- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- TS-22-749/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00800-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Nuteistasis
- S. V.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį bei jai paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistosios bausmės atlikimo pradžia 2015 m. gruodžio 29 d.
Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. V. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įpareigojant per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir S. V. pasiųsta atlikti likusią bausmės dalį – 2 m. 10 mėn. 30 d.
Nuteistoji buvo suimta 2020 m. sausio 7 d.
Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Komisijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį. Nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistoji stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika - vidutinė, kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; turi nestabilią darbo patirtį; neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio; smurto naudojimas artimoje aplinkoje; artimų socialinių ryšių su artimaisiais nebuvimas; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; būdingas sistemingas alkoholio vartojimas; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; mažas atsparumas stresui; riboti prosocialūs ryšiai; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; intymių santykių nestabilumas; buvimas destabilizuojančioje aplinkoje; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; aukštas patiriamo streso lygis; sunkumai, laikantis visuotinai darbinėje veikloje) ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad S. V. laikysis įstatymų ir nenusikals. Toks Komisijos sprendimas buvo padarytas remiantis socialinio tyrimo išvada, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2022 m. liepos 28 d. Panevėžio pataisos namuose, protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), šešiems nariams balsavus - prieš, vienam – už.
Šalies argumentai
Nuteistoji S. V. skundu nesutinka su minėtu Komisijos nutarimu ir prašo peržiūrėti nutarimą bei jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalimi. Nuteistoji savo skunde taip pat nurodo, jog ji atlikdama bausmę stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones pagal jai suteiktas galimybes būnant pataisos namuose. Dėl pastovaus darbo nuo 8 val. iki 17 val. negalėjo dalyvauti kai kuriuose užsiėmimuose, nes ji vykdavo darbo valandomis. S. V. nesupranta, Komisijos motyvų, kad buvo remtasi tuo, jog ji stokoja tinkamo konflikto sprendimo įgūdžių, aukštu patiriamo streso lygiu, intymių santykių nestabilumu ir t. t. Nuteistoji nurodo, kad Komisija savo išvadoje teigė, jog ji „pataisos įstaigą lanko savitarpio paramos grupės užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybių alkoholiui ar psichotropinėms J medžiagoms. Vykdant integracijos į visuomenę programą, ji išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistoji rodo iniciatyvą keistis. Požiūris į užimtumą pozityvus. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė. Nebausta. Už nepriekaištingą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, stropų darbą skatinta du kartus (skirtos padėkos). Ateities planai - įvardina savo siekius, bendraudama nuteistoji stengiasi laikytis įprastų formalumų, geba palaikyti pokalbį, stebimi pagerėję nuteistosios gebėjimai atpažinti problemas, geba įvardinti galimus sunkumus, tačiau Komisija vis dėlto nutarė jai netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, jog bet koks sprendimas, taigi ir Komisijos nutarimas, yra laikomas teisėtu, kai jis yra priimtas ir surašytas laikantis teisės normų reikalavimų. Tuo tarpu pagrįstu sprendimas laikomas tuomet, kai jame padarytos išvados yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai bei teisingai įvertintais objektyviais duomenimis.
Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
Be to, ne teismas sprendžia dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagal BVK, o Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija, ir būtent Komisija prisiima atsakomybę už nuteistojo lygtinį paleidimą ar nepaleidimą. O teismas patikrina Komisijos sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.
Susipažinus su visa Panevėžio pataisos namų pateikta teismui medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajai S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistąją charakterizuojančia medžiaga bei duomenimis apie vykdomuosius dokumentus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.
Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad S. V. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Atlikdama bausmę pataisos namuose, S. V. visada išreiškia teigiamas nuostatas darbinės veiklos atžvilgiu. Nuo 2020 m. vasario 24 d. dirba Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ (duomenys neskelbtini) filiale (duomenys neskelbtini) padalinyje (darbininke - vienetininke) rankininke. Dėl nuteistosios darbo kokybės nusiskundimų negauta. Tačiau kai moteris buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos 2019 m. rugsėjo 19 d. užsiregistravo užimtumo tarnyboje, bet nuo 2019 m. spalio 17 d. išbraukta iš registracijos Užimtumo tarnyboje dėl nesilankymo. Iki suėmimo nedirbo, socialinės pašalpos nesusitvarkė, iš Užimtumo tarnybos buvo išbraukta, todėl jokių legalaus pajamų šaltinio neturėjo. Teigia, kad ją išlaikydavo motina, taip pat pinigų duodavo ir krikšto motina.
Teismo nuosprendžiu priteistas ieškinys 449,81 Eur. Bausmės atlikimo metu, iki lygtinio paleidimo, nuteistoji ieškinį mokėjo iš uždirbamų lėšų. Kai nuteistoji buvo paleista lygtinai, vykdomieji raštai buvo grąžinti antstoliams. Į pataisos namus gauti dviejų antstolių patvarkymai 242,11 Eur sumai, išmokėta 145,51 Eur.
Nuteistoji S. V. atvykusi į pataisos įstaigą, kai jai 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, lanko savitarpio paramos grupės užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybių alkoholiui ar psichotropinėms medžiagoms. Vykdant integracijos į visuomenę programą, ji išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistoji rodo iniciatyvą keistis. Požiūris į užimtumą pozityvus. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė. Nebausta. Už nepriekaištingą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, stropų darbą skatinta du kartus (skirtos padėkos).
Nuteistoji pataisos namuose jau 4 kartą. Administracine tvarka bausta 30 kartų. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimų modelio dalis. Jos nusikaltimai sunkėja. 2 kartus buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos ir abu kartus nesilaikė lygtinio paleidimo įpareigojimų.
2021 m. vasario 10 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. sausio 27 d. nuteistoji buvo pristatyta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Komisija visus kartus nutarė netaikyti jos atžvilgiu lygtinio paleidimo, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalimi.
2020 m. sausio 27 d. S. V. pataisos namuose buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika, kuri ir išliko iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2021 m. liepos 28 d. bei 2022 m. sausio 18 d. atliekant pakartotinio nusikalstamumu rizikos vertinimus. Tada buvo stebima nužymi dinamika į teigiamą pusę: pokyčiai nuostatose į visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, savo laisvių ribojimo svarbą, pasekmių suvokime. Šiuo metu yra išreiškiama motyvacija keistis, nestebima įsitvirtinusių kriminalinį elgesį palaikančių, antivisuomeninių nuostatų, todėl jei nuteistoji išlaikys išsakomą motyvaciją, keis savo požiūrį į gyvenimo būdą, nusikalstamo elgesio rizika gali įgauti mažėjimo tendencijas.
Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad net formaliai S. V. negali būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, nes Komisijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nustatyta nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, o įstatymas (BPK 157 str. 2 d.) numato alternatyvias galimybes lygtinai paleisti tą, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas, kaip ir Komisija savo sprendime, nenustatė nei vieno aukščiau nurodyto pagrindo.
Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, visos aukščiau nutartyje, aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Vertindamas realius nuteistosios elgesio ir mąstymo pokyčius, teismas pažymi, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistosios teigimu, ji nesenai neteko mamos, tad šiuo metu yra linkusi viena savimi rūpintis, nors ir yra artimieji, kurie siūlo pagalbą. Nuteistoji stokoja pasitikėjimo savimi, kalbant apie visuomenei priimtino gyvenimo normų laikymąsi ir gyvenimą pagal visuomenei priimtinas taisykles, nors suvokia savo atsakomybę. Apibūdindama save, nuteistoji vadovaujasi socialiai priimtomis vertybėmis, gana objektyviai žiūri į dabartinę savo situaciją, tačiau išlieka socialiai ir emociškai pažeidžiama, pasižymi žema saviverte, žema tolerancija frustacijai, ypatingai liečiančiai santykius su artimaisiais. Emocinė gerovė išlieka gana aktualus veiksnys pakartotinio nusikaltimo rizikoje, kadangi sunkumai šioje srityje yra vienas iš veiksnių, skatinančių alkoholio vartojimą, kas prisideda prie nusikalstamo elgesio. Nuteistosios teigimu, ji nėra linkusi elgtis impulsyviai, prieš imdamasi veiksmų stengiasi apgalvoti galimas pasekmes, įvertina riziką, tačiau, remiantis bylos duomenimis, galima daryti prielaidą, kad impulsyvumas atsiranda pavartojus alkoholio. Moteris pripažįsta, kad alkoholio vartojimas yra jos problema. Vertinimuose trūksta lankstumo, gautas žinias sunkiai pritaiko gyvenimiškose situacijose, vertinimuose labiau linkusi vadovautis asmeniniu patyrimu, ne visuomet pasimoko iš savo klaidų. Šie teiginiai socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti srityse, apibūdinančiose S. V. emocinę gerovę bei mąstymą ir elgesį. Iš jų galima spręsti, kad nuteistoji dar neturi pakankamų savianalizės įgūdžių, yra linkusi priimti sprendimus išimtinai remdamasis savo subjektyviu supratimu ir praeityje įgyta patirtimi, neatsižvelgdamas į kitų asmenų patirtį, nesimokydamas iš jų klaidų, nepakankamas neigiamų pasekmių suvokimas. Šiame kontekste taip pat pažymima, jog sėkmingas nuteistosios pataisos procesas yra įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo geba tinkamai identifikuoti savo paties turimas problemas, objektyviai įvertinti savo elgesį, atsižvelgti ne tik į savo asmeninį patyrimą ir suvokimą, bet ir aplinkinių nuomonę ir patirtis.
Pastarąją išvadą patvirtina ir tai, kad S. V. pataisos įstaigoje jau 4 kartą. Nors praeityje jai buvo taikyti teisinę padėti švelninantys įstatymai (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas), tačiau nuteistoji tinkamų išvadų nepadarė, vartojo alkoholį, nesilankė Probacijos tarnyboje bei Užimtumo tarnyboje, sąmoningai nesilaikė įstatymų ir susiformavusių elgesio taisyklių. Nuteistosios elgesys taip pat nepasikeitė ir po to, kai jai Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šia nutartimi teismas įpareigojo nuteistąją S. V. per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje. Nuteistoji iš esmės nuo pat lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradžios nevykdė jai skirtų įpareigojimų, tik du kartus buvo atvykusi į Probacijos tarnybą, nebendravo su Probacijos tarnybos darbuotojais, po to jos buvimo vieta tapo nežinoma. Tai rodo, kad S. V. piktybiškai, sistemingai ignoruoja probuojamųjų pareigas, tyčia nepateisina jai teismo parodyto pasitikėjimo ją lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir S. V. pasiųsta atlikti likusią bausmės dalį – 2 m. 10 mėn. 30 d. Tai tik dar labiau įrodo, jog nuteistoji nesimoko iš klaidų ir jos suvokimas dėl neigiamų pasekmių yra nepakankamas, nesuvokė padarytų nusikaltimų pasekmių ir nesistengė dėti maksimalių pastangų jų pašalinimui, ignoravo jai teismo parodymą pasitikėjimą ir suteiktą galimybę būti laisvėje, bei iš tiesų atskleidžia jos netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad vertinamu atveju nuteistoji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.
Toks nuteistosios elgesys ją charakterizuoja neigiamai, apibūdina ją kaip linkusią nusikalsti asmenybę, parodo jos atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi, jos pavojingumą visuomenei, todėl ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, jog ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Pažymėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo, 6 komisijos nariai balsavo – prieš ir tik 1 – už. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar netikslinga nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą.
Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad S. V. galėtų būti toliau taisoma neizoliuota nuo visuomenės.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nuteistajai net ir atlikus nemažą bausmės dalį, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, S. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso. Nors nuteistosios elgesyje yra teigiamų pokyčių, tačiau šie pokyčiai, kurie nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, o būdama laisvėje nuteistoji nėra linkusi paklusti nustatytoms privalomoms elgesio taisyklėms, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus S. V., jai taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad Komisijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, todėl S. V. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Nuteistosios S. V. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai“ atmesti.
Nutarties nuorašus nedelsiant (tačiau ne vėliau nei kitą darbo dieną po nutarties priėmimo) išsiųsti prokuratūrai, nuteistajai, Panevėžio pataisos namų administracijai.
Įsiteisėjus nutarčiai, S. V. asmens bylą grąžinti Panevėžio pataisos namų administracijai.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.