Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui E. B. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10226,60 Eur žalos atlyginimo Valstybinei miškų tarnybai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad 2014 m. lapkričio mėn. Juodeikių k., Gaižaičių sen., Joniškio r. sav. Joniškio miškų urėdijos Skaistgirio girininkijos 93 kvartalo 19 sklype IV grupės miške brandžiame medyne, esančiame privačiuose miško ūkio paskirties žemės sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame Z. K., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. K., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. B., E. B. neplynu kirtimu neteisėtai iškirto 48 vnt. žalių pušų ir 20 vnt. žalių eglių medžių, kurių bendras tūris yra 88,276 ktm. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 p. reikalavimus, padarydamas 10226,60 Eur dydžio žalą, už ką 2015-01-27 nutarimu buvo nubaustas 600,00 Eur dydžio bauda pagal ATPK 62¹ str. 2 d.

Įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl pilnai tenkintinas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, CK 6.245-6.249, 6.251 str., Miškų įstatymo 23 str. 2 d. 2 p., Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str.).

Ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą jos naudai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas. Viešajam interesui aplinkos apsaugos srityje užtikrinti valstybės yra įsteigtos specialios institucijos. Viena iš tokių valstybės įstaigų - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba, kuri pagal Aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 patvirtintų Valstybinės miškų tarnybos nuostatų 1 punktą tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, miškų informacinę sistemą, vykdo visos Lietuvos miškų inventorizaciją atrankos metodu ir renka miškų ūkio statistinius duomenis, atlieka miškų būklės stebėseną šalies miškuose, kontroliuoja valstybinių ir privačių miškų būklę, miško naudojimą ir atkūrimą valstybės lygiu, vertina miškų inventorizaciją ir miškotvarkos projektus miško valdos ir šalies lygiu, vykdo valstybinių ir privačių miškų valstybinės kontrolės priežiūrą, siekia užtikrinti gerą Lietuvos miškų būklę ir tvarų miško ekosistemos funkcionavimą visų nuosavybės formų miškuose, šalies miško genetinių išteklių kaupimą, išsaugojimą, tyrimą ir jų racionalų naudojimą, miškų atkūrimą ir įveisimą selekciškai vertinga ir kokybiška miško dauginamąja medžiaga. Todėl ši tarnyba tik atstovauja valstybei. Neteisėtai iškirtus medžius, žala yra padaroma gamtai, t. y. visai visuomenei. Todėl materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne valstybės institucija, o valstybė. Tai reiškia, jog šioje byloje ieškovu procesine prasme yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba, o ieškovu materialiąja prasme – Lietuvos valstybė, kuriai ir turi būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-580/2013). Atsižvelgiant į tai, padarytos žalos atlyginimas priteistinas valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 115,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424–428 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

10226,60 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus dvidešimt šešis eurus 60 ct) žalos atlyginimo;

115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šalys negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba Joniškio rajono apylinkės teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.