- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-847-317/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. J. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. J. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. J. Ž. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. kovo 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. J. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
4. Nuteistasis V. J. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamumo riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jo atžvilgiu priėmimui. Teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė „OASys“ sistemos balams bei padarytų veikų pavojingumui, nepakankamai atsižvelgdamas į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes.
4.2. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, neturėjo atsižvelgti į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, kadangi į tai jau buvo atsižvelgta jam skiriant itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Pakartotinai atsižvelgti į šią aplinkybę, tokiu būdu neva ginant visuomenės interesą, neleidžia joks įstatymas, nes priešingu atveju būtu sudarytos sąlygos bausti asmenį už įvykdytą nusikaltimą ne vieną kartą. Padaryto nusikaltimo sunkumo, kaip pagrindo netaikyti lygtinį paleidimą, nenumato nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157, 158 straipsniai, nei poįstatyminiai teisės aktai ar tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus.
4.3. Nuteistasis taip pat pažymi, jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis palaikė ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirbo ir tęsia darbinę veiklą, stengiasi elgtis nepriekaištingai, neturi galiojančių nuobaudų, nesilaiko ir netoleruoja subkultūros apraiškų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Be to, jis įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo asmenų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje bei nuteistųjų integracijos į visuomenę, adaptacijos, pataisos, nuteistųjų tiesinio švietimo programose. Nors turi aukštąjį išsilavinimą, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo staliaus bei šaltkalvio specialybes.
4.4. Anot nuteistojo, žemesnės instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pasitaisė, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir, kad jis turi realų darbdavio pasiūlymą įsidarbinti iš karto po lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo. Apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti pateikta socialinio tyrimo išvada ar charakteristikoje išdėstytu nuteistojo įvertinimu, jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu. Kokių tai kitų objektyvių duomenų, paneigiančių šias išvadas, teismui nebuvo pateikta. Jų nėra ir asmens byloje. Taigi, teismas vienareikšmiškai turėjo priimti sprendimą tenkinti Komisijos nutarimą. Skunde taip pat teigiama, jog atvejai, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, yra išvardinti BVK 158 straipsnyje. Šis sąrašas yra baigtinis. Šiuo konkrečiu atveju nėra nei vieno iš BVK 158 straipsnyje nustatytų pagrindų, esant kuriems, nuteistajam negalėjo būti taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, teismas, nenustatęs nei vieno iš šių pagrindų, negalėjo savo nuožiūra dirbtinai kurti naujų teikimo dėl lygtinio paleidimo atmetimo pagrindų, ir galėjo netenkinti teikimo dėl V. J. Ž. lygtinio paleidimo tik nenustatęs BVK 157 straipsnyje nustatytų formaliųjų bei materialiųjų lygtinio paleidimo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. J. Ž. skundas atmetamas.
6. Susipažinusi su skundžiamos nutarties argumentais bei skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, taip pat įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo.
7. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog nuteistasis V. J. Ž. nėra priskiriamas asmenų grupei, kuriai pagal BVK 158 straipsnį lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas. Tačiau tai savaime nereiškia, jog V. J. Ž., atlikusiam įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo institutas turėtų būti taikomas privalomai, nevertinant jokių kitų aplinkybių. Toks aiškinimas neabejotinai prieštarautų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui, nustatančiam, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, nuteistasis atitinka formaliąsias BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisės normas, akivaizdu, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. Įvertinus V. J. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo vienuolika kartų skatintas, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, nuo 2015 m. dirba. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis pataisos įstaigoje dengė jam priteistą civilinį ieškinį, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu, nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų. Taip pat nustatyti ir keturi jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai – ryšių palaikymas su artimaisiais, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, režimo reikalavimų laikymasis bei darbas visuomeniniais pagrindais. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama V. J. Ž. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
10. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog V. J. Ž. bausmę atlieka už dviejų smurtinių nusikaltimų įvykdymą - jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė savo tėvą, taip pat nežymiai sutrikdė motinos sveikatą. Nors nuteistasis yra teisus teigdamas, kad nusikaltimų, už kuriuos asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas, jų pobūdis negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, spręsti, ar nuteistasis, vykdydamas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, bausmės atlikimo metu pašalino veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti praeityje. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog nors V. J. Ž. ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau iki šiol jį ištinka nekontroliuojami pykčio protrūkiai, kurie neabejotinai gali pasireikšti agresyviu elgesiu, nukreiptu į kitus asmenis, jų sveikatą ar turtą.
