Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. M. laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. vasario 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, gyvenamajame kambaryje, kuriame jis gyveno kartu su mažamečiu nukentėjusiuoju A. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra mažametis, pasinaudodamas jo bejėgiška būkle dėl mažametystės ir jam negalint suprasti su juo atliekamų veiksmų prasmės bei šiems veiksmams adekvačiai pasipriešinti, pasinaudodamas tuo, kad yra vyresnis ir fiziškai stipresnis, grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, seksualiai jį prievartavo, o būtent : nakties metu pažadindamas ir pakeldamas nukentėjusįjį A. P. iš lovos, rankomis suduodamas jam į galvą, įspirdamas į kojas, grasindamas niekam nesiskųsti, nes bus dar blogiau, taip įbauginęs ir palaužęs nukentėjusiojo valią bei atimdamas galimybę priešintis, įvesdamas savo lytinį organą mažamečiui A. P. į burną ne mažiau kaip keturis kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiojo valią.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad drauge su nukentėjusiuoju A. P. vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), tame pačiame kambaryje gyveno apie du mėnesius. Ne mažiau kaip keturis kartus, naktimis jis pasikeldavo miegantį A., išmesdavo jį iš lovos ir jam liepdavo jam čiulpti lytinį organą. To pamokė draugas, kuris šiuo metu gyvena Anglijoje. A. tuo metu buvo 6 metų, jam buvo 16 metų. A. nenorėdavo čiulpti, tačiau jis grasino jį sumušti, suduodavo rankomis, kojomis, liepdavo nesiskųsti ir nepasakoti nieko mokyklos administracijai. Suvokė, kad išnaudoja mažametį, darė tai dėl malonumo. Jis pasakydavo A., kada reikia baigti čiulpti, liepdavo po to eiti gultis. 2011 metais (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje buvo susitikęs A. P. su globėja O. S.. Jis buvo su vaikų globos namų ūkvede S. Š.. Jo tėvai gyvena atskirai, dažniau bendrauja su motina, su kuria susitinka pas sesę. Gavęs pašalpą išeinant iš globos namų nusipirko vieno kambario butą. Šiuo metu jo pajamos yra apie 1000 Lt per mėnesį. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Mažametis nukentėjusysis A. P. (perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad V. (V. M.) jam liepė čiulpti jo lytinį organą, prikeldavo naktį, mušdavo jį, liepdavo niekam nesiskųsti, grasino, kad primuš. Čiulpti liepė keletą kartų, naktį, mušdavo per galvą, per kojas. Gąsdindavo jį naktį, nukreipdavo dėmesį jei jis norėdavo pasakyti auklėtojai. Prikeldavo 12 valandą nakties, kai jis miegodavo ir liepdavo čiulpti. Jei jis neatsikeldavo, jį išmesdavo iš lovos ant grindų. Viskas vyko nameliuose, kambaryje, kur jis gyveno kartu su V. M., vaikų globos namuose. Jam tada buvo 7 metai, V. buvo 17 metų. Tai buvo 3, 4 arba 5 dienas. Pirmą kartą atėjo naktį, jis jau miegojo, prikėlė jį, sako ,,ateik man pačiulpsi, o jei nečiulpsi, aš tave primušiu, jei pasakysi kam nors, aš tave primušiu“ ir liepdavo jam čiulpti. V. M. keikėsi, sakė, kad išmes iš lovos. Sakė ,,kelkis kelkis, primušiu tave jei nesikelsi“. Jis jam čiulpė. Čiulpė, tada nuėjo miegoti. V. buvo savo lovoj, nusimovė ,,triusikus“, gulėjo ant nugaros. Jis atsiklaupęs buvo ant sofos, čiulpė V. lytinį organą. Jam sakė tik čiulpti, penkis mostus, penkis kartus liepė čiulpti. Tada nuėjo miegoti, kitą dieną vėl taip pat ir taip iš eilės penkias dienas. V. sakė penkis mostus daryti. Kai jis čiulpė, organas nepasikeitė. Penki mostai – tai penki kartai pirmyn ir atgal. Kai čiulpė, jautėsi negerai. Jei jis nebūtų čiulpęs, jį V. būtų primušęs. Per naktį būdavo vienas kartas, o tokios naktys buvo penkios, skaičiavo. Jis turėdavo padaryti penkis mostus. V. išėjo, kai jam suėjo 18 metų, tada viskas baigėsi. V. sakydavo kada gana. V. sakydavo, jei neklausys jo, primuš, neduos visą naktį miegoti, dieną primuš, kad atims jo maistą, pasakys auklėtojai, kad muša vaikus. Kai jį paėmė globėja, jis jai pasipasakojo. Visi kartai įvyko tą pačią žiemą. Kai nečiulpdavo, spardydavo jam kojas ir trenkdavo per veidą su delnu ir sakydavo arba čiulpsi arba vėl trenks (16 – 19 b.l.).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą O. S. paaiškino, kad yra A. P. globėja. Jis su jaunesniu broliu I. ir seserimi K. į jos šeimyną atvyko iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų. Iki patekdamas pas ją mokykloje A. buvo problemiškas – bėgdavo iš pamokų, lipdavo į medį, kad mokytoja jo nepagautų, isterikuodavo, mušdavo vaikus, buvo visiškai nesukalbamas. Apsigyvenęs šeimynoje jis labai pasikeitė, tapo ramesnis, paklusnesnis. A. jai pasipasakojo, kad vaikų globos namuose V. M. jį skriaudė, t.y. naktimis vertė jį čiulpti jo lytinį organą. Ji kaltinamąjį buvo susitikusi 2010 ar 2011 metais, rugpjūčio mėnesį, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, ir šis prisipažino. Dabar A. jautrus, dažnai sapnuoja košmarus, pergyvena. A. nefantazuoja, nebūtų dalykų nekalba, nelinkęs hiperbolizuoti, jis yra teisingas, nepastebėjome jo meluojančio. Prašo priteisti 500 litų už advokato paslaugas.

Liudytoja S. Š. parodė, kad apie V. M. neteisėtus veiksmus prieš A. P. ji išgirdo tik „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje susitikusi su O. S. ir A. P.. Išsamiau apie šiuos įvykius ji nieko nežino.

Liudytoja D. D. parodė, kad apie V. M. seksualinę prievartą prieš mažametį A. P. ji sužinojo iš O. S.. Vaikų globos namuose su visais vaikais nuolat dirbo specialistai, kuriems A. P. bei kiti vaikai apie patirtą prievartą nieko nepasakojo. Nukentėjusiojo elgesys taip pat neatrodė įtartinas. Globos namuose buvo stengiamasi viename kambaryje neapgyvendinti skirtingo amžiaus vaikų, tačiau taip kartais būdavo dėl didelio vaikų skaičiaus. Apie patį įvykį išsamiau sužinojo tik tyrimo metu.

Kaltinamasis V. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kurių jis iš esmės neginčijo, versdamas mažametį nukentėjusįjį A. P. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, jį seksualiai prievartavo. Kaltinamasis tai darė panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas jį naudoti, jei nukentėjusysis atsisakys jam paklusti, be to – pasinaudodamas jo bejėgiška būkle dėl mažametystės, t.y. tuo, kad A. P. įvykio metu buvo beveik 10 metų už jį jaunesnis, įbaugintas realiai negalėjo jam priešintis. Kaltinamasis suvokė, kad A. P. yra mažametis ir tuo naudojosi. Tai matyti tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų. Taigi, jo veika visiškai įrodyta, teisingai kvalifikuota pagal BK 150 str. 4 d.

Mažamečio nukentėjusiojo A. P. atstovės O. S. pareikštas 40000 Lt civilinis ieškinys nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Neabejotina, kad nukentėjusysis šiuo nusikaltimu patyrė ne tik fizinę bei seksualinę prievartą, tačiau ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, baimę, stresą. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų būti teisingai atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis ir turi ją atlyginti.

Tačiau, tiek pačiame ieškinyje, tiek byloje iš esmės nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėtas įvykis sukėlė itin neigiamus padarinius nukentėjusiojo fizinei sveikatai, jo psichinei ar psichologinei būklei. Iš bylos matyti, kad A. P. sveikata šiuo metu gerėja, pakeista jo gyvenimo aplinka duoda tiek jam pačiam, tiek jo elgesiui teigiamų emocijų. Kita vertus, matyti ir tai, kad kaltinamasis V. M. turi pakankamai rimtų sveikatos bei psichikos problemų, savarankiškų pajamų neturi ir pragyvena iš esmės tik iš valstybės jam skiriamų lėšų – taigi, jo turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga. O tai būtina atsižvelgti nustatant atlygintinos žalos dydį. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau paminėtą, taip pat atsižvelgus į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, A. P. neturtinei žalai atlyginti priteistina 10000 Lt. Tokia suma atitinka ir teismų praktiką.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jų atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., bei bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, numatytus BK XI skyriuje, kadangi kaltinamasis veiką padarė dar būdamas nepilnamečiu.

BK 150 str. 4 d. numatytas nusikaltimas yra tyčinis, labai sunkus, baigtas, savo esme smurtinis, todėl kelia didelį pavojų visuomenei. Tačiau, iš bylos matyti, kad V. M. iki tol nebuvo teistas, nebaustas jokiomis administracinėmis nuobaudomis, tiek veikos padarymo metu, tiek dabar mokosi (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje – daugiafunkciniame centre, kur apibūdinamas pakankamai teigiamai. Iš bylos matyti ir tai, kad kaltinamasis yra iš probleminės šeimos, nors gyveno su motina, tačiau ji juo visiškai nesirūpino ir auklėjimu nesidomėjo. Nors yra pakaltinamas, tačiau turi psichikos sveikatos problemų, kurios dažnai ir lemia jo neigiamą elgesį. Įvertinus šias aplinkybes pripažįstama, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai gali būti įgyvendinti skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkį teismas atsižvelgia į BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d., kur nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, o jos minimumą sudaro pusė minimalios atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės. Tokiu būdu BK 150 str. 4 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumas nepilnamečiui asmeniui yra 1 metai 6 mėnesiai, maksimumas – 10 metų, o vidurkis – 5 metai 9 mėnesiai.

Kaltinamajam, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidedamas, nes jam bausmės tikslus dar galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą jam skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės.

Iš kaltinamojo (duomenys neskelbtini) šeimynai kaip proceso išlaidos išieškomi 500 Lt už advokato pagalbą rengiant dokumentus teismui (BPK 106 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 150 str. 4 d. ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pagal BK 92 str. 1, 2 d., šios bausmės vykdymą jam atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – 12 mėnesių elgesio apribojimo, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose (jo gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą ir nekeisti gyvenamosios vietos be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios probacijos tarnybos žinios.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiajam A. P. 10000 litų (2896,20 eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš V. M. (duomenys neskelbtini) šeimynai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruotai (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (144,81 eurų) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.