- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- e2-820-157/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00047-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1007-479/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Wood“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ugnies takas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Baltic Wood“ 2015-01-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Ugnies takas“ dėl nuostolių atlyginimo ir nurodė, kad tarp šalių 2014-04-08 buvo sudaryta medžio pjuvenų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ir savo transportu pristatyti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti ne mažiau kaip 1 500 tonų medžio pjuvenų per kalendorinį mėnesį ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
Ieškovas teigė, kad atsakovas nuo 2014-04-08 iki 2014-07-25 jam pardavė medžio pjuvenų už 541 958,45 EUR; kad šią produkciją jis panaudojo granulių gamybai, kurias 2011-12-27 sutarties pagrindu tiekė Danijos Karalystės įmonei; kad ši įmonė atsisakė priimti produkciją kaip nekokybišką; kad dėl to jis patyrė 465 505 EUR nuostolių; kad jo prašymu buvo atlikti tyrimai, kurie patvirtino, jog atsakovas jam pardavė netinkamos kokybės medienos žaliavą.
Remdamasis tuo, kas paminėta, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 465 505 EUR nuostoliams atlyginti. Taip pat prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, o reikalavimų įvykdymui užtikrinti – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra atsakovo turto areštą 465 505 EUR sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė ieškovo BUAB „Baltic Wood“ prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – areštavo atsakovui UAB „Ugnies takas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 465 505 EUR sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
Teismas nurodė, kad ieškovo BUAB „Baltic Wood“ ieškinys atsakovui UAB „Ugnies takas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais; kad prašoma priteisti didelė pinigų suma; kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir turimus kitus kreditinius įsipareigojimus; kad atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį; kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – siekimą užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas tenkintinas ir nepranešus atsakovui jam taikytina laikinoji apsaugos priemonė – jo turto areštas (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d., 147 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskirajame skunde atsakovas UAB „Ugnies takas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties dalį, kuria jo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti šį ieškovo prašymą. Skunde nurodo:
1. Teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovo BUAB „Baltic Wood“ ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo prima facie yra pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais, nes faktai rodo, jog sutartis tarp ieškovo ir Danijos Karalystės įmonės, kurios pagrindu ieškovas neva tiekė medžio granules, buvo pasibaigusi; jog teismui pateikta nepasirašyta šios įmonės kreditinė pastaba / sąskaita; jog nepateikti duomenys apie tai, ar ieškovas šią kreditinę pastabą / sąskaitą buvo apmokėjęs; jog jo pagamintos granulės (iš atsakovo pateiktų medžio pjuvenų) buvo apskritai pristatytos minimai įmonei. Kiti ieškovo pateikti dokumentai taip pat negali būti laikomi tinkamais / leistinais įrodymais, pagrindžiančiais jo ieškininio reikalavimo – 465 505 EUR patirtų nuostolių, pagrįstumą.
2. Sprendžiant dėl šio ieškinio prima facie pagrįstumo taip pat vertintinas faktas, kad dar 2014-10-09 atsakovas yra pateikęs ieškinį Šiaulių apygardos teismui dėl priteisimo iš UAB „Baltic Wood“ solidariai su M. N. (bendrovės vadovu) 514 082,88 Lt (148 888,69 EUR) skolos už pristatytas medžio pjuvenas bei delspinigių. Todėl yra tikėtina, kad ieškovas, šį ieškinį pateikdamas prieš pat įsiteisėjant Šiaulių apygardos teismui nutarčiai – 2015 m. sausio 20 d., kuria, patenkinus pareiškėjų LSEZ bendrovės „Baltic Transshipment center SIA“, UAB „Transvora“, UAB „Techninių projektų serviso centras“, UAB „Airuslita“ reikalavimą jam buvo iškelta bankroto byla (civilinė bankroto byla Nr. B2-532-210/2015), – specialiai bandė pakenkti jo reputacijai. Tuo labiau, kad ieškovas tvirtino, jog būtent dėl nekokybiškos žaliavos negavo planuotų pajamų, nes dėl tokios žaliavos perdirbimo į granules patyrė nuostolius, pablogėjo jo finansinė padėtis ir dėl to buvo iškelta bankroto byla.