11. Pažymėtina ir tai, kad V. J. Ž. vis dar neigia savo kaltę dėl tėvo nužudymo, o tai leidžia spręsti, jog nuteistasis nesuvokia savo smurtinių veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir dėl jų kilusių padarinių mąsto, jų neanalizuoja, kritiškai nevertina. Šią teisėjų kolegijos išvadą iš dalies patvirtina ir socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, jog V. J. Ž. yra linkęs apgalvoti tik kai kurias savo elgesio pasekmes. Kadangi nuteistasis, vertindamas savo smurtinį poelgį, atsakomybės už jį neprisiima, be to, jį vis dar ištinka nekontroliuojami pykčio protrūkiai, manytina, jog, išėjęs į laisvę, jis ir toliau gali smurtauti kitų asmenų atžvilgiu. Tokį teisėjų kolegijos manymą tik dar labiau sustiprina ta aplinkybė, jog pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. J. Ž. būtų dalyvavęs bent vienoje programoje, susijusioje su smurtinio elgesio prevencija, savitvardos kontrole. Apygardos teismo nuomone, 10-11 šios nutarties punkte nurodytų aplinkybių visuma, pagrindžia manymą, jog net ir šioje bausmės vykdymo stadijoje V. J. Ž. vis dar išlieka pavojingas visuomenei, todėl privalo tęsti pataisos procesą įkalinimo įstaigoje.
12. Vertindama V. J. Ž. elgesį bausmės atlikimo metu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis penkis kartus pažeidė nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinį kartą drausminė nuobauda V. J. Ž. skirta dar 2018 m. sausio 10 d. Be to, po šios drausminės nuobaudos paskyrimo, 2018 m. vasario 22 d., V. J. Ž. padarė ir dar vieną pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, už kurį nuteistajam nuobauda neskirta, apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Po padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimo pažeidimų V. J. Ž. skatintas du kartus - 2018 m. balandžio 11 d. ir 2018 m. liepos 18 d. Nuobaudų bei paskatinimų skyrimo laikas leistų spręsti, jog nuteistojo elgesys paskutiniu metu išlieka pozityvus, tačiau pastebėtina, jog nuo 2018 m. liepos 18 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos nuteistasis daugiau skatintas nebuvo. Įvertinusi tai, kad iki laikotarpio, nuo kurio nuteistasis nebedaro pažeidimų, jam skiriamus paskatinimus vis keisdavo drausminės nuobaudos, bei tai, kad po paskutinio pažeidimo padarymo nuteistasis buvo paskatintas tik du kartus, o pastaruoju metu (daugiau nei metus laiko) skatintas apskritai nebuvo, teisėjų kolegija mano, jog V. J. Ž. dar turi įrodyti, kad jo elgesys ir toliau sugebės išlikti tik pozityvus.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant materialaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimą, kiekvienu konkrečiu atveju itin svarbu atsižvelgti į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliekamą pagal OASys metodiką. Nagrinėjamu atveju iš V. J. Ž. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatoma žema (0-40 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 14 balų. Tačiau daugiau kaip pusę šių balų - 8 balus - sudaro dinaminiai, t. y. kintantys, veiksniai. Nuo 2015 m. gruodžio 8 d. atlikto V. J. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo šis balas sumažėjo vos 4 balais, o nuo 2018 m. spalio 5 d. atlikto vertinimo nuteistajam nustatytų dinaminių veiksnių balas apskritai nepakito. Toks pakartotinio jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro 8 balus, yra akivaizdus patvirtinimas, jog tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek, juo labiau, pastaruoju metu, V. J. Ž. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.
14. Pažymėtina ir tai, jog V. J. Ž. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos Komisijai teikia ne pirmą kartą. Paskutinį kartą nuteistojo prašymas Komisijoje buvo išnagrinėtas 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta taikyti nuteistajam V. J. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis apskundė ją aukštesniajam teismui, kuris 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi konstatavo, jog apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, ir nuteistojo skundą atmetė. Per laikotarpį nuo ankstesnių teismų procesinių sprendimų priėmimo iki šios nutarties priėmimo nuteistasis skatintas nebuvo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nepakito. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti bent menkiausią prielaidą, jog per minėtą laikotarpį įvyko kokie tai nors reikšmingi V. J. Ž. elgesio pokyčiai, sudarantys pagrindą priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
15. Aukščiau išdėstytų išvadų kontekste aplinkybės, nurodytos V. J. Ž. skunde bei šios nutarties 9 punkte, nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą priėmimui.
16. Atsakydama į nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog V. J. Ž. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, šiuo atveju padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Komisija nutarime iš esmės tik perrašė V. J. Ž. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl jos nuomone, aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šioje nutartyje akcentuotas aplinkybes. Dėl to sutikti, jog Komisija objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.
17. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo V. J. Ž. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo V. J. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.