Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-351-1123/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-12
Bylos Nr.
1-351-1123/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
V. R.
Nukentėjusysis
N. R.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-351-1123/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30809-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorėms Sandrai Čaplikaitei, Renatai Čepkauskei,kaltinamajam V. R.,jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,nukentėjusiajai N. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 12.20 val., buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, priėjęs iš priekio prie ant kėdės sėdinčios nukentėjusios N. R., apglėbęs ją savo dešine ranka, tyčia bandė atimti iš nukentėjusios N. R. dešinėje rankoje už nugaros laikomą mobilaus ryšio telefoną, dėl ko apdraskė nukentėjusiosios N. R. kairįjį riešą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sugriebė nukentėjusiąją už abiejų rankų žastų, tokiais veiksmais sukeldamas N. R. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas žastuose, šlaunyse, odos įbrėžimą kairiame rieše ir taip nežymiai sutrikdė N. R.sveikatą. Šiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo buvusi žmona. Įvykio metu jie jau buvo išsituokę, šiuo metu yra išsituokę (duomenys neskelbtini). Įvykis vyko tą dieną ir valandą, kaip nurodyta kaltinime. Viskas vyko namuose, jie tuo metu tebegyveno kartu, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau bendro ūkio nevedė, šeimyniniai santykiai buvo nutrūkę, buvusi žmona su dukra gyveno viename kambaryje, o jis kitame. Ji maitinosi atskirai, kartu maisto nepirko, ji mokėjo už paslaugas, o jis mokėjo už paskolą. Įvykio metu jis norėjo pasižiūrėti į jos telefoną, o ji jam nedavė telefono. Paėmė ją už rankos tam, kad paimtų telefoną, ji priešinosi ir įvyko grumtynės, jis per stipriai suėmė ir suspaudė jos ranką, dėl to atsirado mėlynės. Jis padarė mėlynes ant rankų, kitų sužalojimų nematė, bet tai tikriausiai buvo jo veiksmais padaryti sužalojimai. Grumtynės vyko ir virtuvėje, ir kambaryje, gal ir balkone, tiksliai neprisimena, kur vyko veiksmas, iš virtuvės nukentėjusioji išėjo ir jis ėjo jai iš paskos, norėjo paimti telefoną, ji nedavė ir paskui jis apsiramino. Jis ją ėmė tik už rankos, norėdamas paimti telefoną, ji priešinosi. Jis negalvojo, kad taip stipriai suims, ji jam sakė „nelysk“, jis nematė, kad jai skauda. Jam atrodė, kad jis taip stipriai neėmė, kad atsirastų mėlynės, bet jei tokia oda, tai ką padarysi, jis kaltas, gailisi, ką padarė. Įbrėžimų jis nedarė, gal tai įvyko netyčia, gal nepastebėjo kitų sužalojimų. Telefoną jis ėmė tyčia, o sužalojimų padaryti nenorėjo, taip išėjo, tačiau grumdamasis galėjo padaryti mėlynes. Jis nelabai žino, kur yra rankos žastas, neturi medicininio išsilavinimo. Jis mano, kad nuo jo veiksmų atsirado tik mėlynės ant rankų, o kitų sužalojimų nematė, mėlynių taip pat nematė. Telefonas priklausė nukentėjusiajai. Į jos telefoną jis norėjo pasižiūrėti iš smalsumo, jai dažnai ateidavo sms žinutės ir jam buvo įdomu, kas jai rašo, kam ji atrašo, dabar supranta, kad tokios teisės neturi. Savo poelgį jis vertina blogai, gal buvo truputį išgėręs, daugiau taip nesielgs. Civilinį ieškinį jis pripažįsta, šiuo metu dirba, atlygins žalą. Jis atsiprašo nukentėjusiosios už tai, ką padarė, kad norėjo paimti telefoną ir dėl jo veiksmų atsirado mėlynės, pažada, kad daugiau tai nepasikartos.

Kadangi kaltinamasis V. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka.

Kaltinamasis V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad jis gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo buvusia žmona N. R. ir jų bendra dukra K. R.. Prieš (duomenys neskelbtini) jis oficialiai išsiskyrė su N. R., tačiau iki šiol gyvena kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi tai yra bendra jų nuosavybė. Kartu prieš (duomenys neskelbtini) metus ėmė paskolą šiam butui įsigyti, paskolos išsimokėjimui liko dar apie (duomenys neskelbtini) metų. Jie išsiskyrė N. R. iniciatyva, kaip supranta, dėl to, kad jis dažnokai vartojo alkoholį. O po skyrybų jautė didelį skausmą, todėl pradėjo alkoholį vartoti dar dažniau. Po skyrybų taip ir gyvena kartu šiame bute, nes jis nenori eiti gyventi pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini), kadangi mama nenori, kad jis gyventų jos bute. O N. R. taip pat nenori vykti gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Po skyrybų su N. R. bendro ūkio neveda, gyvena kiekvienas iš savo lėšų ir kiekvienas savimi rūpinasi. 2023 m. rugpjūčio 15 d. jis buvo išgėręs alkoholio ir apie 12.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų įsivėlė žodinis konfliktas dėl to, kad jis norėjo paimti N. R. mobilaus ryšio telefoną ir pasižiūrėti su kuo ji susirašinėja, nes jam sukilo pavydas, kad ji su kažkuo susirašinėja. Konfliktas įvyko buto virtuvėje, N. R. sėdėjo ant kėdės ir už nugaros kažkurioje rankoje laikė savo mobilaus ryšio telefoną. Jis priėjo prie jos iš priekio, savo rankomis ją apglėbė ir kažkuria savo ranka bandė iš jos rankos atimti telefoną. Savo rankomis buvo suėmęs jai už abiejų rankų riešų. Taip pat gali būti, kad savo abiem rankomis iš priekio buvo sugriebęs ją už juosmens ir laikė prispaudęs prie kėdės, kad ji neišsprūstų ir nepabėgtų. N. R. visą laika muistėsi, spardėsi kojomis, bandė ištrūkti iš jo rankų ir pabėgti. Norėdamas ją apraminti, galimai buvo ją su savo abiem rankom suėmęs už abiejų rankų žastų ir šlaunų. Neatmeta, kad dėl jo tokių veiksmų padarė N. R. pranešime apie įtarimą padarytus kūno sužalojimus, o būtent poodines kraujosruvas žastuose, šlaunyse, odos įbrėžimą kairiame rieše. Nori pabrėžti, kad nenorėjo N. R. sužaloti specialiai, jis tik norėjo atimti iš jos telefoną. Jai pavyko pabėgti ir ji iš virtuvės nubėgo į kambarį. Jis nubėgo paskui ją į kambarį, kur abiem rankom iš priekio pastūmė N. R. ir ji nukrito ant lovos, tuomet atsisėdo N. R. iš priekio ir savo abiem rankom vėl buvo suėmęs jai už abiejų rankų riešų, norėdamas atimti jos mobilaus ryšio telefoną. Matydamas, kad jam nepavyks atimti telefono, jis nuėjo į savo kambarį. Galimai tuomet N. R. ir iškvietė policijos pareigūnus. N. R. jis smūgių nesudavė ir jos nemušė. Anksčiau su N. R. kartais kildavo žodiniai konfliktai, tačiau anksčiau niekada policija nebuvo kviesta ir pareiškimų N. R. nerašydavo. Atvykę policijos pareigūnai jam įteikė šaukimą atvykti apklausai į penktąjį policijos komisariatą ir išvijo iš namų. Nežino ar tarp jo ir buvusios žmonos N. R. 2023 m. rugpjūčio 15 d. kilusį konfliktą girdėjo jų dukra, nes konflikto metu ši buvo savo kambaryje. Prisipažįsta, kad dėl jo veiksmų buvusi žmona N. R. galėjo jausti fizinį skausmą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu N. R. pateikto civilinio ieškinio neturi už ką apmokėti. Mano, kad N. R. pateiktas civilinis ieškinys yra per didelis. Jeigu N. R. atsisako ikiteisminį tyrimą užbaigti susitaikymu, jis nori, kad byla būtų nagrinėjama teisme. Prašo jam skirti minimalią bausmę (b. l. 98-101, 122-125).

2023 m. rugpjūčio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja N. R., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad šių metų rugpjūčio 15 d. apie 12.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos buvęs vyras V. R., jai būnant virtuvėje ir sėdint, norėjo atimtį iš jos mobilaus ryšio telefoną, kurį ji slėpė už nugaros, tačiau jis su jėga sugriebė ją abiem rankomis ties juosmeniu iš priekio. Apie 5 minutes laikė ją sugriebęs ir prispaudęs prie kėdės. Visą tą laiką ji bandė išsilaisvinti ir kvietėsi pagalbos, ištrūkusi nubėgo į kitą kambarį, jis atbėgo iš paskos, griebė ją iš priekio, parvertė ją ant lovos, užgriuvęs ant jos, sugriebęs abiem rankom iš priekio, toliau bandė atimti telefoną. Grumtynių metu ji pradėjo skambinti 112, ko pasėkoje, išgirdęs, kad ji kviečia policija, V. R. išėjo į savo kambarį, o ji tuo tarpu užsirakino savo kambaryje ir laukė policijos. Patirtą fizinį skausmą vertina 8 balais iš 10. Konfliktą, kuris vyko kambaryje, matė bendra nepilnametė dukrą K. R..

Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, užėjus į butą, aplinka tvarkinga, grumtynių požymių nėra. Vaizdo kamerų įvykio vietoje nėra (b. l. 9-17). Kartu su protokolu pateikta fotolentelė, kurioje yra įvykio vietos fotonuotraukos bei įvykio vietoje policijos pareigūnų darytos nukentėjusiosios nuotraukos, kuriose užfiksuoti jai padaryti sužalojimai (b. l. 23-27).

Nukentėjusioji N. R., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su buvusiu vyru V. R. ir jų bendra dukra. Su V. R. oficialiai yra išsiskyrę nuo (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena, buvo bendra jų jungtinė nuosavybė. Po skyrybų teismo sprendimu butas buvo padalintas į dvi lygias dalis jai ir buvusiam vyrui V. R.. Šis butas buvo nupirktas paėmus paskolą, dar daug metų liko mokėti paskolą už šį butą. Ji siūlė V. R. išpirkti jo buto dalį, kad galėtų gyventi atskirai, tačiau V. R. nesutiko. Dėl šios priežasties taip po skyrybų ir gyvena viename bute, nes abu neturi, kur daugiau gyventi. Bendro ūkio su V. R. neveda. 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 12.20 val. ji ir V. R. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). V. R. buvo išgėręs. Ji sėdėjo virtuvėje ant kėdės prie stalo ir naršė telefone. Jai ateidavo trumposios SMS žinutės, V. R. tai išgirdo ir galimai pradėjo pavydėti, pasakė „duok man savo telefoną, kas tau ten rašinėja, aš noriu paskaityti“. Ji atsakė šiam, kad neduos savo mobilaus ryšio telefono. Jis pagrasino, kad sudaužys jos telefoną ir išmes pro langą. Vis dar sėdėdama ant kėdės, laikydama mobilaus ryšio telefoną savo dešinėje rankoje, slėpė jį už savo nugaros. V. R. priėjo prie jos iš priekio ir, savo dešine ranka apkabinęs ją iš už nugaros, bandė iš jos dešinės rankos atimti mobilaus ryšio telefoną. V. R., atiminėdamas jos telefoną, galimai savo mūvėtu laikrodžiu apdraskė jos kairįjį riešą, dėl ko jautė fizinį skausmą. Dabar tiksliai neprisimena, bet galimai V. R., atiminėdamas telefoną, buvo suėmęs jai už abiejų rankų žastų dėl ko jautė fizinį skausmą. Po to šiose vietose atsirado mėlynės. Ji stipriai laikė telefoną rankose, jam nesisekė ištraukti jo iš rankos. Tuo pačiu metu ji stipriai muistėsi, spyriojosi kojomis, jai pavyko išsprūsti ir ji nubėgo į savo kambarį. Atbėgusi į kambarį, atsisėdo ant lovos, V. R. taip pat atėjo į jos kambarį ir užgriuvo ant jos, ji nuo jo svorio atsilošė nugara ant lovos ir iš karto pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Kaip jai pavyko surinkti numerį, nežino. Kviesdama policiją klykė ir spiegė. V. R. išsigando, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, nuo jos nulipo ir nuėjo į savo kambarį. Atvykus policijos pareigūnams, jie atskirai kalbėjo su V. R. ir po to V. R. išėjo pas savo kaimyną, kol pareigūnai ją apklausinėjo. Poodinės kraujosruvos jos šlaunyse galėjo atsirasti nuo to, kad ji stipriai muistėsi kojomis ir jomis trankėsi į V. R.. Dėl įvykio į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, į šeimos gydytoją nesikreipė, darbingumo neprarado. Tik pagal policijos pareigūnų išduotą užduotį buvo nuvykusi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir jai atliko kūno tyrimą. Anksčiau V. R. fizinio smurto prieš ją niekada nebuvo naudojęs, tai pirmas kartas. Taikytis su V. R. ir baigti ikiteisminį tyrimą susitaikymu ji nenori. Ikiteisminiame tyrime nori reikšti civilinį ieškinį dėl jai padarytos moralinės žalos (b. l. 43-46).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d., 12.35 val. gautas pranešimas, paskambinusi moteris teigė, kad (duomenys neskelbtini) ją muša vyras. Girdisi šauksmas, konfliktas, grumtynės tarp pranešėjos ir vyro. Moteris rėkia, daugiau informacijos nesuteikė, prašė paskubėti (b. l. 21).

2023 m. rugpjūčio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas skambučio garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro su užrašu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-08-15 12 33 21)“, kurio trukmė 00:37 min. Garso įraše užfiksuotas pranešėjos moters pokalbis su BPC operatoriumi. Pranešėja nurodo, kad norėtų iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), ją puola vyras (toliau girdimas moteriškas klyksmas). Fone girdimas vyriškas balsas, kuris sako „nusiramink, nusiramink, išprotėjai“. Fone toliau girdimas moteriškas klyksmas, BPC operatorius bando pasitikslinti adresą, fone vyriškas balsas sako „Nusiramink tu“, pranešėja sako „Neliesk, sakau“. Moteris pakartoja adresą, sako greičiau, nes puola, fone vėl girdimas moteriškas klyksmas (b. l. 34-36).

2023 m. lapkričio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas iš policijos pareigūnų „BodyCam“. Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašo fragmentas su užrašu „export-6m39y“, kurio trukmė 14:42 min. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad policijos pareigūnai liftu pakyla prie buto durų. Buto duris atidaro šviesių plaukų moteris, vilkinti baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Policijos pareigūnai įeina į buto vidų, moteris sako, kad ją užpuolė buvęs vyras, norėjo iš jos atimti telefoną, draskė kaip katę. Moteris sako, kad jie išsiskyrę, ji buvo be nuotaikos, jis išgėręs. Jis puolė, pasakė, kad išmes jos telefoną per balkoną, ji pasakė, kad neturi teisės, o jis griuvo ant jos vos ne dusint. Moteris sako, kad jie yra išsiskyrę nuo vasario mėnesio, bet butas priklauso abiem, gyvena kartu, tačiau bendro ūkio neveda. Buto kambaryje matomas ant lovos gulintis vyras. Policijos pareigūnas klausia vyro, kodėl konfliktuoja su buvusia žmona. Vyras sako, kad jis norėjo pamatyti telefoną, nedavė ir viskas, norėjo pamatyti, kas jai skambina. Vyras prisipažįsta, kad jo kaltė, kad jis kaltas. Policijos pareigūnas klausia moters, ar ji patyrė fizinį skausmą. Moteris atsako, kad taip, liečia kairę ranką ir sako, kad yra nubrozdinta ranka, rytoj bus mėlynė. Moteris sako, kad dėl sukelto fizinio skausmo norėtų parašyti pareiškimą, nes rytoj tikrai išlįs mėlynė, yra nubrozdinimas. Moteris sako, kad labai išsigando, nes nežino, ką jis gali ketinti padaryti, gal uždusinti. Moteris sako, kad rankoje jaučia tvinkčiojimą, 10 balų skalėje, skausmą vertina 8 balais. Policijos pareigūnas nurodo vyrui apsirengti, nes reikės praeiti su jais į apačią, kur įteiks jam šaukimą. Policijos pareigūnai kartu su vyru išeina iš buto. Daugiau vaizdo ir garso įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota (b. l. 31-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2547/2023(01) nurodyta, kad remiantis N. R. apžiūros duomenimis, N. R. padaryta poodinės kraujosruvos žastuose, šlaunyse, odos įbrėžimas kairiame rieše. Odos įbrėžimas padarytas briauną turinčiu daiktu, poodinės kraujosruvos – kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. N. R. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir galimai laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. N. R. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis V. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio metu jis norėjo pasižiūrėti į buvusios žmonos telefoną, o ji jam nedavė telefono. Jis paėmė ją už rankos norėdamas atimti telefoną, ji priešinosi ir įvyko grumtynės, jis per stipriai suspaudė jos ranką, dėl to atsirado mėlynės. Kaltinamasis pripažino, kad padarė mėlynes ant nukentėjusiosios rankų, dėl kitų sužalojimų nurodė, kad jų nematė, bet jie tikriausiai buvo padaryti jo veiksmais. Telefoną jis ėmė tyčia, o sužalojimų padaryti nenorėjo, tačiau grumdamasis galėjo padaryti mėlynes. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. R. savo kaltę taip pat pripažino ir detaliau nupasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, kad įvykio metu N. R. sėdėjo ant kėdės ir už nugaros kažkurioje rankoje laikė savo mobilaus ryšio telefoną, jis priėjo prie jos iš priekio, savo rankomis ją apglėbė ir kažkuria savo ranka bandė iš jos rankos atimti telefoną. Savo rankomis buvo suėmęs jai už abiejų rankų riešų. Taip pat gali būti, kad savo abiem rankomis iš priekio buvo sugriebęs ją už juosmens ir laikė prispaudęs prie kėdės, kad ji neišsprūstų ir nepabėgtų. N. R. visą laika muistėsi, spardėsi kojomis, bandė ištrūkti iš jo rankų ir pabėgti. Norėdamas ją apraminti, galimai buvo ją su savo abiem rankom suėmęs už abiejų rankų žastų ir šlaunų. Jai pavyko pabėgti ir ji iš virtuvės nubėgo į kambarį, jis nubėgo jai iš paskos, abiem rankom iš priekio pastūmė N. R. ir ji nukrito ant lovos, tuomet atsisėdo N. R. iš priekio ir savo abiem rankom vėl buvo suėmęs jai už abiejų rankų riešų, norėdamas atimti jos mobilaus ryšio telefoną. Neatmeta, kad dėl jo tokių veiksmų padarė N. R. pranešime apie įtarimą padarytus kūno sužalojimus, o būtent poodines kraujosruvas žastuose, šlaunyse, odos įbrėžimą kairiame rieše. Tokią kaltinamojo nupasakotą įvykių versiją patvirtina ir nukentėjusiosios N. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji taip pat nurodė, jog įvykio metu V. R. iš jos mėgino atimti jos mobiliojo ryšio telefoną, kurį ji, sėdėdama ant kėdės ir laikydama telefoną savo dešinėje rankoje, slėpė už savo nugaros. V. R. priėjo prie jos iš priekio ir, savo dešine ranka apkabinęs ją iš už nugaros, bandė iš jos dešinės rankos atimti mobilaus ryšio telefoną, galimai tai darydamas savo mūvėtu laikrodžiu jis apdraskė jos kairįjį riešą, dėl ko jautė fizinį skausmą. Galimai V. R., atiminėdamas telefoną, buvo suėmęs jai už abiejų rankų žastų, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, po to šiose vietose atsirado mėlynės. Tuo pačiu metu ji stipriai muistėsi, spyriojosi kojomis, jai pavyko išsprūsti ir ji nubėgo į savo kambarį. Atbėgusi į kambarį, atsisėdo ant lovos, V. R. taip pat atėjo į jos kambarį ir užgriuvo ant jos, ji nuo jo svorio atsilošė nugara ant lovos ir iš karto pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Poodinės kraujosruvos jos šlaunyse galėjo atsirasti nuo to, kad ji stipriai muistėsi kojomis ir jomis trankėsi į V. R.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių daugmaž sutampa, teismas neturi pagrindo abejoti šiais parodymais. Kaltinamasis V. R. nurodė, kad nenorėjo sužaloti nukentėjusiosios, jo tikslas buvo atimti telefoną, tačiau sutiko, kad galėjo savo veiksmais padaryti jai kaltinime nurodytus sužalojimus. Be minėtų asmenų parodymų, V. R. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, vaizdo bei garso įrašų apžiūros protokolai ir specialisto išvada, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Specialisto išvadoje Nr. G 2547/2023(01) konstatuota, kad N. R. padaryta poodinės kraujosruvos žastuose, šlaunyse, odos įbrėžimas kairiame rieše. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, N. R. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Remiantis specialisto išvados duomenimis, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent V. R. inkriminuotais veiksmais, kuriuos jis pripažino, buvo padaryti nukentėjusiosios N. R. sužalojimai, nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir teigė jų nepastebėjęs.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, jog V. R., 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 12.20 val., buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, priėjęs iš priekio prie ant kėdės sėdinčios nukentėjusios N. R., apglėbęs ją savo dešine ranka, tyčia bandė atimti iš nukentėjusios N. R. dešinėje rankoje už nugaros laikomą mobilaus ryšio telefoną, dėl ko apdraskė nukentėjusiosios N. R. kairįjį riešą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sugriebė nukentėjusiąją už abiejų rankų žastų, tokiais veiksmais sukeldamas N. R. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas žastuose, šlaunyse, odos įbrėžimą kairiame rieše ir taip nežymiai sutrikdė N. R.sveikatą. Tokie kaltinamojo V. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. R., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 61), baustas administracine tvarka praeityje už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturintis (b. l. 64-69), aktualiais SODRA duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš švelnesnių įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau jam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 3 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamoje elgesio pataisos programoje bei ją baigti.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nukentėjusioji N. R. pareiškė 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nurodė, kad dėl įvykio, kuomet 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 12.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, jos buvęs vyras V. R., norėdamas atimti iš jos mobilaus ryšio telefoną, sukėlė jai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Dėl jai sukelto streso, nerimo, baimės, fizinio skausmo ir sutrikdytos sveikatos jai padaryta neturtinė žala, kurią ji vertina 1000 Eur ( b. l. 54).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji savo civilinį ieškinį palaikė. Nurodė, kad po įvykio jai buvo padaryta fizinė ir moralinė žala. Praėjus porai mėnesių ji kreipėsi į polikliniką pas psichiatrus, nes emociškai nukentėjo, jai buvo šokas. Jai psichiatras išrašė vaistus. Tokių duomenų į bylą nepateikė, nes po poros mėnesių ji kreipėsi į polikliniką, nes jai buvo bloga. Gruodžio mėnesį ji kreipėsi ir nuotoliniu būdu jai išrašė vaistus. Namuose vyksta nuolatiniai konfliktai, policijos kvietimai, nėra tvarkos, tas veikia ne tik ją, bet ir vaiką. Ji paprašė tokios sumos, kokią įvertino. Moralinė žala pasireiškė psichologinės būklės pablogėjimu, nuotaikos nebuvimu, pablogėjusiu miegu. Nusiskundimus ji išsakė gydytojai ir jie yra e-sveikatoje, po skyrybų proceso viskas vyksta apie (duomenys neskelbtini), ji buvo užpulta ir jai buvo šokas, psichologinė žala ne iš karto pasireiškia. Ji kreipėsi pas psichiatrus, bet jai susirgimas nekonstatuotas, įskaitoje ji neįrašyta. Ji pas gydytojus kreipėsi jau po įvykio, o tuo momentu buvo pikta ant kaltinamojo, jautė stresą, nerimą, baimę. Patys įbrėžimai tai kaip ir menkniekis, ji labiau nukentėjo psichologiškai. (duomenys neskelbtini) prasidėjo skyrybos, iki to momento ji jau lankėsi i kreipėsi pas gydytojus. Iš pradžių simptomų nejuto, bet po rugpjūčio 15 d. įvykio prasidėjo nuotaikos nebuvimas, nemiga, verksmingumas. Ji negalėjo miegoti, o jai tai yra negalima, nes turi problemų su širdimi. Ji kreipėsi pas gydytoją, pasakė simptomus, gydytoja nekomentavo, ar paūmėjimas atsirado po šio įvykio, tačiau jos gydymas buvo pradėtas dar iki skyrybų. Po streso jai prasidėjo kitos ligos, ji kreipėsi į privačią kliniką, visi duomenys yra e-sveikatoje, jai net įtaria (duomenys neskelbtini), viskas yra dėl streso. Ji nežinojo apie teismo procesą ir kad jai kažką reikės įrodinėti, ir dėl to jokie dokumentai į bylą nepridėti, jei būtų žinojusi, būtų surinkusi duomenis. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir kitų dokumentų teismui neteiks.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. nurodė, kad civilinį ieškinį jis pripažįsta, šiuo metu dirba, atlygins žalą.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnis). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtus dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji N. R. akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, stresą ir pažeminimą. Nukentėjusioji buvo užpulta savo namuose, konfliktą sukėlė kaltinamasis, mėgindamas pažeisti nukentėjusiosios privatumą – patikrinti jos telefoną, nukentėjusiajai to neleidus, kaltinamasis ją puolė fiziškai ir, mėgindamas atimti telefoną, ją sužalojo. Nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio jai buvo šokas, ji buvo pikta ant kaltinamojo, jautė stresą, nerimą, baimę, sutriko jos psichologinė būklė, pablogėjo nuotaika, miegas. Dėl šių aplinkybių teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą. Tačiau, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, bei į tai, kad byloje negauta įrodymų, kad nukentėjusioji dėl patirtų išgyvenimų patyrė ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar emocinę depresiją, taip pat, nors nukentėjusioji teigė, kad po įvykio kreipėsi į gydytojus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė ir nurodė, kad jų neteiks, spręstina, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo V. R. nukentėjusiajai N. R. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam V. R. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė) valstybė patyrė 104,17 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo V. R. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis teismo posėdyje pareiškė, kad jam yra reikalingas gynėjas bei iš jo užduodamų klausimų ir duodamų paaiškinimų buvo matyti, kad kaltinamasis galimai nesugebės savarankiškai tinkamai pasinaudoti teise į gynybą. Kaltinamojo V. R. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Šioje byloje, vertinant kaltinamojo V. R. turtinę padėtį, pažymėtina, kad šiuo metu kaltinamasis yra dirbantis, jis teisiamojo posėdžio metu pripažino civilinį ieškinį ir nurodė turintis lėšų jį sumokėti (pažymėtina, kad priteistina minėto civilinio ieškinio suma teismo buvo sumažinta), tokiu būdu teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas jam būtų neproporcingai didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, patirtos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. R. (104,17 Eur), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos atlyginti iš kaltinamojo V. R..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su bylai reikšmingais duomenimis, prisegtas prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus trečdaliu, paskirti V. R. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamoje elgesio pataisos programoje bei ją baigti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios N. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. R. nukentėjusiosios N. R. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo V. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 29 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išlaidas, patirtas teikiant jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (104,17 Eur).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su bylai reikšmingais duomenimis, prisegtą prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė