Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad 2017-05-05 pakartotinai kreipėsi dėl dviejų jam priklausančių papildomų ilgalaikių pasimatymų sujungimo ir skyrimo, tačiau atsakovas atsisakė juos skirti dėl paskirtos administracinės nuobaudos – draudimo vieną mėnesį pirkti prekių parduotuvėje.

Pabrėžia, kad 2017-05-15 kreipėsi dėl jam priklausančio vaizdo skambučio skyrimo, tačiau jam atsisakė jį skirti. 2017-05-19 kreipėsi dėl naudojimosi kompiuteriu laiko pakeitimo, kuris kirtosi su sporto salės laiku, bet laiko nepakeitė, o vėliau dar pablogino – perkėlus jį į kitą būrį, pasikeitė kompiuterio naudojimosi laikas, todėl kas antrą dieną negali naudotis pasivaikščiojimu kieme bei sportavimu sporto salėje.

Atkreipia dėmesį į tai, kad skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu.. Taisyklėse nėra imperatyviai nustatyta, kad nuteistiesiems privalo būti sudarytos sąlygos naudotis internetine telefonija ir toks bendravimo būdas gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Šiuo metu internetinė telefonija Vilniaus PN dar nėra įdiegta ir bus diegiama visose laisvės atėmimo vietų įstaigose centralizuotai, kai bus baigti jai įgyvendinti reikalingi techninio pasirengimo darbai.

Akcentuoja, kad nuteistieji patys susidėlioja prioritetus kaip jiems išnaudoti dienotvarkėje numatytą laisvalaikį, kuriai iš veiklų skirti daugiau ar mažiau laiko. Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atlieka didelis skaičius nuteistųjų, patalpų, skirtų naudojimuisi asmeniniais kompiuteriais ar sportui, skaičius yra ribotas, todėl nustatyti grafikai yra optimalūs, siekiant kuo labiau patenkinti nuteistųjų poreikius.

Mano, kad visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra pagrįstos abstrakčiais teiginiais, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus PN administracija skiria jam nuobaudas tam, kad galėtų pagrįsti atsisakymą suteikti jam papildomus pasimatymus su žmona.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas įvertino 10 000 Eur ir teigia patyręs laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki skundo teismui padavimo dienos dėl Vilniaus pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė neskiriant jam papildomų pasimatymų su žmona, vaizdo skambučių ir nepakeičiant naudojimosi kompiuteriu laiko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

Dėl papildomų pasimatymų

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. birželio 21 d., 2016 m. birželio 20 d., 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. gegužės 5 d., 2017 m. gegužės 15 d. (b. l. 37, 39, 41, 43, 45, 47, 49) pateikė prašymus Vilniaus pataisos namų direktoriui, prašydamas suteikti papildomus ilgalaikius ir vieną trumpalaikį pasimatymą su žmona socialiniams ryšiams stiprinti.

Vilniaus PN, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymuose išdėstytus argumentus, nuteistojo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo metu, išnaudotų pareiškėjui priklausančių ir suteiktų pasimatymų datas, skirtas drausmines nuobaudas ir kitas reikšmingas aplinkybes, 2016 m. gegužės 16 d. atsakymu Nr. 42-604(1), 2016 m. birželio 13 d. atsakymu Nr. 42-758(1), 2016 m. liepos 1 d. atsakymu Nr. 42-855(1), 2016 m. liepos 1 d. atsakymu Nr. 42-856(1), 2017 m. kovo 30 d. atsakymu Nr. 42-207(1), 2017 m. gegužės 22 d. atsakymu Nr. 42-570(1) (b. l. 38, 40, 42, 44, 46, 48) pareiškėjo prašymų dėl papildomų pasimatymų suteikimo netenkino. Tik vieną, t. y. Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. gegužės 22 d. atsakymą Nr. 42-570(1) pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-4281, nurodydamas, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui suteikta diskrecijos teisė, bet ne pareiga nuspręsti, ar nuteistajam suteikti papildomą pasimatymą (b. l. 14–15).

Papildomų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų suteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), kurio 94 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.

Iš paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad BVK 94 straipsnio 7 dalies nuostatoje yra įtvirtinta pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno teisė, o ne pareiga nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti suteikti papildomus trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, todėl Vilniaus PN direktoriaus atsisakymai pareiškėjui suteikti papildomus ilgalaikius ir trumpalaikį pasimatymą, kurių pareiškėjas neskundė, negali būti traktuojami kaip neteisėti Vilniaus PN pareigūnų veiksmai. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad sprendžiant klausimą dėl ilgalaikių ir trumpalaikio papildomo pasimatymo skyrimo buvo atsižvelgta į pareiškėjo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo metu, išnaudotų pareiškėjui priklausančių ir suteiktų pasimatymų datas, skirtas drausmines nuobaudas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesio vertinimas ir kitų reikšmingų aplinkybių vertinimas sprendžiant papildomų ilgalaikių ir trumpalaikio pasimatymo suteikimo klausimą atitinka BVK 8 str. įtvirtintą bausmių individualizavimo principą, todėl taip pat negali būti vertinamas kaip neteisėtas Vilniaus PN administracijos veiksmas.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo galimybės bendrauti su šeimos nariais nebuvo visiškai apribotos, nes jis, kaip paprastos grupės nuteistasis, turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (BVK 73 str. 2 p.); gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų (BVK 73 str. 3 p.); du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 str. 4 p.). Iš byloje pateiktų Nuteistojo pasimatymų ir gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda apskaitos kortelės bei Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelių (b. l. 28–31, 32–33, 34–35) matyti, kad šiomis teisėmis pareiškėjas nuolat naudojosi.

Dėl vaizdo skambučio (internetinės telefonijos)

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m. gegužės 5 d. kreipėsi (b. l. 49) dėl jam priklausančio vaizdo skambučio skyrimo, tačiau Vilniaus PN administracija atsisakė jam jį skirti (b. l. 50). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ikiteismine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. birželio 20 d. skundą dėl internetinės telefonijos, pažeidimų nenustatė (b. l. 13).

Bendra skambinimo telefonu tvarka yra įtvirtinta BVK 102 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (BVK 102 str. 1 d.). Skambinimo telefonu tvarką nustato Vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016-03-29 įsakymu Nr. 1R-107 pakeitė teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymą Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ ir Vidaus tarkos taisyklių 124 punktą išdėstė nauja redakcija, nustatydamas galimybę skambinti internetine telefonija. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Taigi, iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad BVK 102 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė skambinti nuo 2016 m. balandžio 1 d. gali būti realizuojama dviem būdais – telefonu ir internetine telefonija. Kaip patvirtina atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai, iki atsiliepimo į skundą pateikimo dienos (2017 m. rugsėjo 28 d.) Vilniaus PN internetine telefonija pasinaudoti nebuvo galimybės, kadangi ji įstaigoje dar nebuvo įdiegta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės atstovas teisės paskambinti internetine telefonija pareiškėjui nesuteikė dėl objektyvių priežasčių.

Teismo vertinimu, vien teisinio reglamentavimo pasikeitimas, nesant jo įgyvendinimui reikalingų techninių galimybių, nedelsiant negali sukelti įstaigai neigiamų pasekmių dėl pakeisto reglamentavimo nevykdymo. Vilniaus PN nurodė, kad internetinė telefonija bus diegiama visose pataisos įstaigose centralizuotai, kai bus baigti jai įgyvendinti reikalingi techninio pasirengimo darbai. Be to, byloje nėra ginčo ir tai patvirtina prie atsakovės atstovo atsiliepimo pateikti dokumentai (Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelių išrašai (b. l. 32–33, 34–35)), kad pareiškėjui reguliariai suteikiama teisė (galimybė) skambinti telefonu ir jis ja naudojosi.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisės aktuose nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas užtikrinti galimybę nuteistiesiems skambinti artimiesiems internetine telefonija. Toks skambinimo būdas yra alternatyvus, todėl, nesant techninių galimybių įgyvendinti Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatytos nuteistųjų teisės skambinti šiuo būdu, pareiškėjui ir negalėjo būti suteikta galimybė paskambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl naudojimosi kompiuteriu laiko

Pareiškėjas su 2017 m. gegužės 19 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas pakeisti naudojimosi asmeniniu kompiuteriu arba sporto salės lankymo laiką, nes šie laikai dubliuojasi. Atsakovės atstovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl naudojimosi asmeniniu kompiuteriu ar sporto salės grafiko laiko pakeitimo, 2017 m. birželio 16 d. pateikė atsakymą Nr. 42-658(1), nurodydamas, kad nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais grafikas pagal nuteistųjų prašymus nėra keičiamas, todėl kiekvienas nuteistasis asmeniniu kompiuteriu naudojasi pagal galimybes ir toks pareiškėjo prašymas nebus tenkinamas. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ikiteismine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. birželio 20 d. skundą dėl naudojimosi kompiuteriu laiko, galiojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė (b. l. 4–5). Šio sprendimo pareiškėjas teismui neskundė.

Pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 (toliau – Tvarkos aprašas), 30 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Vilniaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė kasdien iki trijų valandų naudotis turimais asmeniniais kompiuteriais, išskyrus drausmės grupės nuteistuosius bei atliekančius nuobaudas kamerų tipo patalpose, pagal Vilniaus PN administracijos patvirtintą grafiką: nuo 9.30 val. iki 12.30 val. kompiuteriai išduodami 2–3 būriams; nuo 14.00 val. iki 17.00 val. kompiuteriai išduodami 4–5 ir 6–7 būriams, dirbantiems ir 1-ojo būrio nuteistiesiems bei neįgaliesiems – išduodami nuo 18.00 val. iki 20.30 val. Pažymėtina, kad kompiuteriais leidžiama naudotis tik specialiai įrengtose patalpose.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui galėjo tam tikru metu dubliuotis naudojimosi asmeniniu kompiuteriu ir sporto salės lankymo laikas, bet kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovas, Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atlieka didelis skaičius nuteistųjų, patalpų skirtų naudojimuisi asmeniniais kompiuteriais ar sportui skaičius yra ribotas, todėl nuteistieji patys susidėlioja prioritetus, kaip jiems išnaudoti dienotvarkėje skirtą laisvalaikį, kuriai iš veiklų ir kiek laiko skirti. Be to, pažymėtina, kad atsakovės atstovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti naudojimosi kompiuteriu ar sporto sale laiko, nes kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas, nustatyti naudojimosi kompiuteriais ir sporto sale grafikai yra visiems nuteistiesiems, jie yra optimalūs, siekiant kuo labiau patenkinti nuteistųjų poreikius ir keisti grafiko pagal nuteistųjų pageidavimus nėra galimybės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN. Žalą sieja su Vilniaus pataisos namų administracijos neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė neskiriant jam papildomų pasimatymų su žmona, vaizdo skambučių ir nepakeičiant naudojimosi kompiuteriu laiko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš pirmiau nurodytų, jo nuomone, neteisėtų atsisakymų jam skirti papildomus pasimatymus, vaizdo skambutį ir pakeisti naudojimosi kompiuteriu laiką, o šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, nurodo, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.

Taigi pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.