Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-369-954/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-06
Bylos Nr.: 1A-369-954/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23528-2023-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
Nuteistasis: V. A.
Nukentėjusysis: V. Š.
Advokatai: Diana Ingrida Vinklerytė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-954/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23528-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.2.4.1.1; 2.4.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Linai Kemežienei, Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorams Vytautui Gataveckui, Jurgitai Patalavičienei,nuteistojo V. A. gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,nukentėjusiajam V. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. (buvusi pavardė M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta V. A. 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su laisvės atėmimo bausme, paskirta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Iš V. A. priteista: 4 108,77 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti, 10 000 Eur V. Š. neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos atlyginamos sumos, skaičiuojant nuo nustatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. A. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. birželio 10 d., laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 08.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su V. Š. metu, tyčia gulinčiam ant lovos V. Š. ne mažiau kaip tris kartus kumščiais ir metaline lempa sudavė nukentėjusiajam į galvą, kuo padarė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje skiltyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Apylinkės teismas nuteistąjį pripažindamas kaltu nurodė, kad kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo V. Š. parodymais, liudytojų L. Č. (nuosprendyje klaidingai nurodyta Č.), E. V., A. P., iš dalies liudytojų policijos pareigūnų Gabijos Malijauskaitės, Eriko Pociaus parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, BPC garso įrašu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais įrodymais, kurių visuma logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susijusi. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję, patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų liestinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini V. A. kaltės įrodymais.

3. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad V. A. anksčiau teistas dvylika kartų, net keturi iš ankstesnių keturių teistumų susiję su nusikalstamomis veikomis, kurių metu yra vartojamas fizinis smurtas. Paskutiniai trys teistumai taip pat susiję su veikomis, kurių metu vartotas fizinis smurtas. Šiuo nuosprendžiu taip pat teisiamas už veiką, kurios metu tyčia vartotas fizinis smurtas be jokios rimtos dingsties. Tai rodo, kad asmuo yra pavojingas, linkęs smurtauti ir anksčiau taikytos bausmės, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų kaltinamojo nesustabdo. Įvertinus visas šias aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 2 metai 6 mėnesiai.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti parodymus ir skirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad buvo pas nukentėjusįjį V. Š., norėdamas susitaikyti ir atsiprašyti, ir nukentėjusysis nurodė, kad jį stipriau sumušė kartu buvęs V. V.. Jis savo parodymuose prisipažino, gailėjosi, nes konflikto metu buvo girtas ir galbūt ne viską atsiminė. Pažymi, kad nukentėjusysis taip pat sutiktų keisti parodymus, nes V. V. mušimai buvo stipresni. Taip pat nurodo, kad su žmona augina mažametę dukrą ir yra vienintelis dirbantis šeimoje.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė nuteistojo skundą, prašė sumažinti priteisto civilinio ieškinio sumą. Prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija savo kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, teigdamas, kad nors baudžiamojo proceso metu savo kaltę pripažino, įvykio eigos galėjo neatsiminti dėl girtumo, o nukentėjusysis jam patvirtino, jog stipriau buvo sumuštas kito asmens.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, t. y. teisiamajame posėdyje privalo kruopščiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus bylai reikšmingus rašytinius duomenis, juos sugretinti tarpusavyje, pašalinti esančius prieštaravimus, įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu priimti teisėtą ir pagrįstą BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas šių reikalavimų laikėsi.

8. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, jog sužalojimai nukentėjusiajam atsirado būtent dėl mušimo, t. y. smūgių į galvos sritį sudavimo, o tuos smūgius kumščiais bei metaliniu daiktu sudavė būtent nuteistasis V. A.. Teismo vertinimu, nuteistojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties nuteistojo prisipažinimu, nukentėjusiojo V. Š. parodymais, liudytojų L. Č., E. V., A. P., iš dalies liudytojų policijos pareigūnų Gabijos Malijauskaitės, Eriko Pociaus parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, BPC garso įrašu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais įrodymais, kurių visuma logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susijusi.

9. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme nuteistasis parodė, kad 2023 m. vasarą su draugu E. V. užėjo pas nukentėjusįjį į namus, norėjo išgerti. Bevartojant alkoholį nukentėjusiojo sugyventinė pradėjo skųstis nukentėjusiojo elgesiu su ja, tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, abu tuo metu sėdėjo ant tos pačios lovos. Sudavė vienas kitam. Jis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 3 smūgių, kažkas pasitaikė geležinio, sudavė ir su tuo daiktu. Namelyje buvo tamsu. Iki šio konflikto jau buvo nemažai alkoholio išgėręs. Pripažįsta, kad pastūmė nukentėjusįjį ir trenkė su metaliniu daiktu daugiau nei 2 ar 3 kartus, tačiau mano, kad negalėjo stipriai sužaloti, nes buvo išgėręs. Nemano, kad sudavė tokį smūgį, kuris sukėlė sveikatai problemų. Buvo taip, kad nukentėjusiajam buvo silpna. Mano, kad nukentėjusysis susižalojo nukritęs, bet jis nematė to ir negali įrodyti. Dėl kaltinimo pilna apimtimi pripažįsta. Nukentėjusiojo pareikštos sumos nepripažįsta, sutiktų dėl 2 000 eurų sumos civilinio ieškinio (6 t., b. l. 21-29).

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino pilnai. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad birželio mėnesio vidury susitiko soduose su draugu, sugalvojo eiti išgerti pas iš matymo pažįstamą. Moteris skundėsi dėl vyro elgesio, todėl pradėjo muštis ir stumdytis su tuo vyru (nukentėjusiuoju). Nežino kuo jam sudavė, bet labai skaudėjo. Paėmė tą daiktą, gal jis buvo metalinis, trenkė jam daugiau nei du ar tris kartus, jam buvo silpna, matė, kad jis griuvo. Klūpėjo šalia jo iš kairės pusės, galėjo jam pataikyti į galvą. Toliau gėrė, ryte matė kraujo ant jo veido (žando ir nosies), mėlynes ant abiejų akių. Įvykio metu nematė, kad kas nors kitas būtų mušęs nukentėjusįjį. Jis nugriuvo eidamas į tualetą, griuvo ant krūtinės, atsikėlė ir nuėjo toliau (5 t., b. l. 96-97).

10. Tuo tarpu nukentėjusysis V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti 10 000 eurų, nes po įvykio nebeturi sveikatos, negali dirbti, turi gerti vaistus nuo galvos skausmo, dažnai svaigsta galva. Dėl patirto sužalojimo jis gulėjo ligoninėje apie savaitę laiko, buvo atlikta operacija, nes buvo išsiliejęs kraujas į smegenis. Iki šio sužalojimo problemų su galva neturėjo, buvo turėjęs problemų su stuburu. Nedarbingumo lygis šiai dienai nėra nustatytas. Turėjo važinėti pas gydytojus. Po įvykio į ligoninę buvo išvežtas praėjus 4 dienoms, penktą dieną išvežė, nes pradėjo labai skaudėti galvą, pasidarė silpna. Iki tol buvo namuose, gulėjo lovoje, dėl šonkaulių skausmo negalėjo pasikelti, sunkiai nueidavo iki kibiro atlikti gamtinius reikalus. Visą tą laiką buvo namuose, nes skaudėjo galvą, šonkaulius, buvo silpna.

