Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. L. (iki santuokos sudarymo – V.), gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 135 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent: 2014-05-12 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo antrojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, būdama neblaivi (girtumas 2,56 promilės), tyčia, konflikto metu, peiliu du kartus dūrė A. P. į krūtinės sritį, padarydama jam kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos ertmės kairės pusės sužalojimą, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinkaulio viršutinės dalies srityje ir durtinę-pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, tuo dėl sužalojimų visumos, dėl kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo, nukentėjusiajam A. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų ( BK 11 str.5 d.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamoji, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo atstovas, prokurorė sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

V. V. 2014-05-12 d. 23.36 val. nustatyta 2,56 promilių girtumas. (t.1, b.l. 97)

Aukščiau nurodyti rašytiniai duomenys yra įrodymai.

Kaltinamosios V. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d., kadangi sužalojo nukentėjusįjį, padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą, nes sužalojimų visuma kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti veikiant krūtinės ląstą ir kairę plaštaką aštriu, duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Tokie veiksmai padaryti tyčia. Kaltinamoji įdurdama peiliu krūtinės ląstą, kur yra svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, galėjo ir turėjo numatyti kilsiančias dėl to pasekmes, to tyčia siekė, įdurdama peiliu, ir tai padaryta du kartus.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, nes kaltinamoji tyčia siekė sužaloti nukentėjusįjį ir jam įdūrė peiliu. Byloje įrodyta, kad nukentėjusysis sužalotas dviejų trauminių poveikių pasekoje.Nusikalstama veika baigta.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-313/2012).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad prieš tiriamą įvykį nukentėjusysis su kitais asmenims bandė patekti į butą, kuriame buvo ir kaltinamoji. Kai A. P. buvo namo laiptinėje, kaltinamoji išėjo į koridorių, laikydamas rankoje peilį ir dūrė nukentėjusiajam. Nenustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis puolė kaltinamąją, atliko kitus aktyvius veiksmus, sudarančius pagrindą kaltinamajai gintis, naudojant prieš nukentėjusįjį peilį. Šiuo atveju aktyvūs veiksmai buvo iš kaltinamosios pusės. Motyvas, kad kaltinamoji dūrė tuo pretekstu, kad daugiau nesibrautų į butą, kuriame ji buvo, nebuvo pagrindas peilio panaudojimui, kaip priemonei apsiginti. Nukentėjusiojo veiksmai su kitais asmenimis bandant veržtis į butą, kuriame buvo ir kaltinamoji, vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Toks nukentėjusiojo elgesys, atkakliai veržiantis į svetimą butą esant sunkiame girtumo laipsnyje, galėjo išprovokuoti kitų asmenų elgesį, taip elgtis neadekvačiai pagal situacijos suvokimą. Vis tik pats įvykis įvyko bendro naudojimo patalpose – bendrabučio koridoriuje ir įvyko tuo metu, kai nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų nukentėjusios atžvilgiu. Nukentėjusiojo buvimas koridoriuje nesudarė realios grėsmės kaltinamosios gyvybei ar sveikatai. Kaltinamoji smogė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę ir tai padarė du kartus.

Būtinosios ginties situacija ir asmens teisė į būtinąją gintį atsiranda tik esant pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji nebuvo užpulta, o priešingai, ji puolė A. P., ir tokie veiksmai pasireiškė – laikydama rankoje peilį du kartus dūrė nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs veiksmus, kurie galėtų būti laikomi pavojingu kėsinimusi, nuo kurio kaltinamoji būtų turėjusi teisę gintis. Kaltinamojo veiksmai padaryti nesant būtinosios ginties situacijos. Nesant būtinosios ginties situacijos negalimas ir būtinosios ginties ribų peržengimas.

1) kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką duodama parodymus, atliekant kitus procesinius veiksmus su įtariamąja. (BK 59 str.1 d.2 p.).

2) nusikalstmos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d.9 p.). Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamajai buvo nustatytas 2.56 promilių girtumas (t.1, b.l. 97). Tam, kad būtų inkriminuota ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, svarbu konstatuoti faktą, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamoje byloje nustatytas veikos mechanizmas, padarymo pobūdis, t. y. kad kaltinamosios agresyvūs veiksmai kilo staiga, elgesys buvo neadekvatus nukentėjusiojo elgesiui, patvirtina aplinkybę, kad apsvaigimas nuo alkoholio aiškiai susilpnino savikontrolę ir suteikė kaltinamajai nevaldomos agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

V. L. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių ( LR BK 11 str. 5 d. ).

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str.

BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į šias aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Skiriama bausmė formaliai turi atitikti įstatymo reikalavimus, bet turi būti atsižvelgta ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti skiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Švelnindamas bausmę šiuo pagrindu ( BK 54 str.3 d.) turi būti nurodytos išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011 ir kt.).

BK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamoji V. L. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, stengdamasi prisiminti įvykio aplinkybes ir jas nurodyti, atskleisdama savo dvasinius išgyvenimus dėl kilusių pasekmių – padarytos nusikalstamos veikos, padėdama ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, t.y. duodama išsamius parodymus, duodama parodymus, atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Kaltinamoji sudarė su nukentėjusiuoju-civiliniu ieškovu rašytinį susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pilnai pripažįsta teritorinės ligonių kasos ieškinį, nurodydama, kad sieks atlyginti pagal savo galimybes, t.y. turtinę padėtį. Kaltinamoji registruojasi kaip bedarbė darbo biržoje, t.y. aktyviai ieško darbo pagal savo galimybes.

BK 62 str. 3 d. 3 p. numato, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Tokios nuostatos taikytinos kaltinamosios V. L. atžvilgiu.

Nukentėjusiojo A. P. pozicija yra išdėstyta jo parodymuose ir susitarime, sudarant susitarimą dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis prašo neskirti kaltinamajai realios laisvės atėmimo bausmės. Nukentėjusiojo pozicija yra aiški ir suprantama, kad kaltinamąją pripažinus kalta dėl inkriminuotos veikos ir paskyrus terminuotą laisvės atėmimą, būtų apsunkintas padarytos nusikalstama veika žalos atlyginimas. Nukentėjusysis svarbiausiu ir pirmaeiliu dalyku laiko jam padarytos žalos atlyginimo klausimą. Bausmės paskirtimi pirmiausia siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudžiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tuo pačiu ribojant nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir siekiant paveikti tokiu būdu, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi bausmės paskirties tikslai nukreipti daugiau į prevencinius tikslus, kurie turi būti pasiekti taikant adekvačias, baudžiamojo kodekso numatytas, valstybės prievartos priemones.

BK 40 str.2 d. 5 p. (bausmės paskirtimi), BK 54 str. 3 d. (bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) akcentuoja ir nurodo į teisingumo principo užtikrinimą, parenkant ir skiriant bausmę, leidžia teismui individualizuoti bausmę, net ir parenkant švelnesnę bausmę.

Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, nusikalstama veika padaryta spontaniškai, tai nėra nuoseklus jos gyvenimo būdas, nebuvo iš anksto apgalvota ir suplanuota nusikalstama veika. Kaltinamoji yra jauno amžiaus ( gimusi 1990 m.), sukūrė savo šeimą, o tai nurodo į jos tvirtus socialinius ryšius elgtis visuomenėje pagal nustatytas elgesio taisykles, socialinius ryšius su šeimos nariais. Kaltinamoji ir nukentėjusysis tarpusavyje susitarė dėl žalos atlyginimo, tai rodo kaltinamosios geranoriškumą atlyginti padarytą nusikalstama veika žalą. Kaltinamosios ir civilinio ieškovo teisė susitarti dėl žalos atlyginimo, šalims priimtina tvarka ir sąlygomis. Toks susitarimas nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų ir neprieštarauja viešajam interesui.

Vertinant byloje nustatytas kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jos reikšmingumą su nustatyta sunkinančia aplinkybe, kaltinamosios asmenybę, tą aplinkybę, kad nukentėjusiojo apsvaigimo laipsnis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo didesnis, negu kaltinamosios, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti šioje byloje paskiriant V. L. ne laisvės atėmimo bausmę, o kitą, švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kadangi kaltinamoji neturi pakankamo pajamų šaltinio, jos turtinė padėtis sunki, tai skirti baudą, kaip bausmę, yra netikslinga. Taikyti arešto bausmę irgi nėra pakankamo pagrindo, nes ši bausmė būtų realiai atliekama ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Taikant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajai taikytini įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonės. Konkrečiu atveju taikytini įpareigojimai būti namuose nustatytu laiku, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis bei baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikštas civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys kaltinamajai V. L. dėl 3945.15 EUR turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo gydymo.

Kaltinamoji civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Kaltinamoji padarė turtinę žalą civiliniam ieškovui, kadangi nukentėjusysis dėl kaltinamosios nusikalstamais veiksmais padaryto sužalojimo buvo gydomas VšĮ Varėnos ligoninėje. Ieškinyje nurodytas koks teiktas gydymas, kokios paslaugų kainos, kokia tvarka skaičiuojamos teiktos medicinos paslaugos ir atliktas apmokėjimas už nukentėjusiojo gydymą. Ieškinio reikalavimai pagrįsti rašytiniais įrodymais ( t.1, b.l. 66).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str.1 d.), o žalą padarytą asmeniui, visiškai atlygina atsakingas asmuo (CK 6.263 str.2 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę tokio paties dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo ( CK 6.280 str.1 d.).

Civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai priteistina 3945.15 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 14481 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenurodydamas jų dydžio.

Civilinis ieškovas nurodė, kad tokia žala jam padaryta kaltinamosios padarytais nusikalstamais veiksmais.

2014-11-19 teisme gautas civilinio ieškovo susitarimas su kaltinamąja, kad jis palaiko 7240.50 eurų ieškinį, o kitoje dalyje pareikšto ieškinio atsisako. Tokias teises civilinis ieškovas turi. Atsisakius dalies ieškinio vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.2 d.).

BPK 113 str. 2 d. numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškovas ir kaltininkas turi teisę susitarti dėl žalos dydžio (CPK 42 str.1 d.). Toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui. Kadangi šalys sudarė susitarimą, toks šalių susitarimas teismo tvirtintinas.Susitarimas dėl žalos atlyginimo gali būti vykdomas šalių susitarimu arba priverstinai įstatymų nustatyta tvarka.

V. L. vadovaujantis BPK 140 str. laikinai sulaikyta buvo 2014-05-13, o kardomoji priemonė-suėmimas paskirta 2014-05-14 nutartimi. Paleista iš suėmimo 2014-06-09.

Kaltinamosios nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nusikaltimo padarymo įrankis – peilis, kaltinamosios drabužis, kaip menkavertis daiktas, sunaikintini.

Nukentėjusiajam nepareiškus pageidavo jam grąžinti paimtus drabužius, drabužiai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ( dėl sunkas sveikatos sutrikdymo A. P. ) ir taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą paskirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant laisvės apribojimą aštuoniems (8) mėnesiams.

Taikant BK 48 str. 6 d. 1, 3 p., 7 d., 67 str.2 d. 9 p., 72 ² str., paskirti įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę:

įpareigoti būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu;

įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Paskirtus įpareigojimus vykdyti aštuonis (8) mėnesius;

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šią poveikio priemonę įvykdyti per šešis (6) mėnesius.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-05-13 iki 2014-06-09 įskaitytinai (28 dienas), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) pagal LR BK 65 str. numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, įskaitant penkiasdešimt šešias (56) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš V. L. (nusikalstamos veikos padarymo metu – pavardė V.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus ligonių kasai ( Ž. L. g.6, 01101 Vilnius, įm. kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB , kodas 73000) tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 15 eurocentų ( 3945.15 EUR) žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gydymo išlaidų.

Patvirtinti civilinio ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. L., a.k. (duomenys neskelbtini), susitarimą dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pagal kurią:

nustatyti, kad civiliniam ieškovui A. P. buvo padaryta 7240.50 eurų turtinės ir neturtinės žala, įskaitant ir turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos teikimo;

įpareigoti V. L., a/k (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimą A. P. mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 eurų iki kiekvieno mėnesio 15 dienos;

įpareigoti V. L. pradėti mokėti įmokas nuo 2015 metų sausio mėnesio iki visiško atsiskaitymo pagal sudarytą susitarimą;

nustatyti, kad pažeidus nustatytą mokėjimo tvarką, daugiau kaip du mėnesius nesumokėjus nustatyto dydžio periodinių išmokų dėl V. L. kaltės, A. P. įgyja teisę vykdyti priverstinį žalos atlyginimo išieškojimą dėl neišmokėtos žalos atlyginimo dalies.

Nustatyti, kad žalos atlyginimas mokamas į A. P. nurodytą sąskaitą banko įstaigoje, jeigu jis pateiks V. L. pilnus banko duomenis ( banko įstaigos pavadinimą, kuraime yra jo sąskaita) arba kitu, šalių pasirinktu būdu.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išspręsti :

sunaikinti peilį, 2014-05-14 paimtą daiktų pateikimo protokolu iš A. Č., kaip nusikalstamos veikos įrankį;

sunaikinti marškinėlius, pateiktus 2014-05-16 V. L., kaip menkavertį daiktą;

sunaikinti A. P. kelnes, kelnaites, pateiktas I. J. 2014-05-14, kaip menkaverčius daiktus.

Nurodyti daiktai saugomi Alytaus AVPK Varėnos rajono PK (kvitas B, serija BBB Nr.0065049).

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .