Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-10-24 · Administracinė byla Nr. AS-520-699-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
AS-520-699-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01830-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dainius Raižys, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
K. L., S. V., P. L., R. V., Z. M., A. D., M. M., B. V., A. A. Ž., A. K., K. P.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS520-699/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01830-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2; 63.3.7; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. L., S. V., P. L., R. V., Z. M., A. D., M. M., B. V., A. A. Ž., A. K., K. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

D. Š. 2012 m. liepos 10 d. padavė teismui skundą fizinių asmenų grupės (pareiškėjų – K. L., S. V., P. L., R. V., Z. M., A. D., M. M., B. V., A. A. Ž., A. K., K. P.) vardu, kuriame prašė: 1) sustabdyti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą pareiškėjams; 2) įpareigoti Generalinę miškų urėdiją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atlikti patikrinimą Kėdainių miškų urėdijoje siekiant nustatyti urėdo J. G. nusikalstamą veiką užgrobiant 11 fizinių asmenų grupės turtą, pasisavinant ir iššvaistant Lietuvos valstybės pinigus (71 182,93 Lt), padarant 11 fizinių asmenų grupei 1 157 893,44 Lt turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė terminą iki 2012 m. liepos 31 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: pateikti teismui tiek pareiškėjų arba tinkamai įgalioto asmens pasirašyto patikslinto skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme; patikslintame skunde tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus; pateikti visus skundžiamus sprendimus; pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; taip pat pateikti skundžiamų sprendimų gavimo datą patvirtinančius dokumentus (vokus, kuriuose buvo siųsti sprendimai ar kt.).

D. Š. 2012 m. rugpjūčio 1 d. padavė teismui patikslintą skundą fizinių asmenų grupės (pareiškėjų – K. L., S. V., P. L., R. V., Z. M., A. D., M. M., B. V., A. A. Ž., A. K., K. P.) vardu, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą sustabdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą pareiškėjams; 2) įpareigoti atsakovą panaikinti sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą apginti viešąjį interesą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti fizinių asmenų grupės vardu D. Š. paduotą skundą.

Nustatė, kad skundą ir patikslintą skundą fizinių asmenų grupės (pareiškėjų – K. L., S. V., P. L., R. V., Z. M., A. D., M. M., B. V., A. A. Ž., A. K., K. P.) vardu pasirašė D. Š., kuris nepateikė teismui įgaliojimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio jo teisę paduoti skundą skunde minimų fizinių asmenų grupės vardu.

Darė išvadą, kad patikslintu skundu D. Š. iš esmės nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

III.

D. Š. atskiruoju skundu prašo: skubos tvarka įpareigoti atsakovą sustabdyti sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą 11 fizinių asmenų grupei (pareiškėjams); panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; atskirąja teismo nutartimi įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo R. B. kompetenciją ir veiksmus; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atskirajame skunde nurodo, kad teisėjas R. B., priimdamas sprendimą atsisakyti priimti fizinių asmenų grupės vardu D. Š. paduotą skundą, sąmoningai tyčia atsisakė vykdyti teisingumą, toks sprendimas yra nesuderinamas su Europos Sąjungos teisinės demokratinės valstybės teisės ir teisingumo principais, su Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), valstybės administracinės teisenos ir civilinio proceso tikslais. Teigia, kad teismas atsisakė vykdyti savo konstitucinę pareigą (Konstitucijos 109 straipsnis), neleido pareiškėjui, 11 fizinių asmenų grupės notariškai įgaliotam asmeniui, D. Š. apginti 11 fizinių asmenų grupę, jos teisėtus interesus, neleido pasinaudoti teise kreiptis į bešališką ir teisingą teismą, kai akivaizdžiai buvo pažeistos 11 fizinių asmenų grupės teisės ir laisvės, viešasis (įstatymo saugomas) interesas. Pažymi, kad tarptautinės teisės aktai ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai suteikia kiekvienam piliečiui teisę naudotis teisės teikiamomis galimybėmis, nustato pareigą priešintis bet kam, kas kėsinasi į konstitucinę santvarką (Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalis), nustato pareigą ginti viešąjį (įstatymo saugomą) interesą (Konstitucijos 28 straipsnis) ir jokie įgaliojimai apginti viešąjį (įstatymo saugomą) interesą, nuolat ir tyčia pažeidinėjamas 11 fizinių asmenų grupės teises ir laisves nereikalingi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti fizinių asmenų grupės (pareiškėjų) vardu D. Š. paduotą skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Tačiau, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos.

Nagrinėjamoje byloje akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ numato, jog teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsniuose numatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą 2012 m. liepos 17 d. nutartyje aiškiai įvardijo skundo trūkumus ir nustatė terminą iki 2012 m. liepos 31 d. nurodytiems trūkumams pašalinti (b. l. 28), t. y. pateikti teismui tiek pareiškėjų arba tinkamai įgalioto asmens pasirašyto patikslinto skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme; patikslintame skunde tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus; pateikti visus skundžiamus sprendimus; pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; taip pat pateikti skundžiamų sprendimų gavimo datą patvirtinančius dokumentus (vokus, kuriuose buvo siųsti sprendimai, ar kt.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti fizinių asmenų grupės (pareiškėjų) vardu D. Š. paduotą skundą, kadangi nustatė, kad skundą ir patikslintą skundą fizinių asmenų grupės (pareiškėjų) vardu pasirašęs D. Š. nepateikė teismui įgaliojimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio jo teisę paduoti skundą skunde minimų fizinių asmenų grupės (pareiškėjų) vardu, bei kad patikslintu skundu D. Š. iš esmės nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. To paties straipsnio 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. ABTĮ 49 straipsnio 3 dalies nuoroda į CK ir CPK yra skirta sureglamentuoti kitų atstovų pagal pavedimą (ne advokatų ir jų padėjėjų) įgaliojimų išdavimą ir įforminimą dėl atstovavimo administracinėse bylose.

Atstovo pagal pavedimą įgaliojimų administracinėse bylose apimties klausimas yra specialiai reglamentuotas ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti bylą teisme suteikia teisę atstovui atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: 1) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; 2) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; 3) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; 4) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; 5) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; 6) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą); 7) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; 8) priteistų pinigų gavimą. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytą procesinį veiksmą turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime. Atstovo pagal pavedimą teisė paduoti skundą teismui ir jį pasirašyti nėra priskirta prie tų, kurioms reikalingas specialusis aptarimas atstovo įgaliojimus patvirtinančiame dokumente (ABTĮ 50 straipsnio 23 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2, 3 dalys) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–448/2008).

ABTĮ 23 straipsnis nustato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. Sprendžiant skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir tikrinant skundą (prašymą) pasirašiusio atstovo įgaliojimus, kiekvienu konkrečiu atveju ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalies prasme turi būti aiškinamasi dėl įgaliojimų vesti bylą teisme apimties, nurodytos įgaliojimus patvirtinančiame dokumente (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-381/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų vardu pateiktas skundas pasirašytas tik kelių pareiškėjų (A. D., S. V., B. V. ir K. P.) ir D. Š. (b. l. 2), o pateiktas patikslintas skundas pasirašytas tik D. Š. (b. l. 38). Pažymėtina, jog iš pareiškėjų skundo matyti, kad jie siekia skunde nurodyto 1 157 893,44 Lt dydžio žalos atlyginimo priteisimo visiems pareiškėjams, t. y. pareiškėjai skunde neįvardijo, kokio konkretaus dydžio žalą patyrė kiekvienas pareiškėjas atskirai.

reiškia bendrus reikalavimus bei nurodo bendrą jų galimai patirtą 1 157 893,44 Lt žalą (b. l. 1-2), darytina išvada, kad jų skundas nagrinėtinas kaip paduotas bendrai visų pareiškėjų.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateiktų notaro patvirtintų įgaliojimų (b. l. 17-27), jie suteikia teisę įgaliotam asmeniui D. Š. pareiškėjų vardu atlikti įvairius veiksmus, susijusius su buvusia Keleriškių raketine baze, esančia (duomenys neskelbtini). (atlikti teisinę registraciją, sudaryti nuomos, panaudos sutartis, atlikti remontą, apdrausti turtą ir kt.), vesti civilines bylas, susijusias su šiuo turtu, taip pat šiais tikslais atstovauti įgaliojančiuosius asmenis visose įmonėse, įstaigose, bendrovėse, bendrijose ir organizacijose, jų vardu rašyti ir pateikti pareiškimus, prašymus, mokėti mokesčius, už juos pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, įvertinus ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies normas, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas atstovo pagal pavedimą teisę atstovauti subjektą administraciniame teisme, įskaitant teisę pasirašyti skundą, aiškiai susiejo su reikalavimu turėti atitinkamą įgaliojimą vesti bylą teisme. Kitaip tariant, tokiame įgaliojime turi būti nurodoma asmens teisė „vesti bylą teisme“, o ne abstraktus įgaliojimas atstovauti subjektui visose valstybinėse ir privačiose įstaigose bei organizacijose, pasirašyti raštus ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-557/2011).

Taigi, šiuo atveju pareiškėjų suteikti įgaliojimai D. Š. atstovauti jiems visose įmonėse, įstaigose, bendrovėse, bendrijose ir organizacijose, jų vardu rašyti ir pateikti pareiškimus, prašymus, mokėti mokesčius, už juos pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, nelaikytini įgaliojimu vesti bylą teisme. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju notaro patvirtintais pareiškėjų įgaliojimais D. Š. yra įgaliotas vesti tik civilines bylas, susijusias su buvusia Keleriškių raketine baze, esančia (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi šių įgaliojimų turinį, pažymi, kad juose nėra aptarti D. Š. įgaliojimai vesti bylą administraciniame teisme, todėl šie įgaliojimai negali būti laikomi patvirtinančiais jo įgaliojimus paduoti skundą administraciniam teismui. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-655/2011).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundą ir patikslintą skundą šiuo atveju pareiškėjų vardu padavė įgaliojimų neturintis asmuo.

Pabrėžtina, kad kreipdamasis į teismą su skundu kito asmens vardu ir interesais asmuo, nesantis atstovas ir neturintis teisės atlikti atstovaujamojo vardu konkretų procesinį veiksmą – paduoti teismui skundą, pažeidžia dispozityvumo principą, t. y. atima iš byloje dalyvaujančių asmenų galimybę savo nuožiūra disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis bei jų gynimo priemonėmis.

D. Š. atskirajame skunde nurodo, jog jis gina viešąjį interesą. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, teismas imasi nagrinėti bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Kaip matyti iš nurodytų nuostatų, įstatymas teisę kreiptis į administracinį teismą, ginant viešąjį interesą, sieja su reikalavimu, kad tokia teisė būtų įgyvendinama įstatymų nustatytais atvejais. Kitaip tariant, pagal šių teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-379/2007, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012, kt.). Remiantis ABTĮ nuostatomis bei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad D. Š. nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, be nurodymo pareiškėjams pateikti tinkamai įformintą įgaliojimą arba visų pareiškėjų pasirašytą skundą, 2012 m. liepos 17 d. nutartyje įvardijo ir kitus skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui reikiamą kiekį skundo egzempliorių; tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus; pateikti visus skundžiamus sprendimus; pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pateikti skundžiamų sprendimų gavimo datą patvirtinančius dokumentus (vokus, kuriuose buvo siųsti sprendimai, ar kt.).

Kaip matyti iš pateikto patikslinto skundo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai iš esmės nebuvo pašalinti. Nebuvo pateiktas teismui reikiamas kiekis pareiškėjų arba tinkamai įgalioto asmens pasirašytų patikslinto skundo egzempliorių, nepateiktas mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalas arba motyvuotas ir atitinkamais įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Įvertinusi, tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog patikslintu skundu D. Š. iš esmės nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė teisę į teisminę gynybą, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau buvo minėta, ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Be to, kaip yra išaiškinęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (žr., 2001 m. gegužės 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Z and others v. United Kingdom, Nr. 29392/96, 91-93 paragrafus). Todėl atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neleido pareiškėjams (ar D. Š.) pasinaudoti teise kreiptis į bešališką ir teisingą teismą, atmetamas, kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, kad skundas paduotas neįgalioto asmens bei kad nebuvo pašalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartimi nurodyti skundo trūkumai, atsisakė priimti fizinių asmenų grupės vardu D. Š. paduotą skundą. Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju be tinkamo D. Š. įgaliojimo nebuvimo buvo nustatyti ir kiti skundo trūkumai, kurie tikslinant skundą nebuvo pašalinti, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju yra tikslinga laikyti skundą nepaduotu ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne atsisakyti jį priimti.

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai išnagrinėjęs pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, netinkamai suformulavo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties rezoliucinę dalį. Todėl teisėjų kolegija patikslina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą taip, kad ja būtų nustatyta, jog fizinių asmenų grupės (pareiškėjų) skundas laikytinas nepaduotu.

Kadangi fizinių asmenų grupės (pareiškėjų) skundas laikytinas nepaduotu, tai nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą skubos tvarka įpareigoti atsakovą sustabdyti sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą 11 fizinių asmenų grupei (pareiškėjams).

Atskirajame skunde suformuluotas prašymas atskirąja nutartimi įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo R. B. kompetenciją ir veiksmus. ABTĮ 108 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. ABTĮ 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija, įvertinusi D. Š. argumentus ABTĮ 108, 109 straipsnių taikymo kontekste, pagrindo priimti atskirąją nutartį nenustatė.

D. Š. prašo apeliacinės instancijos teismo nagrinėti jo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 148 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pažymėtina, jog D. Š. nepateikė prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka motyvų. Be to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl D. Š. prašymo netenkino ir išnagrinėjo atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi D. Š. atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais motyvais, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Laikyti fizinių asmenų grupės (K. L., S. V., P. L., R. V., Z. M., A. D., M. M., B. V., A. A. Ž., A. K., K. P.) skundą nepaduotu“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusDainius RaižysDalia Višinskienė