5.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad birželio 10 d. vakare namuose su drauge L. Č. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22-23 valandą nuėjo miegoti, tačiau pamiršo užsirakinti namų duris. Pasibeldė ir atėjo du jam iš matymo pažįstami asmenys – aukštas buvo pažįstamo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), svainis (E. V.), o mažesnis (nuteistasis V. A.) – iš matymo žinomas, tačiau jų vardų nežino. Visi kartu vartojo alkoholį. Pritrūkus alkoholio, mažesnis vyras paskambino savo sesers vyrui ir paprašė, kad jiems atneštų išgerti. Po kiek laiko atėjo trečias vyras, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (A. P.), atsinešė degtinės, visi išgėrė. Šis vyras nukentėjusiajam pradėjo priekaištauti dėl šuns, pradėjo keiktis, koliotis ir savo švogeriui, tam mažesniam vyrui pasakė, kad jis nukentėjusiajam duotų į galvą. Mažesnis vyras užšoko ant jo ir rankų kumščiais trenkė į veidą gal 2 kartus. Tuo metu gulėjo lovoje. Kai tik tą mažesnį vyrą nukentėjusysis nustūmė ant grindų, iš karto ant jo užšoko vyras iš (duomenys neskelbtini) ir užgulė pilvu, prispausdamas rankas. Tuomet tas mažesnis vyras atsistojęs pradėjo mušti kumščiais, sudavė gal 10 smūgių, gal daugiau, tačiau mano, kad nuo smūgių prarado sąmonę. Pamena, kad po kažkurio laiko tarpo pamatė, jog tas vyras iš (duomenys neskelbtini) sėdi ant kėdės, o tas mažesnis vyras vis dar muša. Tas vyras iš (duomenys neskelbtini) jau tam mažesniam sakė „užtenka, ką tu čia darai, į snukį biški davei ir užtenka“. Jį mušė pagrinde rankų kumščiais ir tas mažiukas nukabinęs skardinę lempą, kuri buvo pakabinta ant sienos prie lovos, virš nukentėjusiojo galvos, ja trenkė jam į galvą. Pamena, kad lempa sudužo. V. M. laikydamas už laido ir sviedė tą lempą į galvą jam. Tuo metu skausmo nejautė, kadangi labai daug alkoholio vartojo tą vakarą. Ryte pamatė, kad pas juos liko miegoti ir tas aukštas vyras, ir tas mažesnis, kuris jį mušė ir kuris atsinešė alkoholio, visi padarė „pachmielą“. Po kiek laiko kilo ginčas su aukštu vyru dėl mišrainės, aukštas vyras staiga metė indą jam į galvą, jis metė atgal. Dėl šito veiksmo aukštas vyras pradėjo spardyti kojomis jam į šonkaulius, tuo pačiu metu mažesnis vyras kumščiais sudavė smūgius į veidą ir galvą. Negali pasakyti kiek kartų jam spyrė tas aukštas, bet galvojo, kad jam šonkaulius sulaužė, buvo sunku ir skausminga kvėpuoti, taip pat negali pasakyti, kiek rankų kumščiais tas mažesnis vyras sudavė į galvą ir veidą, tikrai daug. Jį taip spardė ir mušė maždaug 5-10 minučių. Smūgiai nebuvo pavieniai, juos davė vieną po kito. Po to jau nelabai ką pamena, prastai jautėsi, skaudėjo šonkaulius, skaudėjo galvą, veidą. Lyg po dviejų dienų su draugais išgėrė kažkiek ir jam be galo pradėjo skaudėti galvą, iškvietė greitąją pagalbą.

11. Siekiant pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl nukentėjusiojo parodymų, o būtent dėl suduotų smūgių į galvą, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu apklaustas nukentėjusysis V. Š.. Nukentėjusysis, atsakydamas į teisėjų kolegijos pirmininko klausimus, parodė, kad namuose su drauge L. Č. gėrė, atėjo pažįstami dviese ir gėrė su jais. Vieną asmenį pažinojo, neatsimena dabar vardo, kito ne. Pradžioje atsinešė jie alaus, o paskui dar atėjo tas postambis, brendžio, atrodo, atnešė. Tada kilo konfliktas, tarp to stambiausio ir jo dėl šuns, tam A. pradėjo sakyti sudaužyk jį. Jis (nukentėjusysis) jį (A.) nustūmė ir tas storas užgulė ant jo, ir abu pradėjo jį daužyti. Neatsimena vardų, pavardžių, pamiršta vardus po to sudaužymo, anksčiau atsiminė viską. Storas, kur ant jo užgulė, jo nedaužė, kiti du, kur pirmi atėjo, daužė į galvą, visur. Vieną dieną daužė kulokais, šonkauliai skaudėjo, galvą atrodo kitą dieną daužė. Daužė rankas, kojas, galvą, visur, kiek smūgių buvo neįsivaizduoja, negali pasakyti. Antrą dieną to stambaus nebuvo, kiti du buvo. Ryte vėl prasidėjo ginčas su jais dėl mišrainės. Paėmė tas aukštas mišrainę iš šaldytuvo neatsiklausęs. Mušė abudu jį ir nežino, kas buvo po to, tik atsimena, kad su lempa jam dėjo į galvą, tokia metaline. Jie ir spardė, ir daužė. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Kolegijos pirmininkui parodžius V. A. nuotrauką, nukentėjusysis parodė, kad nuotraukoje čia tas mažiukas, su lempa kur trenkė, daugiausia jis ir mušė. Jis buvo atėjęs atsiprašyti girtas, nekalbėjo su juo, kas kaip ir kiek jį mušė, nieko nekalbėjo su juo, jis atėjęs užsimojo ant moteriškės, jį išmetė per duris. Teisme paskui tik jį matė, nieko nekalbėjo. Patvirtino visus teismo pagarsintus jo duotus parodymus. Patvirtino, kad su lempa davė į galvą tas mažiukas (6 t., b. l. 153-155).

12. Taigi nors nuteistasis teigia priešingai, apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis nepatvirtino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad V. A. atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, jog nukentėjusiojo teigimu stipriau jį sumušė kartu buvęs E. V.. Iš aukščiau šioje nutartyje aptartų nukentėjusiojo V. Š. parodymų, duotų viso baudžiamojo proceso metu, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad nukentėjusysis laikėsi nuoseklios ir nekintančios pozicijos, jog smūgius į galvą rankomis ir metaline lempa jam sudavė būtent V. A..

13. Apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, kadangi jo pateiktą nagrinėjamo įvykio versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

14. Kaip jau minėta, visų pirma nuteistojo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kuriais netikėti aukštesnysis teismas pagrindo nenustatė. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne vien nukentėjusiojo parodymais, jo parodymus esminėse detalėse patvirtina liudytojų L. Č., E. V., A. P. ir iš dalies paties nuteistojo parodymai. Šiais parodymais neginčijamai nustatyta, kad V. A. sudavė V. Š. į galvą ne mažiau kaip tris kartus kumščiais ir metaline lempa. Nors liudytojų parodymai nebuvo identiški, tam tikrais aspektais nesutapo ir dalis nesutapimų bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinta, baudžiamojo proceso metu nekilo abejonių dėl to, kad nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą tiek kumščiais, tiek metaliniu daiktu.

15. Nukentėjusiojo ir aptartų liudytojų parodymus dėl nukentėjusiojo sužalojimo būdo, vietos ir mechanizmo betarpiškai patvirtina byloje gauta Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1xx4/2023(02), kurioje nurodyta, kad V. Š. konstatuota sunki galvos smegenų trauma, poodinės kraujosruvos akių vokuose padarytos kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (1 t., b. l. 107–109).

16. Taigi nukentėjusiojo, liudytojų L. Č., E. V., A. P. ir iš dalies paties nuteistojo parodymai paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą versiją, kad nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne nuteistojo, o kartu buvusio E. V. veiksmais. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip nukentėjusiojo V. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl skundą tenkinti ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bausmės

17. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo skirti švelnesnę bausmę, kadangi su žmona augina mažametę dukrą ir yra vienintelis šeimoje dirbantis.

18. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. V. A. skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas skyrė laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Nuteistajam prisipažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 64¹ straipsnis), ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta sumažinta bausmė – vieneri metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo.

19. Apylinkės teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę – padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, nusikaltimas baigtas; praeityje teistas dvylika kartų už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe smurtinius, be to, nepraėjus nei metams laiko po laisvės atėmimo bausmės atlikimo; baustas administracine tvarka, pakaltinamas. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs ir tai, kad paskutiniai trys V. A. teistumai yra susiję su fizinio smurto panaudojimu, o skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už smurto panaudojimą be svarbios priežasties, teismas sprendė, jog nuteistasis yra pavojingas, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, nuo naujų nusikalstamų veikų kaltinamojo nesustabdo, todėl bausmės tikslams pasiekti skyrė vienintelę straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

20. Reikia pažymėti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), vadovaujantis kuria bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio. Šiuo metu galiojančioje redakcijoje įtvirtina, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paprastai skiriama minimali sankcijoje nustatyta bausmė, o už sunkų nusikaltimą (V. A. nuteistas būtent už tokio nusikaltimo padarymą) skiriama bausmė, kuri yra ne didesnė nei sankcijoje nurodytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 4 dalis). Nauja įstatymo redakcija lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamai veikai, padarytai iki šio įstatymo įsigaliojimo (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nors apylinkės teismas vadovavosi netinkama BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, jos nuostatų, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, nepažeidė, kadangi jos dydį nustatė mažesnį nei vidurkis, be to, savo sprendimą tinkamai argumentavo.

21. Aplinkybių, dėl kurių V. A. galėtų ar turėtų būti paskirta švelnesnė, negu įstatyme numatyta bausmė (BK 62 straipsnis), taip pat dėl kurių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), byloje nenustatyta. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad nuteistajam už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįstai buvo skirta sankcijoje numatyta mažesnė nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri šiuo atveju atitinka nusikalstamą veiką apibūdinančias ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bausmės tikslus, yra teisinga ir proporcinga, todėl nekeistina.

22. Nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu kaip to reikalauja BK 64¹ straipsnio nuostatos. Sumažinta bausmė nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su ankstesniu jo atžvilgiu priimtu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė. Bausmių bendrinimo pažeidimų nenustatyta, todėl nekeistina ir galutinė subendrinta V. A. paskirta bausmė.

Dėl civilinių ieškinių

23. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Byloje buvo pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos patikslintas civilinis ieškinys 4 108,77 Eur sumai dėl turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimo už nukentėjusiojo V. Š. gydymą (1 t., b. l. 123-124) bei nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (6 t., b. l. 14–17). Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai. Nuteistojo gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė sumažinti priteisto civilinio ieškinio sumą.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl nuteistojo V. A. veiksmų nukentėjusysis V. Š. patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis. Kartu su civiliniu ieškiniu civilinė ieškovė pateikė patirtą 4 108,77 Eur žalą patvirtinantį 2023 m. lapkričio 14 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašą (t. 1, b. l. 120). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad šios pagrįstos patirtos išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su nuteistojo nusikalstamais veiksmais, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos reikalavimas priteisti patirtą turtinę žalą tenkintas pagrįstai.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) prašymas baudžiamojoje byloje civilinę ieškovę Kauno teritorinę ligonių kasą pakeisti jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa, reorganizavus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorines ligonių kasas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. V-1190/1K-335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ nuostatas, nustatančias, kad po reorganizavimo pasibaigsiančios biudžetinės įstaigos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio teritorinė ligonių kasa, o po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga – Valstybinė ligonių kasa, kuriai pasibaigiančių biudžetinių įstaigų teisės ir pareigos pereina nuo 2025 m. liepos 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalimi, prašymas tenkinamas ir civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pakeistina į jos teisių ir pareigų perėmėją Valstybinę ligonių kasą. Teismas išaiškina, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į procesą ieškovei Valstybinei ligonių kasai privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi po reorganizavimo pasibaigusiai civilinei ieškovei (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

26. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-227-697/2022). Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

27. Grįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, dar juntami likę padariniai – psichologinė trauma, baimės ir pažeminimo jausmas, dėl patirtų išgyvenimų susiduria su sunkumais gyventi pilnavertį gyvenimą, yra apribotos jo bendravimo galimybės. Šie išgyvenimai turi neigiamą poveikį jo savivertei ir pasitikėjimui savimi. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamais nuteistojo veiksmais nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, dėl padarytų galvos sužalojimų nukentėjusiajam buvo atlikta galvos operacija, jis buvo gydomas ligoninėje, o pasekmės juntamos ir šiuo metu – nukentėjusysis kenčia nuo stiprių galvos skausmų, kas itin apsunkina jo kasdienybę ir dėl ko jis turi vartoti vaistus, dėl išlikusio galvos svaigimo negali dirbti kai kurių įprastinių darbų, privalo vartoti vaistus. Teisiamojo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad po įvykio pamiršta vardus ir pavardes, anksčiau atsiminė viską. Pažymėtina, kad nukentėjusysis blogai pasijusto ir teisiamojo posėdžio metu, galvos skausmui numalšinti turėjo išgerti vaistų.

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos be fizinių sužalojimų ir skausmo, patyrė didelį šoką, išgąstį, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, taip pat neabejotinai jaučia nerimą dėl ateities, atsižvelgiant į pablogėjusią sveikatos būklę. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgusi į formuojamą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydžius, aptartas aplinkybes sugretinus su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis daro išvadą, kad apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis nėra per didelis. Skundžiamame nuosprendyje išvardinta, į kokius kriterijus turi būti atsižvelgiama sprendžiant neturtinės žalos priteisimo bei jos dydžio klausimą ir į juos atsižvelgta. Taip pat atsižvelgta ir į analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką. Įvertinus tai, kad teismų praktikoje didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, 2K-101-677/2015, 2K-244-942/2015, 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017, 2K-17-648/2017, 2K-300-222/2017, 2K-100-696/2018, 2K-143-1073/2020), skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam iš nuteistojo priteista suma neturtinei žalai atlyginti – 10 000 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atitinka nuteistojo padarytos veikos pavojingumą, intensyvumą ir kilusius bei išlikusius padarinius, kaltės laipsnį bei užtikrins nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

29. Tenkindamas civilinį ieškinį, apylinkės teismas priteisė ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos, tačiau jas nusprendė skaičiuoti ne nuo bylos iškėlimo teisme, kaip to buvo prašoma nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, bet nuo nustatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos. Apylinkės teismas sprendė, kad būtent toks procesinių palūkanų skaičiavimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę bus realiai sumažėjusios jo galimybės uždirbti pastovias didesnes pajamas, atitiks procesinių palūkanų paskirtį, t. y. paskatinti skolininką kuo greičiau sumokėti iš jo priteistas sumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nuosprendžio įsiteisėjimas įvardijamas kaip anksčiausias laikas, nuo kada galima skaičiuoti procesines palūkanas, tačiau tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Įvertinęs nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltas pasekmes ir nuteistojo asmenybę, aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju vis tik nėra pagrindo procesines palūkanas nuo priteistos civilinio ieškinio sumos skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi laisvės atėmimo vietų įstaigoje galimybė dirbti yra, nors ir apribota. Tačiau šioje dalyje pakeitus skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, nuteistojo teisinė padėtis pasunkėtų. Todėl nesant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo dėl šio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas sunkinti nuteistojo padėties negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

30. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo ir nuteistojo gynėjos prašymų argumentais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. 2025 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 343,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

32. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, jo apeliacinis skundas šia nutartimi netenkinamas. Nors byla nėra mažos apimties, ji nėra sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat į priteistas civilinių ieškinių sumas, byloje nesant duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. A. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. A. nepriteisti.

Pakeisti baudžiamojoje byloje po reorganizavimo pasibaigusią civilinę ieškovę biudžetinę įstaigą Kauno teritorinę ligonių kasą, juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, į jos teisių ir pareigų perėmėją biudžetinę įstaigą Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Europos a. 1, 09308 Vilnius.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėDaina DyburienėAlgirdas Giedraitis