Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui – nustatymo, suinteresuoti asmenys – T. E. K., atstovaujama įstatyminio atstovo J. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad J. B. ir P. B. pradėjo kartu gyventi po to, kai (duomenys neskelbtini) mirė J. B. vyras S. B.. J. B. su P. B. sukūrė šeimą praėjus trims metams nuo buvusio sutuoktinio mirties ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo tėvai J. B. ir P. B. nebuvo sudarę santuokos, gimus pareiškėjui jo gimimo įraše buvo įrašytas tik tėvo vardas „P.“, pavardė nurodyta atsižvelgiant į motinos pavardę „B.“, kiti identifikaciniai duomenys nebuvo nurodyti. Taip atsitiko dėl to, kad nei pareiškėjui gimus, nei vėliau pareiškėjo motina J. B. ir tėvas P. B. nebuvo susituokę, todėl pagal tuo metu galiojančius įstatymus nebuvo pagrindo P. B. įrašyti kaip pareiškėjo tėvą. Faktą, kad toks asmuo – „P. B.“ – neegzistuoja įrodo tai, jog gimimo akto įraše daugiau jokių duomenų (asmens kodo, gimimo datos, duomenų apie tokio asmens tautybę ir pilietybę) apie šį asmenį nėra įrašyta. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad jis kartu su tėvais J. B., P. B. ir seserimis S. L. K. ir A. G. (J. B. ir S. B. dukra; iki santuokos sudarymo A. B.) visada gyveno kaip šeima. Niekada niekam nekilo abejonių, kad pareiškėjas yra P. B. sūnus. P. B. pareiškėją augino kaip savo tikrąjį sūnų, jį auklėjo, rūpinuosi juo. Pareiškėjas iki šiol bendrauja su P. B. broliais ir seserimis, dalyvavo P. B. laidotuvėse. Taigi, tiek pareiškėjas, tiek P. B., tiek giminaičiai visada buvo įsitikinę, kad P. B. yra pareiškėjo tėvas. (duomenys neskelbtini) P. B. mirė nuo sunkios ligos ((duomenys neskelbtini)). Mirus P. B. pareiškėjas kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau jam buvo išaiškinta, kad nesant gimimo liudijime įrašo, kad P. B. yra pareiškėjo tėvas, jis negali būti įpėdiniu. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių ir siekiant tinkamai realizuoti teisę priimti mirusio tėvo palikimą, pareiškėjas kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tėvystės nustatymą.

5. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pareiškėjas prašymą palaikė.

6. Suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį informuoti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvo.

7. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. B., A. G., J. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

8. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

10. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų.

12. Pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra S. U., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o S. U. yra P. B. sūnus. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas įgis visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį.

12. Byloje pateiktas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 1985 m. liepos 2 d. gimimo įrašas Nr. 4153, iš kurio matyti, kad S. U., gimusio (duomenys neskelbtini), motina įrašyta J. B., asmens kodas nenurodytas, tėvas – P. B., asmens kodas nenurodytas. VĮ Registrų centras 2025 m. kovo 17 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

13. Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys).

14. Nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė.

15. Pareiškėjo prašymu, teismo posėdyje buvo apklaustos liudytojos. Liudytoja J. B., kuri yra pareiškėjo mama, nurodė, kad pareiškėjo S. U. tėvas yra P. B.. S. U. gimimo liudijime P. B. nenurodytas tėvu dėl to, kad tuo metu J. B. ir P. B. nebuvo sudarę santuokos. Liudytoja A. G., kuri yra pareiškėjo sesuo (jos tėvas yra J. B. pirmasis sutuoktinis S. B., miręs (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad pareiškėjo tėvas yra P. B., pareiškėjo gimimo liudijime nurodytas P. B. yra neegzistuojantis asmuo. Liudytoja D. B., kuri yra P. B. sesuo, nurodė, kad pareiškėjas yra P. B. sūnus, kuris gimė jo tėvams nesusituokus; apie tai, kad gimimo liudijime pareiškėjo tėvas yra nurodytas P. B., jai nebuvo žinoma.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą nebuvo teisinių galimybių pareiškėjo gimimo liudijimą surašyti nurodant realybę atitinkančius duomenis. Tai patvirtina faktas, kad tuo metu, kai gimė pareiškėjas, nesant sudarytai santuokai, gimimo liudijime tėvo pavardė buvo nurodoma pagal mamos pavardę. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo gimimo liudijime nurodytas neegzistuojantis asmuo.

17. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, tarp jų, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo S. U. biologinis tėvas yra P. B. (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys). Todėl teismas pareiškėjo prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. yra S. U. tėvas, o S. U. yra P. B. sūnus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 1985 m. liepos 2 d. gimimo įraše Nr. 4153 padarytinas įrašas apie S. U. tėvą, nurodant, kad jo tėvas yra P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

18. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo P. B. vaikas S. U. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 391 staripsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra S. U., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakeisti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 1985 m. liepos 2 d. gimimo akto įrašo Nr. 4153 duomenis, nurodant, kad S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.