- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-3091-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01505-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Jadvygai Sabaliauskienei, A. S.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8-181/2013 pagal pareiškėjo M. S. pareiškimus suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Jadvygai Sabaliauskienei, A. S. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. S. atskirais pareiškimais prašė:
1) nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjo senelio brolis R. S., gimęs 1867 m., miręs 1945-1946 m., iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 16,7 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini); pareiškėjo tėvas B. S., gimęs 1910 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini), buvo 1911-1912 m. faktiškai įvaikintas savo dėdės R. S.;
2) atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą ir kitus dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos siekiant atkurti nuosavybės teises į R. S. nacionalizuotą turėtą žemę (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas paaiškino, jog nėra išlikę dokumentų, kad jo tėvą buvo įvaikinę R. S. su sutuoktine J. S.. Iš savo motinos sužinojęs, jog jo tėvo įtėvis turėjo žemės, pareiškėjas kreipėsi į archyvus dėl dokumentų, reikalingų nuosavybės teisių atkūrimui, gavimo. Apie tai, jog R. S. iki nacionalizacijos iš tiesų turėjo žemės, pareiškėjas buvo informuotas tik 2007 m., tačiau gavęs šiuo duomenis iškart kreipėsi į žemėtvarkos institucijas. Pareiškėjas pažymėjo, jog terminą atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę praleido ir dėl to, jog yra neišsilavinęs, nemoka valstybinės kalbos, neturėjo pakankamai lėšų kreiptis dėl teisinės pagalbos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą, civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau tekste ir Atkūrimo įstatymas) nustatytus terminus prašymui atkurti nuosavybes teises pateikti. Teismas pažymėjo, jog neatnaujinus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų, pareiškėjo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukeltų jam teisinių pasekmių, todėl konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas atnaujinti praleistą terminą yra pagrindinis ir nuo jo išsprendimo priklauso kitų jo reikalavimų (nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus) patenkinimas.
Teismas pažymėjo, jog pagal pareiškėjo paaiškinimus sunkiai tikėtina, kad jis nuo 1992 m., kai mirė jo tėvas, iki 2007 m. negalėjo ir neturėjo galimybės sužinoti apie R. S. turėtą žemę, tinkamai surinkti įrodymus bei kreiptis dėl žemės grąžinimo. Anot teismo, pareiškėjas yra išsilavinęs, nėra senyvo amžiaus, įrodymų apie savo sunkią sveikatos būklę ar kitas svarbias priežastis nepateikė, taigi jis turėjo ir galėjo suprasti įstatymų reikalavimus ir aktyviai ginti savo interesus, rūpintis savo teisių įgyvendinimu, dėl paveldėjimo bei nuosavybės teisių atkūrimo reikalų galėjo kreiptis į advokatą. Pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo procese elgėsi nerūpestingai, tinkamai nesidomėjo R. S. turėta žeme, o negavęs iš archyvų atitinkamų duomenų, pats anksčiau galėjo kreiptis į teismą dėl jam reikšmingų faktų nustatymo, tačiau jis to nedarė iki pat 2011 m. Tokiu būdu pareiškėjas terminą praleido ne dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl subjektyvių priežasčių.
Atmetęs pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą, bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nutraukė konstatavęs, jog neatnaujinus praleistų terminų, vien tik faktų nustatymas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. S. prašo panaikinti 2013 m. gegužės 15 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti pareiškėjui terminą pateikti prašymą ir kitus dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos siekiant atkurti nuosavybės teises į R. S. nacionalizuotą žemę, bei bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigia, jog teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas neturėjo galimybės laiku surinkti visų reikalingų dokumentų dėl savo sunkios turtinės padėties bei įgaliotų valstybės institucijų darbuotojų abejingumo. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog žemė buvo nacionalizuota prievarta. Prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo tėvas buvo įvaikintas, pareiškėjas to siekė ne tik dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, bet ir dėl kitų priežasčių – palikimo priėmimo ir kt. Nenustačius šio juridinę reikšmę turinčio fakto, pareiškėjas negali priimti R. S. palikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad asmens turtinė padėtis nėra veiksnys, kuris savaime pripažintinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Iš apelianto pateiktų dokumentų matyti, kad į archyvo institucijas dėl reikalingos informacijos gavimo jis kreipėsi tik 2007 m., nors teisę pretenduoti į R. S. nuosavybės teisių atkūrimą įgijo dar 1995 m. birželio 16 d. Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų praleidimo dėl valstybės institucijų aplaidumo pareiškėjas neįrodė. Paveldėjimo teisiniuose santykiuose faktinio įvaikinimo institutas nėra taikomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas faktų vertinimo, teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektais (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).
Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nagrinėjo pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą ir kitus dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos siekiant atkurti nuosavybės teises į R. S. turėtą nacionalizuotą žemę (duomenys neskelbtini)
Nustatyta, kad 2011 m. spalio 11 d. pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., gimęs 1867 m., iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 16,7 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis pareiškimas teisėjo rezoliucija buvo priimtas 2011 m. spalio 18 d., o jo pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-1674-419/2011. 2011 m. spalio 19 d. pareiškėjas pateikė kitą pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas B. S., gimęs 1910 m. liepos 5 d., buvo 1911 – 1912 m. faktiškai įvaikintas savo dėdės R. S., gimusio 1867 m. Šis pareiškimas teisėjos rezoliucija buvo priimtas 2011 m. spalio 28 d. ir jo pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-1699-181/2011. Paminėtus juridinę reikšmę turinčius faktus pareiškėjas siekė nustatyti tikslu atkurti nuosavybės teises į R. S. valdytą nekilnojamąjį turtą, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas.
Civilinė byla Nr. 2-1674-419/2011 Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. 2-1699-181/2011. Tokiu būdu pareiškėjo reikalavimai nustatyti juridinius faktus buvo akumuliuoti vienoje byloje.
2011 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė dar vieną pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą ir kitus dokumentus siekiant atkurti nuosavybės teisę į R. S. turėtą nacionalizuotą žemę (duomenys neskelbtini). Šiuo pareiškimu pareiškėjas prašė atnaujinti jam Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus. Paminėtą pareiškimą Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1890-75/2011) atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi pripažino, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo.
2012 m. gegužės 11 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismas civilinę bylą Nr. 2-1890-75/2011 prijungė prie civilinės bylos Nr. 2-84-181/2012 (buvęs Nr. 2-1699-181/2011), t.y. teismas savo iniciatyva prijungė prie bylos pareiškėjo pareiškimą, kurį įsitesėjusia teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, tokiu būdu jį priimdamas ir jo pagrindu pradėdamas procesinį bylos nagrinėjimą.
Išdėstytos pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pareikštų pareiškimų priėmimo bei bylų, iškeltų pagal pareiškėjo pareiškimus, sujungimo aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos iškėlimo bei bylų sujungimo klausimus (CPK 136 straipsnio 4 dalis, 137 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis), ir be teisinio pagrindo (išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų) išnagrinėjo reikalavimus dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartys patvirtina, jog civilinė byla (suteiktas Nr. 2-1890-75/2011) dėl praleisto termino atnaujinimo de jure iškelta nebuvo. Taigi Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi neturėjo teisės savo iniciatyva prijungti prie civilinės bylos Nr. 2-84-181/2012 (buvęs Nr. 2-1699-181/2011) civilinę bylą Nr. 2-1890-75/2011. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo nesant šioje byloje pareikšto atskiro savarankiško materialinio teisinio reikalavimo dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo iš esmės nagrinėti tokio pobūdžio reikalavimus. Taigi byla dalyje dėl terminų, nustatytų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse, atnaujinimo buvo iškelta bei išnagrinėta neteisėtai.
Nustačiusi šį faktą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja esant procesinį pagrindą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą dalyje - atmesti M. S. prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą ir kitus dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, siekiant atkurti nuosavybės teises į R. S. nacionalizuotą turėtą žemę (duomenys neskelbtini), panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgdama į tai, jog šioje byloje priimta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo išspręstas procesiniu materialiniu požiūriu neiškeltos bylos prijungimo prie kitos bylos klausimas, teisėjų kolegija ją naikina ex officio, kadangi negali būti paliktas galioti procesinis sprendimas, kuriuo paneigiamos Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartys.
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą nutraukė dėl juridinių faktų nustatymo, teisėjų kolegija pastebi, kad teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis), t.y. tokius, kurie asmeniui sukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjo paduotuose pareiškimuose dėl juridinių faktų nustatymo aiškiai įvardinta, kad juos siekiama nustatyti būtent nuosavybės teisių atkūrimo, o ne kitu/kitais tikslu ar tikslais. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde įvardindamas fakultatyvų tikslą ginčo juridiniams faktams nustatyti savo argumentų pareiškėjais jokiais įrodymais nepagrindė.
Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pažymėjusi, kad neatnaujinus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmuo nėra pretendentu, t.y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą byloje pagal G. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija). Reikalavimai dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą byloje R. R. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Kauno apskrities viršininko administracija).
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra praleidęs abu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus, akivaizdu, kad jis pirmiausia turėjo kreiptis į administracinį teismą su prašymu atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, kurį atnaujinus jis taptu pretendentu atkurti nuosavybės teises. Kadangi pareiškimų dėl juridinių faktų nustatymo priėmimo metu šis terminas pareiškėjui atnaujintas nebuvo, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimus, kadangi prašyti nustatyti juridiniai faktai pareiškėjui nebūtų sukėlę jokių teisinių pasekmių. Nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai pareiškimus priėmė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 – 445 straipsniai), tačiau skundžiamu sprendimu pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria byla dėl juridinių faktų nustatymo nutraukta, palikti nepakeistą. Teisėjų kolegija taipogi pastebi, jog šis procesinis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis ypatingosios teisenos tvarka į teismą dėl ginčo juridinių faktų nustatymo nuosavybės teisių atkūrimo ar kitu tikslu, tinkamai suformulavus savo reikalavimus bei atlikus kitus procesinio pobūdžio veiksmus, būtinus atitinkamam reikalavimui dėl juridinių faktų nustatymo pareikšti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas pareiškėjo M. S. prašymas atnaujinti praleistą terminą panaikinti.
Kitoje dalyje Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti.