Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios K. G. gamybinės įmonės „KGGI“ ieškinį atsakovui K. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys su priedais atsakovui K. G. asmeniškai įteiktas 2018 m. rugpjūčio 21 d., tačiau pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą teisme gauta 2018 m. rugsėjo 26 d.

3. Kadangi per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, pripažįstama, jog yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindas priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

5. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-226-210/2018 tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą K. G. gamybinei įmonei „KGGI“. Iš VĮ Registrų centras 2017 m. vasario 2 d. Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad K. G. gamybinė įmonė „KGGĮ“ įregistruota 1990 m. gruodžio 14 d., įmonės savininku nuo įmonės įregistravimo nurodytas K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartyje iškelti bankroto bylą įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat perduoti visus dokumentus. Iki šio ieškinio pateikimo dienos įmonės savininkas nėra įvykdęs jam įstatymu bei nutartimi nustatytų pareigų, t. y. neperdavė viso Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje nurodyto bei administratoriaus reikalaujamo įmonės turto. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, bendra kreditorinių reikalavimų suma 612 203,59 Eur.

6. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį grindžia tuo pagrindu, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. neužtikrino įmonės turto išsaugojimo.

7. Individualiosios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad individualiajai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualiosios įmonės atsakomybės subjektu tampa ir individualiosios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles subjektas.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Bendrovės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 straipsnis, numatantis, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.).

9. Įmonės vadovo ir savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12 str., 178 str.). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad dėl atsiradusios žalos jo kaltės nėra, turi atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 d.).

10. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti vadovaujantis teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (ABĮ 37 str. 7, 8, 12 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios pareigos tinkamas vykdymas leidžia nustatyti atliktas ūkines operacijas ir, kas aktualu nagrinėjamu atveju, įvertinti disponuojamo turto apimtį, jo masės pokytį ne tik įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, bet ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne tik už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bet ir už tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalis 1–3 punktai), taip pat, kad įmonė turi teisę sudaryti tarpines finansines ataskaitas ir kt. (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (toliau – ĮFAĮ) 15 str.). Be to, pagal ĮFAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais. Įmonės turtas yra įtraukiamas į apskaitą pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas turi būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais.

11. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai, jeigu pasitvirtintų jų turinys, leidžia konstatuoti, jog yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimui. Atsakovas, būdamas atsakingas už įmonės turto apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą bankroto administratoriui, šios pareigos neįvykdė. Dėl to, jog K. G. gamybinės įmonės „KGGI“ turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, jis negali būti realizuotas bankroto procese, o iš realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimo bei administravimo išlaidų dengimui. Atsakovui neperdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro bankroto administratorės nurodyto neperduoto turto vertė - 484 677,94 Eur. Atsakovas siekdamas išvengti civilinės atsakomybės turėjo pateikti kaltę paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė, atitinkamai nepaneigė kaltės, atsiradusios atsakovo neteisėtais veiksmais, prezumpcijos. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, kadangi atsakovui perdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonė ir jos kreditoriai prarado galimybę patenkinti kreditorinius reikalavimus. Atsakovas būdamas įmonės vadovas turėjo numatyti, kad neperdavus įmonės dokumentų ir turto bus padaryta žala.

13. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovui, kaip buvusiam įmonės savininkui ir vadovui, taikytina civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., CK 6.246–6.249 str.).

14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 4 610 Eur žyminis mokestis ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5, 7 d., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai K. G. gamybinei įmonei „KGGI“ (j. a. k. 144146431) iš atsakovo K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 484 677,94 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 94 ct) žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 610 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dešimties eurų) žyminį mokestį ir 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublik?s finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.