- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2-213-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01135-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- A. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo A. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „L&A Solutions“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „L&A Solutions“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 60 842,32 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
3. Atsakovas A. M. pateikė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad negavo procesinių dokumentų, o apie pateiktą ieškinį sužinojo tik gavęs sprendimą už akių 2021 m. gruodžio 4 d. Nors sprendime už akių nurodoma, kad ieškinys su priedais įteiktas atsakovo motinai, tačiau pastaroji neatsimena, jog būtų dokumentus gavusi, ir teigia, kad jokių dokumentų sūnui neperdavė. Atsakovas prašymą peržiūrėti sprendimą už akių grindė ir tuo, kad ginčas išspręstas išimtinai tik remiantis ieškovės pateiktais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis, nesuteikiant galimybės atsakovui į juos atsikirsti. Pasak atsakovo, ieškovė sąmoningai į bylą pateikia ne visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, iš kurių matytųsi, kad ne atsakovas yra skolingas ieškovei, o atvirkščiai. Atsargos, kurių, kaip teigia ieškovė, atsakovas nėra perdavęs, yra kito asmens žinioje, ir ieškovės nemokumo administratorė turi imtis veiksmų dėl šių atsargų susigrąžinimo, o ne reikalauti atsargų vertės atlyginimo iš atsakovo.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė jo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi atsakovo pareiškimo netenkino.
Atsiliepimas
6. Teismas nustatė, kad ieškinys ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas pateikti atsiliepimą atsakovui išsiųstas 2021 m. spalio 11 d., adresu: (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta). Byloje esanti pažyma patvirtina, kad 2021 m. spalio 16 d. procesiniai dokumentai buvo įteikti I. M. (atsakovo motinai). Atsakovas nurodo, kad I. M. neatsimena gavusi šiuos dokumentus ir jų atsakovui neperdavė. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Atsakovas neįrodinėja, kad jo motina I. M. turėtų priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat neįrodo, jog I. M. dokumentų atsakovui neperdavė dėl sveikatos būklės ar kitų reikšmingų aplinkybių, todėl, anot teismo, laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nustatęs, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, o atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismas sprendė, jog teisinis pagrindas priimti sprendimą už akių egzistavo, t. y. buvo pagrįstas pagrindas priimti sprendimą už akių, nes ieškovė to prašė.
8. Spręsdamas dėl atsakovo nurodytų teiginių įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas pažymėjo, kad dėl atsakovo pareigos perduoti ieškovei priklausantį turtą jau buvo pasisakyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-479-258/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo nuobaudos A. M. atžvilgiu taikymo. Šioje nutartyje teismas nustatė, kad, pagal įmonės atsiųstą balansą, parengtą nutarties įsiteisėjimo dieną, įmonė turėjo atsargų, kurių vertė buvo 3 570,21 Eur. Balanso detalizacijoje nurodyta, kad atsargas sudaro: mobilusis telefonas, biuro kėdės, stalai, spintos, buitinė technika ir kt. A. M. neneigia aplinkybės, kad jis šio turto nėra perdavęs nemokumo administratorei, tačiau nurodo, jog įmonės turtas yra buvusiai įmonės darbuotojai ir kreditorei L. G. priklausančiose patalpose, į kurias buvęs vadovas negali patekti. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad būtent įmonės vadovo pareiga buvo pasirūpinti įmonės turtu. Jei turtas buvo prarastas arba susidėvėjęs, tai turėjo atsispindėti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, už kurių sudarymą atsakingas įmonės vadovas. Teismas sutiko ir su nemokumo administratore, jog administratorei nenumatyta pareiga važiuoti į įmonės vadovo nurodytas vietas ir turto ieškoti, juolab kad įmonė neturi registruotos buveinės vietos ir nuosavų patalpų. Teismas, skirdamas atsakovui 270 Eur baudą, išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą kitaip traktuoti atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, pareigą perduoti ieškovės nemokumo administratorei įmonės turtą, kurios jis tinkami neįvykdė. Be to, nors, kaip teigia atsakovas, turto praradimo faktas fiksuotas dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo (2019 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad bandė turtą susigrąžinti dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo ar po jo.
9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės skolos atsakovui dydis jau ne kartą buvo nagrinėtas ieškovės bankroto byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-479-258/2022) patvirtintas BUAB „L&A Solutions“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas ir A. M. įtrauktas į pirmos eilės kreditorių sąrašą su 4 952,92 Eur finansinio reikalavimo suma bei į antros eilės kreditorių sąrašą su 9 267,84 Eur finansinio reikalavimo suma. Atsakovas ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui taip pat teikė prašymą patvirtinti jo 58 443,05 Eur kreditinį reikalavimą. Atsakovas šį reikalavimą grindė tuo, kad buvo pateikęs teismui duomenis ir paaiškinimus, jog UAB „L&A Solutions“ jam pervesdavo avansus ūkinėms reikmėms, tačiau avanso sumos buvo mažesnės už vadovo išlaidas įmonės naudai. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2009-910/2021 atsakovo prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovas nepateikė tikslių įmonės buhalterinės apskaitos duomenų, kurie galėtų pagrįsti, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 29 d. jis UAB „L&A Solutions“ reikmėms išleido iš viso 105 938,87 Eur gauto iš įmonės avanso ūkinėms reikmėms ir 30 069,08 Eur asmeninių lėšų.
10. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl atsakovo kreditinio reikalavimo BUAB „L&A Solutions“ bankroto byloje patvirtinimo, teismas išsamiai išanalizavo ieškovės 2017–2020 m. buhalterines sąskaitas 4489 „Mokėtinos sumos atskaitingiems asmenims, A. M.“, kurias pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo atsakovas. Atsakovas, remdamasis šiomis sąskaitomis, teigia, kad iš viso per nurodytą laikotarpį ieškovė atsakovui neapmokėjo 45 069,77 Eur patirtų išlaidų, jog būtent tokia suma yra viršytos išmokėtų avansų ūkinėms reikmėms faktinės išlaidos. Tačiau įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje nurodyta, kad sąskaitos 4489 (mokėtinos atskaitingam asmeniui sumos) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir sąskaitos 4489 (mokėtinos atskaitingam asmeniui sumos) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 29 d. išrašų duomenys patvirtina, jog UAB „L&A Solutions“ 2015 m. išmokėjo A. M. 24 000 Eur avanso ūkinėms reikmėms, o atsakovas į įmonės kasą grąžino 1 900 Eur, 2016 m. A. M. buvo išmokėta
34 430 Eur avanso ūkinėms reikmėms, o atsakovas grąžino 2 950 Eur, 2017 m. atsakovui išmokėta 15 825 Eur avanso ūkinėms reikmėms, atsakovas grąžino 15 230 Eur, 2018 m. išmokėta
18 210 Eur avanso ūkinėms reikmėms, grąžinta 1 750 Eur. Papildomai atsakovui per šiuos metus buvo sumokėta 900 Eur už akcizo dokumentų tvarkymą, 2019 m. atsakovui buvo sumokėta
37 300,52 Eur avanso ūkinėms reikmėms, jis grąžino 7 631,24 Eur, 2020 m. sumokėta
8 134,59 Eur avanso ūkinėms reikmėms, jis grąžino 2 500 Eur. Per aptariamą laikotarpį nuo
2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 29 d. atsakovui buvo išmokėta iš viso 137 900,11 Eur avanso ūkinėms išlaidoms, iš kurių jis grąžino įmonei 31 961,24 Eur. Taigi atsakovas buvo gavęs iš viso 105 938,87 Eur avanso ūkinėms reikmėms. Be 105 938,87 Eur iš įmonės sąskaitos gauto avanso ūkinėms reikmėms, atsakovas įmonės veiklai išlaikyti ir vystyti papildomai turėjo skirti 30 069,08 Eur savo asmeninių lėšų. Tokiu būdu atsakovas turėjo pagrįsti, kad 136 007,95 Eur išlaidos buvo patirtos mokant už UAB „L&A Solutions“ perkamas prekes ir paslaugas. Atsakovas tinkamai neįvykdė apeliacinės instancijos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartyje bei nagrinėjant bylą iš naujo teismo 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. nutartyse nustatytų įpareigojimų pateikti pirminius apskaitos duomenis, prekių ir paslaugų mokėjimo duomenis, tinkamai apskaitytus buhalterinėje apskaitoje, kuriuose būtų nurodyta, už kokias prekes ar paslaugas atsakovas atsiskaitė bei jų apmokėjimo pagrindus.
11. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikė papildomų įrodymų ar duomenų, kurie suteiktų pagrindą situaciją vertinti kitaip nei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje bei 2021 m. lapkričio 11 d. sprendime už akių, todėl, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
12. Taigi, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisingas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu, todėl neegzistuoja nė viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, kurios pagrindu sprendimas už akių turėtų būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovas neginčija savo motinos I. M. tinkamumo dokumentų įteikimui CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme, o nurodo faktinę aplinkybę, kad teismo siųsti dokumentai jam nebuvo perduoti. Šią faktinę aplinkybę, kad teismo dokumentai nebuvo perduoti atsakovui, patvirtina dokumentus turėjusi perduoti I. M., taigi, dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Ginčas kyla tik dėl to, ar pati I. M. yra gavusi teismo dokumentus ir ar ji yra trauktina atsakomybėn dėl dokumentų neperdavimo adresatui. Neįvertindamas tos aplinkybės, kad dokumentus galimai priėmęs asmuo I. M., neįvykdė pareigos dokumentus perduoti adresatui, tai yra, proceso šaliai nebuvo pranešta apie pateiktą ieškinį ir nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog „procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, o atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismas sprendžia, kad teisinis pagrindas priimti sprendimą už akių egzistavo“.
13.2. Esminis yra žalos įrodymo klausimas. Visos finansinės operacijos, tarp jų ir iš bendrovės gautų 57 272,11 Eur piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančios operacijos, yra registruotos. Ieškovė kelia klausimą, kad šios operacijos buvo atliktos ne įmonės reikmėms tenkinti, tačiau to neįrodinėja, o sprendime už akių be jokių žalos ir kaltės įrodymų reikalavimas yra tenkinamas.
13.3. Atsakovas siekė sugrąžinti neteisėtai užvaldytą turtą, visų pirma, baudžiamosiomis procesinėmis priemonėmis, kreipdamasis į prokuratūrą, jei tai nepavyktų, buvo numatoma tikslinti priešieškinį ir pareikšti naują reikalavimą jau nagrinėjamoje civilinėje byloje. Iškėlus UAB ,,L&A Solutions“ bankroto bylą, tiek atstovavimą baudžiamajame procese, tiek civilinėje byloje Nr. e2-25232-1125/2020 perėmė nemokumo administratorė MB ,,Ad legem“, tai yra ieškovės atstovas, kuris ir turėjo užtikrinti įmonės tinkamą atstovavimą ir neteisėtai užvaldyto turto ar jo praradimu padarytos žalos išieškojimą. Atsakovas po bankroto bylos iškėlimo nebeturi įgaliojimų veikti UAB ,,L&A Solutions“ vardu bei interesais ir nebeturi jokios galimybės sugrąžinti neteisėtai užvaldytą turtą. Visi duomenys apie vykstančius procesus buvo perduoti bankroto administratoriui, ką patvirtina ir susirašinėjimas tarp bankroto administratoriaus ir L. G..
13.4. Teismo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniu faktu, patvirtinančiu ieškovės nurodomą patirtą žalą ir atleisti ieškovės nuo žalos įrodinėjimo. Tai, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. eB2-2009-910/2021 neįvykdė pareigos pateikti įrodymus, jog išleido 136 007,95 Eur UAB „L&A Solutions“ reikmėms, nėra tapatu, kad jis neišleido šios sumos ar jos dalies UAB „L&A Solutions“ reikmėms.
13.5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2009-910/2021 priėmė sprendimą nurodytu pagrindu, kad „dėl to pareiškėjo finansinis reikalavimas 58 443,05 Eur sumai netvirtintinas“. Teismas šioje byloje nesprendė, kokią sumą atsakovas išleido įmonės reikmėms, o kokios sumos neišleido, ar išleido nepagrįstai, tačiau sprendė tik nurodyto dydžio kreditinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo klausimą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2009-910/2021 konstatavo, kad teismas du kartus akcentavo pareiškėjui, jog būtent jam kaip kreditoriui, reikalaujančiam patvirtinti tam tikro dydžio finansinį reikalavimą, tenka pareiga pateikti konkrečius įrodymus, be to, pateikti jų pakankamai, kad būtų pagrįstas prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo tiek atsiradimo pagrindas, tiek dydis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju būtent ieškovei iškyla pareiga įrodyti prašomą priteisti žalą ir pagrįsti patvirtinančiais dokumentais, kad atsakovo panaudoti avansai ūkinėms reikmėms buvo išleisti ne UAB ,,L&A Solutions“ reikmėms.
13.6. Buhalterinės sąskaitos 4489 patvirtina finansines operacijas, o jų pagrįstumas ar nepagrįstumas yra įrodinėtinas norint įrodyti tiek kreditinį reikalavimą, tiek žalą. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovė privalėjo įrodyti, kad atliktos operacijos buvo atliktos ne UAB „L&A Solutions“ reikmėms tenkinti, jog būtų pagrįstas ieškinio reikalavimo tiek pagrindas, tiek dydis (CPK 12, 178 straipsniai).
13.7. Teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo principą, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkeldamas atsakovui. Finansinės ūkinės operacijos, kuriomis panaudoti avansai gauti iš įmonės ūkinėms reikmėms, yra registruotos tiek buhalterinėse sąskaitose 4489, kurios yra pateiktos byloje, tiek Didžiojoje knygoje, kuri yra ieškovės žinioje ir kurią buvo prašoma teismo išreikalauti kaip įrodymą, kurio atsakovas negali pateikti. Jei kažkurios iš registruotų finansinių operacijų traktuojamos kaip atliktos ne įmonės naudai, tai turi įrodyti tai teigianti šalis.
13.8. Atsakovas prašyme panaikinti sprendimą už akių pateikė vieną akivaizdų pavyzdį, kad operacija registruota buhalterinėje sąskaitoje 4489 yra atlikta UAB „L&A Solutions“ reikmėms tenkinti. Kadangi pirminiai sandorius patvirtinantys dokumentai yra perduoti ieškovei ir atsakovas negali jų pateikti, atsakovas prašė teismo išreikalauti į bylą įrodymus, kurie yra ieškovės žinioje – UAB ,,L&A Solutions“ sąskaitoje 4489 nurodytas ūkines finansines operacijas pagrindžiančius dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d., bei pateikė įrodymą – perdavimo aktą, kad šie dokumentai yra perduoti ieškovei.
13.9. Teismas pasisakė tik dėl frazės, kad „ne atsakovas yra skolingas ieškovei, o atvirkščiai“, tačiau nepasisakė dėl visų kitų argumentų, patvirtinančių atliktų operacijų registravimą ir teisėtumą, pirminių dokumentų, kurie būtini operacijų vertinimui, perdavimą ieškovei, operacijų apskaitymą Didžiojoje knygoje, PVM sąskaitų faktūrų griežtos atskaitomybės ir mokėtojų tarpusavio skolų suderinimų, dėl finansinių atsiskaitymų tarp subjektų atsekamumo ir t. t. Teismas tik formaliai nurodė, kad atsakovas „nepateikė papildomų įrodymų“, tačiau nevertino tos aplinkybės, kad buvo įvardyti įrodymai, nurodytos priežastys, kodėl šalis pati įrodymų pateikti negali, bei suformuluotas prašymas teismui juos išreikalauti.
13.10. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra pagrindo situaciją vertinti kitaip nei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2009- 910/2021, tačiau situaciją vertina kitaip nei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje: 1) nevertina buhalterinėje sąskaitoje 4489 apskaitytų finansinių operacijų kaip apskaitytų ir pagrįstų pirminiais dokumentais; 2) nereikalauja iš ieškovės ir nevertina pirminių operacijas pagrindžiančių dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, kitų dokumentų, „kurie patvirtina arba paneigia minėtose sąskaitose nurodytų pirktų paslaugų ir prekių panaudojimą įmonės reikmėms“ siekiant nustatyti reikalavimo pagrįstumą.
13.11. Civilinėje byloje Nr. eB2-2009-910/2021 atsisakyta tvirtinti 58 443,05 Eur reikalavimą, sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3035-4678/2021 yra tenkintas ieškinys 60 842,32 Eur sumai, pagal UAB ,,L&A Solutions“ 2017–2020 m. buhalterines sąskaitas 4489 „Mokėtinos sumos atskaitingiems asmenims, A. M.“ patirtos išlaidos yra 121 114,88 Eur, kas akivaizdžiai patvirtina, jog ginčai nėra tapatūs ir kiekviename ginče įrodinėjama tik dalis aplinkybių (civilinėje byloje Nr. eB2-2009-910/2021 ginčo laikotarpis yra 2015–2020 m.), kiekviename ginče įrodinėjimo pareiga, kad atliktas finansines operacijas patvirtinantys dokumentai patvirtina arba paneigia minėtose sąskaitose nurodytų pirktų paslaugų ir prekių panaudojimą įmonės reikmėms, iškyla priešingai šaliai, todėl jei viena šalis neįrodė, jog 58 443,05 Eur iš visos 121 114,88 Eur operacijų sumos priklauso jai, tai savaime nereiškia, kad 57 272,11 Eur suma šiose operacijose panaudota ne įmonės reikmėms. Net ir sudėjus abiejų reikalavimų sumas, panaudotų lėšų operacijoms suma yra didesnė, tai reiškia, kad dalis operacijų tikrai nėra ginčijama nė vienoje civilinėje byloje. Todėl reikalavimą teikianti šalis privalo nurodyti, kurias konkrečiai operacijas ginčija ir pateikti reikalavimą patvirtinančius įrodymus.
Atsiliepimas
14. Ieškovė BUAB „L&A Solutions“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Nutartyje pagrįstai konstatuota, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai ir teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.
14.2. Dėl atsakovo pareigos perduoti ieškovei priklausantį turtą (atsargas), kurio vertė 3 570,21 Eur, jau buvo pasisakyta įsiteisėjusioje 2021 m. sausio 7 d. teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-479-258/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos atsakovui už ieškovės turto ir dalies dokumentų neperdavimą skyrimo. Atsakovo teiginiai, kad nemokumo administratorius privalo imtis priemonių dėl neteisėto turto, kuris nebuvo perduotas ieškovės bankroto procedūrų metu, užvaldymo yra atmestini kaip nepagrįsti. Visą turtą, kurį ieškovė valdė iki bankroto bylos iškėlimo, privalo perduoti įmonės vadovas (atsakovas), ir tik jį perdavus kyla pareiga nemokumo administratoriui tą turtą išsaugoti.
14.3. Teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2- 2009-910/2021, sprendė klausimą dėl atsakovo gautų avansų panaudojimo ieškovės reikmėms laikotarpiu nuo 2015–2020 m., t. y. minėtoje nutartyje vertintas laikotarpis apima ir ginčo laikotarpį, kas šioje byloje laikytina prejudiciniais faktais.
14.4. Nėra aišku, kokias jau byloje nustatytas faktines aplinkybes Didžioji knyga patvirtintų arba paneigtų, kadangi Didžioji knyga yra buhalterinėje apskaitoje naudojamas dokumentas, kuriame surenkami duomenys iš registrų ir apskaičiuojami sąskaitų likučiai. Taigi, akivaizdu, kad Didžiojoje knygoje nėra pateikti duomenys apie gautų avansų panaudojimo paskirtį. Be to, atsakovas ieškovės bankroto procedūrų metu nėra perdavęs prisijungimų prie ieškovės buhalterinės programos, todėl turi prieigą prie visų ieškovės buhalterinės apskaitos duomenų, įskaitant ir Didžiąją knygą.
14.5. Atsakovas nevyko pas nemokumo administratorę susipažinti su perduotais dokumentais, pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas ir neteikė teismui pirminių dokumentų. Be to, atsakovas yra perdavęs ne visus ieškovės dokumentus. Atsakovas šioje byloje kelia analogišką klausimą dėl operacijų pagrindimo pirminiais dokumentais, kai šis klausimas jau buvo išspręstas kitoje byloje. Ieškovės nuomone, toks atsakovo procesinis elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
14.6. Atsakovas, teigdamas, kad išmokėti avansai buvo panaudoti ieškovės veiklos tikslams, privalo pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o ne perkelti šią įrodinėjimo naštą ieškovei, todėl, kaip ir teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, atsakovas nepateikė jokių papildomų įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl sprendimo už akių panaikinimo pagrindų
18. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendime už akių išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
19. CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). Atvejai, kai gali būti priimtas sprendimas už akių, apibendrinti ir CPK 285 straipsnio 1 dalyje.
20. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad apeliantas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti CPK nustatyta tvarka, t. y. kartu su juo gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui (apelianto motinai), kuris neturi priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
21. Atskirajame skunde apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčas yra kilęs dėl to, ar pati apelianto motina yra gavusi teismo dokumentus ir ar ji yra trauktina atsakomybėn dėl dokumentų neperdavimo adresatui. Procesinių dokumentų įteikimo pažyma, kurioje pasirašė apelianto motina, patvirtina, kad dokumentus ji gavo, o apelianto nurodomas atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kaip minėta, dokumentai apeliantui įteikti laikantis CPK nustatytos tvarkos, toks įteikimas yra lygiavertis įteikimui asmeniškai adresatui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad procesinės prielaidos pirmosios instancijos teismui priimti byloje sprendimą už akių egzistavo, t. y. pagrindo panaikinti sprendimą už akių pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktą nėra.
22. Spręsdamas dėl kitos sprendimo už akių panaikinimo sąlygos buvimo, t. y. ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.
23. Kaip matyti iš byloje priimto sprendimo už akių, ieškinio patenkinimas motyvuotas tuo, kad buvęs bendrovės vadovas (t. y. apeliantas), kaip atskaitingas asmuo, nėra grąžinęs 3 570,21 Eur vertės atsargų, taip pat atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 29 d. bankinių pavedimų ir kasos pajamų orderių pagrindu yra gavęs 57 272,11 Eur avansą ūkinėms reikmėms, tačiau šios sumos nėra panaudojęs bendrovės veiklos tikslais, taip pat nėra grąžinęs į bendrovės kasą ar banko sąskaitą.
24. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantas nebuvo nurodęs atskirajame skunde dėstomų aplinkybių apie priemones, kurių jis buvo ėmęsis (planavo imtis) dėl turto (ginčo atsargų) susigrąžinimo, t. y. nebuvo nurodęs nei apie kreipimąsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei apie civilinės bylos Nr. e2-25232-1125/2020 nagrinėjimą, todėl, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, negali šiomis aplinkybėmis remtis ir atskirajame skunde (CPK 338 straipsnis).
25. Antra, kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad apeliantas iš buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pasiėmė UAB „L&A Solutions“ priklausantį serverį bei kitą kilnojamąjį turtą (organizacinę techniką, kompiuterius, baldus) pagal balanso sąrašą, taip pat pasiėmė UAB „L&A Solutions“ buhalterinę bei kitą komercinę dokumentaciją. Taigi, pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pats savaime nekelia abejonių priimto sprendimo už akių (jo dalies dėl 3 570,21 Eur žalos priteisimo) teisėtumu ir pagrįstumu.
26. Kitaip vertintinas apelianto pateiktas nemokumo administratorės ir L. G. susirašinėjimas, kuriame pastaroji pripažįsta, kad telefonas, buvęs jos darbiniu, sugedo ir jo nėra. Dėl šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, apsiribojant tuo, kad už įmonės turto neperdavimą apeliantui bankroto procese buvo paskirta bauda, bei apelianto pareigos perduoti ieškovės nemokumo administratorei įmonės turtą (turtą susigrąžinti) vertinimu. Vis dėlto, nustačius, kad minėtas telefonas ir yra dalis ginčo atsargų, tikėtina, jog iš apelianto priteistas žalos dydis galėtų keistis, t. y. yra pagrindas spręsti, kad pareiškime buvo nurodyta įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai, ypač įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, pakankamai nepagrindžia, kad ir dėl likusios sprendimo už akių dalies (57 272,11 Eur avanso) apeliantas nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.
28. Skundžiamoje nutartyje (nutarties 21–22 punktuose) pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo civilinėje byloje Nr. eB2-2009-910/2021, kurioje buvo sprendžiamas apelianto finansinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje patvirtinimo klausimas, nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, t. y. kad apeliantės minėtoje byloje nepateikė tikslių įmonės buhalterinės apskaitos duomenų, kurie galėtų pagrįsti, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 29 d. jis UAB „L&A Solutions“ reikmėms išleido iš viso 105 938,87 Eur gauto iš įmonės avanso ūkinėms reikmėms ir 30 069,08 Eur asmeninių lėšų. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje apeliantas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo naštos pagrįsti prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, savaime neturėtų užkirsti jam kelio pateikti atsikirtimus į nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo.
29. Skundžiamos nutarties 22 punkte pirmosios instancijos teismas pacitavo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2009-910/2021 argumentą, kad atsakovas tinkamai neįvykdė apeliacinės instancijos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartyje bei nagrinėjant bylą iš naujo teismo 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. nutartyse nustatytų įpareigojimų pateikti pirminius apskaitos duomenis, prekių ir paslaugų mokėjimo duomenis, tinkamai apskaitytus buhalterinėje apskaitoje, kuriuose būtų nurodyta, už kokias prekes ar paslaugas atsakovas atsiskaitė bei jų apmokėjimo pagrindas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktos 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, taip pat apelianto prašymo išreikalauti įrodymus.
30. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-330/2021).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 26 ir 29 punktuose nurodytus motyvus, daro išvadą, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir su juo pateikti (atskiri) įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes jiems pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių (visą ar iš dalies), koks yra priimtas nagrinėjamoje byloje, ir tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
32. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo A. M. (A. M.) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „L&A Solutions“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą.