- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-29
- Bylos Nr.
- e1-2657-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14103-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- J., Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. (J.) Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Š. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2024 m. balandžio 15 d., apie 00.05 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 4,698 g (tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 16,0%), ir psichotropinę medžiagą – 3-CMC, kurios masė yra 0,129 g, kuomet 2024 m. balandžio 15 d., apie 00.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato Žirmūnų g. 139, Vilniuje, buvusiame automobilyje „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo J. Š., prie pavarų perjungimo rankenos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai rado ir paėmė vieną folijos lankstinuką, kurio viduje buvo minėta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 4,698 g (tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 16,0%), o išlipęs iš minėto automobilio J. Š. išmetė ant žemės vieną folijos lankstinuką, kurio viduje buvo baltos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra minėta psichotropinė medžiaga – 3-CMC, kurios masė yra 0,129 g, ir kurį taip pat rado bei paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 23.00 val. buvo Žirmūnų g. 139, Vilniuje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Vienas sėdėjo automobilyje „Volkswagen“, kuris priklauso jo draugei ir ten būdamas per programėlę už 50 Eur įsigijo narkotinės medžiagos „žolės“. Šią medžiagą jam apie 23.30 val. perdavė atvažiavęs nepažįstamas asmuo, kurio duomenų jis nežino. Jo teigimu, papildomai prie lankstinuko su „žole“ minėtas asmuo jam dar davė ir kitą lankstinuką, kuriame buvo kita narkotinė medžiaga pabandymui. Po to, sėdėdamas minėtame automobilyje, jis norėjo suvartoti minėtas medžiagas, tačiau 2024 m. balandžio 15 d., apie 00.05 val. prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo, ar jis turi draudžiamų daiktų. Jis padavė folijos lankstinuką su „žole“, o apie kitą lankstinuką, pamiršo. Po to, lipdamas iš automobilio prisiminė, kad turi ir dar vieną lankstinuką, kurį numetė ant žemės, tačiau policijos pareigūnas tai pamatė. Jis pripažino, kad šį lankstinuką su jame buvusia narkotine medžiaga jis norėjo išmesti, nes išsigando. Nurodė, kad minėtas medžiagas įsigijo tik savo vartojimui, nes norėjo nusiraminti, ir dėl savo veiksmų labai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis J. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų po šio įvykio nebevartoja, dirba pastolių montuotoju. Prašo vadovautis jo pirmos apklausos metu duotais parodymai, tik papildomai parodo, kad labai gailisi dėl savo veiksmų ir įsipareigoja ateityje taip nebesielgti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. G. nurodė, kad įvykio metu patruliavo kartu su Lietuvos policijos mokyklos kursantu A. S. ir 2024 m. balandžio 15 d., 00.05 val. patruliuodami Žirmūnų g. 139, Vilniuje, nuošalioje ir neapšviestoje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo vyras (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. Š.). Priėjus prie minėto automobilio ir pasiteiravus, ką J. Š. ten veikia, pastarasis pasakė, kad tiesiog sėdi. Paklausus, ar su savimi jis neturi draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad neturintis. Paprašius vairuotojo išlipti iš automobilio, J. Š. išlipo ir tuomet jau prisipažino, kad turi narkotinių medžiagų bei pasilenkęs į automobilio vidų per vairuotojo dureles paėmė tarp priekinių sėdynių gulėjusį folijos gniužulą ir paaiškino, kad jame yra „žolė“. Apžiūrėjus folijos lankstinuką jame buvo rasta augalinės kilmės (specifinio kvapo) medžiaga. Toliau bendraujant lauke prie automobilio su J. Š. jo buvo paklausta, ar jis neturi daugiau draudžiamų daiktų, o pastarasis atsakė neigiamai. Bandant atlikti dalinę jo apžiūrą pastebėjo, kad J. Š. dešinėje rankoje turėjo mažą folijos lankstinuką, kurį jis bandė įsidėti į priekinę dešinę džinsų kišenėlę. Pasakius nieko nekišti į kišenes, jis pradėjo mosikuoti rankomis, jas stangrinti ir tuo metu numėtė mažą folijos lankstinuką iš dešinės rankos ant žemės prie automobilio kairiojo galinio rato. Paklausus J. Š., kas gali būti tame folijos lankstinuke, jis pasakė, kad kokainas arba kristalai. J. Š. paaiškino, kad narkotines medžiagas turi savo vartojimui, o jas užsisakė per kažkokią internetinę programėlę, todėl jis buvo sulaikytas.
2024 m. balandžio 15 d. apžiūros protokole nurodyta, kad automobilių aikštelėje, esančioje adresu Žirmūnų g. 139, Vilniuje, buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad: Žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš folijos pakuotės, 2024 m. balandžio 15 d., pateiktos J. Š. (vokas Nr. 2), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 4,698 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,0 %. Baltos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2024 m. balandžio 15 d, išmesto J. Š. (vokas Nr. 1), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC, kurio masė yra 0,129 g. J. Š. rankų nuoplovose rasti psichotropinių medžiagų – 3-CMC ir tetrahidrokanabinolio pėdsakai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1164/2024(01) nurodoma, kad J. Š. šlapime rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, benzoilekgonino, pėdsakų ekgonino metilo esterio, nustatyta mažiausiai koncentracija 0,20 promilių etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, karfentanilio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, opiatų nerasta.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Minėto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Pabrėžtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį. Šiuo atveju asmuo atsako baudžiamojo proceso tvarka, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. Š. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2024 m. balandžio 15 d., apie 00.05 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 4,698 g (tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 16,0%), ir psichotropinę medžiagą – 3-CMC, kurios masė yra 0,129 g, iki kol 2024 m. balandžio 15 d., apie 00.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato Žirmūnų g. 139, Vilniuje, buvusiame automobilyje „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo J. Š., prie pavarų perjungimo rankenos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai rado ir paėmė vieną folijos lankstinuką, kurio viduje buvo minėta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 4,698 g (tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 16,0%), o išlipęs iš minėto automobilio J. Š. išmetė ant žemės vieną folijos lankstinuką, kurio viduje buvo baltos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra minėta psichotropinė medžiaga – 3-CMC, kurios masė yra 0,129 g, ir kurį rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Tai įrodo pačio kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo M. G. paaiškinimai, specialisto išvados bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.
Kaltinamasis J. Š. nurodė, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 23 val., būdamas automobilių aikštelėje minėtu adresu per programėlę įsigijo narkotinę medžiagą „žolę“, t. y. kanapės (antžeminės dalys), bei papildomai jam pridėjo kitą lankstinuką su kita medžiaga pabandymui. Nurodė, kad minėtas medžiagas įsigijo tik savo vartojimui, nes norėjo nusiraminti. Taigi kaltinamasis J. Š. suprato, kad savo transporto priemonėje bei su savimi laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), ir psichotropinę medžiagą – 3-CMC, kurias teigia pats įsigijęs savo asmeninėms reikmėms, iki kol policijos pareigūnai kaltinamojo transporto priemonėje atliktos kratos bei kaltinamojo apžiūros metu minėtas narkotinę medžiagą ir psichotropinę medžiagą rado ir paėmė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Teismas nenustatė kaltinamojo J. Š. veiksmuose tikslo platinti pastarojo neteisėtai disponuotomis narkotine ir psichotropine medžiagomis. Visų pirma, tokia išvada darytina atsižvelgiant į rastos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekį, kurios masė 4,698 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 16 %), šis kiekis yra mažesnis nei nedidelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) kategorija, numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Rekomendacijų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (toliau – ir Rekomendacija) aktualioje redakcijoje, bei atsižvelgiant į rastos psichotropinės medžiagos – 3-CMC, kurios masė – 0,129 g, kiekį, kuris remiantis minėta rekomendacija, yra mažesnis nei nedidelis nustatytas katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei numatytas kiekis. Visų antra, tokią išvadą patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad rastos medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui. Taip pat šią teismo išvadą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N-1164/2024 (01), kurioje konstatuota, kad J. Š. šlapime buvo rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties bei kitų medžiagų pėdsakų.
Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis J. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o būtent – neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos ir psichotropinės medžiagos be tikslo jas platinti. Remiantis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo J. Š. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės paskyrimo
Kaltinamasis J. Š. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, veika yra padaryta dėl asmeninių tikslų, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad neteisėtai laikė įstatymo draudžiamas medžiagas bei siekė taip veikti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. Š. yra gan jauno, darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis šiuo metu yra dirbantis, nevedęs. Baustas administracine tvarka (turintis galiojančių nuobaudų), laikomas neteistu, tačiau praeityje yra teistas – ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Duomenų apie priklausomybės ligų ar psichiatrinį gydymą bylos medžiagoje nėra.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė (9 mėnesių), atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, buvusius teistumus, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra šiuo metu netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės įtakotų J. Š. elgesį bei gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini šie įpareigojimai: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. Š. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 15 d., 0.15 val. iki 2024 m. balandžio 15 d., 11.15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, t. y. vokas, kurio viduje yra J. Š. rankų nuoplovos, 2 folijos lankstinukai; po tyrimo likusios narkotinės medžiagos – kanaėes (antžemines dalis), t. y. 4,448 g; baltos spalvos milteliai – 0,138 g, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. (J.) Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu J. Š. paskirti šiuos įpareigojimus: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Š. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu J. Š. paskirti šiuos įpareigojimus: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. Š. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 15 d., 0.15 val. iki 2024 m. balandžio 15 d., 11.15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, t. y. voką, kurio viduje yra J. Š. rankų nuoplovos, 2 folijos lankstinukus; po tyrimo likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), t. y. 4,448 g; baltos spalvos miltelius – 0,138 g, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Išaiškinti J. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Š. turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.