Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-31 · Civilinė byla Nr. 2S-550-638/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-31
Bylos Nr.
2S-550-638/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24106-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Kreditorius
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Skolininkas
G. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-550-638/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24106-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą skolininkui G. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

K. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko G. N. 889,07 Eur skolą pagal 2005 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, o jų esant nepakankamai areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Nurodė, jog skolininkas neatsiskaito ilgą laiką, neatsako į pranešimus, ateityje gali nebeturėti turto, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad kreditorius nepateikė duomenų apie skolininko turtinę padėtį. Todėl teismas negali padaryti pagrįstos prielaidos apie kylantį pavojų teismo įsakymo įvykdymui ateityje. Teismui sprendžiant klausimą, ar skolininko turtinė padėtis yra tokia, kuri keltų grėsmę teismo įsakymo įvykdymui ateityje, skolininko turtinė padėtis yra nežinoma, todėl nėra pagrindo prašomą priteisti sumą pripažinti didele skolininkui, savaime didinančia teismo įsakymo įvykdymo riziką. Teismų praktikoje sutinkama, kad didelė skolos suma savaime didina sprendimo įvykdymo riziką ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad skolos dydis yra vertinamasis kriterijus ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia, ar skolos suma yra laikytina didele konkrečiam skolininkui. Kreditoriui nepateikus kitų duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, teismas prašymą taikyti šias priemones atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde kreditorius prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti – apriboti žemės sklypo savininkui G. N. disponavimo teisę į žemės sklypo 138/541 kv. m. dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai pasunkėtų teismo įsakymo įgyvendinimas išieškant valstybei priklausančias lėšas iš skolininko G. N., kadangi kaip matyti iš valstybės registrų centro išrašo, skolininko turtui, t. y. žemės sklypui šiuo metu jau taikomas areštas, darytina išvada, kad skolininkų yra daugiau, ir dėl šios priežasties nėra galimybės išsimokėtinai parduotam žemės sklypui taikyti priverstinę hipoteką, ir taip apginti viešąjį interesą išieškant skolą valstybei iš išsimokėtinai parduoto turto, už kurį yra susidariusi skola.Teismas atsisakė taikyti kreditoriaus prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau visiškai nepasisakė apie viešąjį interesą, kurį šiame ginče gina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kaip valstybinės žemės patikėtinis.Skolininkas G. N. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Nagrinėjamu atveju kreditorius Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko G. N. 889,07 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra pagrindo manyti, kad nesiėmus šių priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asmuo, prašantis taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą.Galimai kreditoriui palankų teismo procesinį sprendimą turėtų vykdyti ne kreditorius, o skolininkas, todėl, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikšminga yra aplinkybė, ar skolininkui, kuris ir privalės vykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą, reikalavimo suma yra didelė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, jog skolininkui prašoma išieškoti iš jo suma yra didelė.Kreditorės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai pasunkėtų teismo įsakymo įgyvendinimas išieškant valstybei priklausančias lėšas iš skolininko G. N., kadangi skolininko turtui, t. y. žemės sklypui šiuo metu jau taikomas areštas. Nagrinėjamu atveju kreditorės nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog gali egzistuoti reali grėsmė teismo įsakymo įvykdymo pasunkėjimui, nes skolininkas gali turėti ir kito turto (kilnojamojo turto, piniginių lėšų, etc.), iš kurio galėtų padengti kreditorės reikalaujamą sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditoriui 2016 m. lapkričio 25 d. išduotas teismo įsakymas (b. l. 22). Skolininkui neįvykdžius teismo įsakymo bei nepareiškus prieštaravimų, teismo įsakymas įsiteisėja ir gali būti pateiktas antstoliu vykdyti. Taigi, antstolis iš karto gali pradėti vykdymo veiksmus, atlikti skolininko turto paiešką bei jį areštuoti. Todėl, atsižvelgiant į kreditoriaus pateiktus duomenis, pripažintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šioje proceso stadijoje nepažeidžia kreditoriaus teisių bei nekelia grėsmės teismo įsakymo įvykdymui. Tuo tarpu, skolininkui pareiškus prieštaravimus, kreditorius pagal CPK normas visada galės teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o teismas, nagrinėdamas bylą ieškinio teisenos tvarka, galės objektyviau įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą. Pažymėtina, kad Sodros duomenimis, skolininkas G. N. dirba (duomenys neskelbtini), todėl priteistą skolą kreditorė galės išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio.Kreditoriaus atskirajame skunde pareiškė iš esmės naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašo apriboti skolininko teisę disponuoti ginčo žemės sklypu. Pažymėtina, kad šis prašymas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teismui, todėl nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka nevertintinas ir nenagrinėtinas (CPK 338 straipsnis, 312 straipsnis).Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė