo argumentas yra nepagrįstas. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad nustatyta tvarka nebuvo pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, nes teismui buvo pateiktos 1-SD formos apie L. K., A. V. ir A. B. įdarbinimą, ant kurių matosi antspaudas 2011-05-19, tai yra A. V. ir A. B. priėmimo į darbą dieną, o L. K. pranešimas buvo pateiktas kartu dėl to, kad jis buvo įdarbintas 2011-05-18 dienos vakare. Teisės aktuose nėra nustatytas tikslus laikas, kada forma 1-SD turi būti pateikta, todėl argumentas, kad minėta forma nebuvo pateikta patikrinimo metu, nesudaro ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

R. J. įgalioto atstovo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad nelegalus asmenų įdarbinimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 93 straipsnyje yra įtvirtinta darbo sutarties sąvoka, pagal kurią darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Pažymėtina, kad rašytinės darbo sutarties sudarymo faktas administracinėje byloje gali būti įrodinėjamas ne vien tiesiogiai, pateikiant tinkamai įformintą rašytinį darbo sutarties egzempliorių, bet ir netiesioginiais įrodymais, tai darbo sutarčių registravimo žurnalu, darbo pažymėjimų registravimo žurnalu, įsakymais, pranešimu apie asmens priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms. Atstovas turi pažymas apie pranešimą Sodrai, kurios buvo įteiktos ne elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo apibendrinime apibrėžta, kad pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams negali būti vertinamas pagal ATPK 41³str.

Vadovaujantis LR darbo kodekso 99 str.5d. darbuotojas pradeda dirbti tą dieną, kurią sudarė, priėmimo į darbą dieną. Veika pagal ATPK 41³str. neapima pranešimo apie asmens priėmimo į darbą vėluoto pranešimo arba nepateikimo valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams. Ši veika sudaro savarankiško pažeidimo, numatyto ATPK 188 str.6d.

Įvertinus bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus bei įrodymus įvertino tinkamai.

Patikrinimo metu nustatyta, kad L. K., A. B. ir A. V. dirbo nelegaliai. Administracinio teisės pažeidimo protokole išvardinti požymiai atitinka LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Pažeisti LR Darbo kodekso (toliau LR DK) 93 str., 95 str. 1 d. reikalavimai. Pagrįstai nurodyta, jog tokiais savo veiksmais R. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos ATPK 41³ str. ld.

LR DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu yra laikomas darbas, esant LR DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad siekiant veiksmus kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų pagal LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t.y., nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai. Darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius - darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose paprastai yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. L. K. savo paaiškinime 2011-05-19 nurodė, jog dirba nuo 2011-05-19 ir yra parašęs pareiškimą dėl darbo. A. B. 2011-05-19 paaiškinime nurodė, jog atvažiavo pirmą dieną pažiūrėti dėl darbo, atlikinėjo matavimo darbus. A. V. 2011-05-19 paaiškinime nurodė, jog atvažiavo pirmą, dieną pažiūrėti darbų, jokių darbų tą dieną neatliko. Nei vienas iš darbininkų savo paaiškinime nenurodė nuo kada su jais buvo pasirašytos darbo sutartys, tik teismo posėdžio metu nurodė, jog L. K. pasirašė darbo sutartį 2011-05-18 ir tą dieną pradėjo dirbti, nors 2011-05-19 paaiškinime nurodė, jog dirba nuo 2011-05-19. A. V. ir A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog darbo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi pasirašė 2011-05-19 13.00 vai., o 14 vai. jau pradėjo dirbti. Liudytojų parodymai duoti teismo posėdyje yra prieštaringi jų paaiškinimai duoti 2011-05-19 Kauno apskrities VMI specialistei. Liudytoja D. B. teismo posėdyje nurodė, jog darbo sutartis su L. K., A. B., A. V. pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau jos parodymai vertintini kritiškai dėl to, jog 2011-06-03 R. J. savo paaiškinime Kauno apskrities VMI aiškiai nurodė, jog su L. K., A. V., A. B. tarėsi dėl darbo ir darbo užmokesčio. Darbo sutartis sudaryti ir išduoti darbo pažymėjimus pavedė atlikti buhalterei, nes pats turėjo išvykti į komandiruotę. Pateikti byloje darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalas, įsakymai, darbo sutarčių registravimo žurnalas nėra laikytini objektyviais įrodymais, kurie paneigtų nelegalaus darbo buvimą, nes šie įrodymai buvo pateikti jau teismo posėdžio metu, nes 2011-05-20 patikrinimo metu buhalterė šių dokumentų negalėjo pateikti Kauno apskrities VMI specialistui, nurodydama, jog direktorius yra kasininkas, o jis tuo metu buvo išvykęs. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kauno apskrities VMI specialistas nurodė, kad patikrinimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius jokių duomenų apie L. K., A. B., A. V. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, apie įdarbinimą pranešta vėliau, po VMI patikrinimo, nors L. K. buvo įdarbintas nuo 2011-05-18. Šias aplinkybes patvirtina ir asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn atstovo ir liudytojų paaiškinimai. D. B. nurodė, jog apie L. K., A. B., A. V. priėmimą į darbą nepranešė laiku dėl to, kad labai sirgo, tačiau teismas šią D. B. nurodytą priežastį nelaiko svarbia priežastimi ir vertina kritiškai. Pabrėžtina, jog teismai ne kartą yra konstatavę, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui -rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartį yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N121650/2004, N3-397/2005, N575- 858/2010).

Dėl aukščiau nurodytų argumentų laikytina, kad R. J. nelegalaus darbo administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai yra įrodyti: L. K., A. B., A. V. realiai dirbo (duomenys neskelbtini), prie individualaus namo, vykdydami tvoros statybos darbus. L. K., A. B., A. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. J. santykiai turėjo darbo sutarties požymius (buvo sutarta dėl darbo, darbo užmokesčio, darbo funkcija apibrėžta kaip dirbti statant tvorą ir kt.); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (L. K., A. B., A. V. nepateikė darbo sutarties nelegalaus darbo patikrinimo metu, nurodė, kada darbo sutartis buvo sudaryta), darbuotojai dirbo neturėdami darbo pažymėjimų, apie L. K., A. B., A. V. įdarbinimą nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, L. K., A. B., A. V. nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini) faktas laikytinas įrodytu.

Daroma išvada, kad R. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 41³ str. 1 d., nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

R. J. įgalioto atstovo D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą dėl R. J. administracinio teisės pažeidimo palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir neskundžiama.