- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- Iv-1550-406/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01132-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Atsakovas
- Pravieni
- Suinteresuotas asmuo
- Kalejimu departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo R. B. prayma atsakovui Pravienikiu 1-iesiems pataisos namams, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
n ustate:
Šalies argumentai
Pareikejas R. B. kreipesi i teisma, praydamas priteisti neimoketa darbo u˛mokescio dali u˛ 2007-2008 metus viso sumoje 15638,70 Lt.
Pareikejas prayme nurode, kad atsakovas jam nepagristai nesumokejo priklausanciu priedu ir priemoku nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 ir del to susidare 15638,70 Lt neimoketo darbo u˛mokescio skirtumas, kuri prao priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus turi teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, inyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravienikiu 1-ieji pataisos namai atsiliepime nurode, kad su pareikejo praymu nesutinka (b.l.10-14). Atsakovas, mokedamas pareikejui darbo u˛mokesti ir nesumokedamas darbo u˛mokescio dalies, kai priedu ir priemoku suma virijo i Valstybes tarnybos istatymu nustatyta 70 procentu pareigines algos riba, vadovavosi tiek Valstybes tarnybos istatyme, tiek Tarnybos Kalejimu departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute itvirtintomis nuostatomis. Istatymas ar litas teises aktas laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prietaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti istatymu nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek vald˛ios institucijoms. Mano, kad atsakovo veiksmai buvo teiseti ir pagristi, pareikejui mokant darbo u˛mokesti, grie˛tai laikantis istatymu reikalavimu. Prao taikyti treju metu senaties termina. Tuo atveju, jei teismas manys, kad pareikejui priklauso darbo u˛mokescio nepriemoka, prao teismo remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams del visuotinai ˛inomos aplinkybes apie Lietuvos valstybes sunkia finansine padeti.
Praymas tenkintinas i dalies.
Gincas ioje byloje kiles i valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Ginco del nesumoketo darbo u˛mokescio sumos dyd˛iu tarp proceso aliu nera. Teismui pateiktoje pa˛ymoje apie neimoketa darbo u˛mokesti nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruod˛io 31 d. pareikejui R. B. buvo neimoketa 15638,70 Lt priskaiciuotu priedu ir priemoku prie darbo u˛mokescio (b.l. 16). I atsakovo Pravienikiu gydymo ir pataisos namu pateiktos pa˛ymos apie pareikejui priskaiciuota ir neimoketa darbo u˛mokesti matyti, jog iuo laikotarpiu pareikejui susidare darbo u˛mokescio nepriemoka.
Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams io istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, iskyrus io istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be ilygu taikomos io Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viryti 70 procentu pareigines algos. Pareikejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, inyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareikejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis ileistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. i asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prietaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikti prayma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, iplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A1-638/2005 Linas arkis v. Kauno rajono policijos komisariatas idestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco aliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje. Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareikejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvialiai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprayme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravienikiu 1-ieji pataisos namai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje ideste 2005-12-21 nutartyje iplestines teiseju kolegijos inagrinetoje administracineje byloje A1-635/2005. Pareikejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareikejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareikejas yra isaugojes galimybe ginti iuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant ia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo i Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra paalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prietaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareikejo praymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareikejui yra inykes.
Pa˛ymetina, kad R. B. reikalavimui del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas treju metu senaties terminas. Pareikejas i teisma gindamas savo pa˛eistas teises del negauto darbo u˛mokescio dalies priteisimo kreipesi 2010 m. rugsejo 22 d. (b.l. 4-5). Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dali iekinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco alis to reikalauja. Atsakovas pateiktame atsiliepime prae taikyti senaties termina: nepriteisti neimoketo darbo u˛mokescio dalies u˛ laikotarpi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugsejo 22 d., t.y. 4677,65 Lt. Todel pareikejo praymas tenkintinas i dalies: R. B. priteistina 10961,05 Lt (b.l. 12,17).
Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareikejo praymas del priteisimo negauto darbo u˛mokescio pagristas, todel tenkintinas i dalies: neimoketa darbo u˛mokescio dalis yra priteistina i darbdavio – Pravienikiu 1-uju pataisos namu.
Atsakovas prao atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams, kadangi iu metu patvirtintame istaigos biud˛ete nera numatytos leos darbo nepriemokai sumoketi. Atsi˛velgdamas i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika i esmes analogikose bylose butu formuojama vieninga linkme (prieingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), teismas pa˛ymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripa˛ista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaudamasis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal ias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu praymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju aliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar idestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisejas
Prayma tenkinti i dalies.
Priteisti pareikejui R. B. i atsakovo 1-uju pataisos namu neimoketa 10961,05 Lt darbo u˛mokescio dali.
Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.