3. Taip pat turi būti įvertintas faktas, kad po to, kai buvo pateiktas šis ieškinys, ieškovas 2015-02-05 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovo vadovą su pasiūlymu dėl taikos sutarties sudarymo byloje, nagrinėjamoje pagal UAB „Ugnies takas“ ieškinį solidariems atsakovams UAB „Balic Wood“ ir M. N. dėl skolos priteisimo. Šios aplinkybės rodo ieškovo veidmainiavimą, bandymą vilkinti laiką.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas BUAB „Baltic Wood“ prašo atmesti atsakovo UAB „Ugnies takas“ atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas pagrįstai nustatė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar nebeįmanomas dėl to, jog turtinis ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos – 465 505 EUR, priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-509/2005; 2006 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-204/2006; 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 658/2011; 2011 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-152/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002 etc.).Vertintina taip pat ir tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios bankroto byloje finansinius reikalavimus teiks įmonės kreditoriai, todėl su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siejama tinkama bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsauga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties dalies negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo UAB „Ugnies takas“ atskirajame skunde nustatytos ribos, kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, viešasis interesas – apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 320 str. 2 d., 338 str.). Todėl šį skundą teismas nagrinėja neperžengdamas jo ribų.
Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo skunde išdėstytų argumentų, pirmiausiai pabrėžia tai, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip žinoma, yra fakto instancija, kuri tikrina skundžiamų teismų procesinių sprendimų tiek faktinę, tiek teisinę pusę; pabrėžia ir tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, teismas visų pirma pažymi tai, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ieškovo BUAB „Baltic Wood“ ieškininiame pareiškime išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai juos vertinant būtent preliminariai (lot. „prima facie“), nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareikštas ieškininis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 etc.). Tokią teismo išvadą iš dalies patvirtina paties atsakovo atskirajame skunde keliami klausimai – dėl minėtos sutarties tarp ieškovo ir Danijos Karalystės įmonės bei pastarosios kreditinės pastabos / sąskaitos galiojimo, dėl šio reikalavimo apmokėjimo, dėl ieškovo pagamintų granulių pateikimo šiai įmonei fakto etc. Akivaizdu, kad visi šie klausimai yra tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas (CPK 185 str.).
Antra, teismas atmeta apelianto argumentą, susijusį su ieškovo 2015-02-05 elektroniniu laišku pateiktu pasiūlymu dėl taikos sutarties sudarymo kitoje byloje, nagrinėjamoje pagal UAB „Ugnies takas“ ieškinį solidariems atsakovams UAB „Balic Wood“ ir M. N. dėl skolos priteisimo. Tiek CPK normos, tiek teisminės praktikos išaiškinimai bylą nagrinėjantį teismą bei jos šalis visokeriopai skatina bei įpareigoja siekti, jog tarp ginčo šalių būtų kuo greičiau atkurta teisinė taika, šalis įpareigoja rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti su teismu ir tarpusavyje (CPK 2 str., 7 str., 8 str.). Todėl šią aplinkybę – ieškovo BUAB „Balic Wood“ kitoje byloje iškeltą klausimą dėl kilusio ginčo išsprendimo taikiai – apeliantas be pagrindo traktuoja kaip pastarojo veidmainiavimą, bandymą vilkinti laiką.
Trečia, apeliantas apeliacinės instancijos teismui nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama iš jo priteisti 465 505 EUR suma pati savaime jam nėra didelė ir negali sukelti grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti, nors šių faktų įrodinėjimo našta tenka būtent jam (CPK 178 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014 etc.).
Ketvirta, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu pagrįstumo taip pat nepaneigia apelianto nurodomas faktas, kad jis Šiaulių apygardos teisme buvo pateikęs ieškinį dėl priteisimo iš UAB „Baltic Wood“ solidariai su M. N. (bendrovės vadovu) 514 082,88 Lt (148 888,69 EUR) skolos už pristatytas medžio pjuvenas bei delspinigių, todėl UAB „Baltic Wood“ veiksmai, pateikiant šį ieškinį, traktuotini kaip nesąžiningi, atlikti bandant pakenkti jo reputacijai. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, – tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, jis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo UAB „Ugnies takas“ atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl ji paliktina nepakeista nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 329 str. 1 d., 265 str. 1 d., 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „Ugnies takas“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą.