- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-752-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-01679-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo, kuriuo N. J. pripažintas kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J. nubaustas už tai, kad 2012 m. kovo 27 d., apie 02.30 val., Linkmenų g., Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,45 prom., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, kurie negali būti laikomi patikimais, nekeliančiais abejonių, kadangi byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad jis padarė pažeidimą, byloje esančios abejonės turi būti traktuojamos jo naudai. Jis neneigia, kad vairavo automobilį po nedidelio alkoholio kiekio vartojimo, bet nesutinka, kad realus girtumas galėjo viršyti leistiną ribą, nurodo, kad tą naktį buvo labai šalta, be to, paskutinius vyno gurkšnius jis išgėrė prieš pat išvažiuojant, todėl šios aplinkybės galėjo iškreipti alkotesterio parodymus. Taip pat nurodo, kad jam alkotesteriu nustatytas girtumas promilėmis nedaug viršija leistiną ribą, be to, jis pats savo iniciatyva kiek galėdamas greičiau nuvyko į medicinos įstaigą, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra girtumui nustatyti, medicininės apžiūros metu buvo nustatyta, kad jis yra vartojęs alkoholio, bet alkoholio koncentracija kraujyje neviršija draudžiamos ribos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad yra įrodyta, jog pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, N. J. paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių laikytini gynybine taktika, siekiant išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
N. J. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Bylai reikšmingos aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais. Įrodymais administracinio teisės pažeidimo bylose yra laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kiti dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011).
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,41 prom. iki 1,5 prom.). Nors N. J. neigia buvęs neblaivus, tačiau jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo patvirtina byloje esantys įrodymai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymas atliekamas tikrinimo arba medicininės apžiūros būdu.
N. J. girtumo nustatymas buvo atliekamas naudojant alkotesterį „Alcotest 6810“, kuriuo buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,45 prom. (b.l. 5). Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas (b.l. 6), patvirtina, kad alkotesteris tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, todėl abejoti alkotesterio užfiksuotų duomenų teisingumu nėra pagrindo. Atsižvelgtina į tai, jog nėra duomenų, kad pažeidėjui nustatinėjant girtumą alkotesteris būtų buvęs naudotas netinkamai. Apeliacinio skundo argumentas, kad girtumo nustatymo metu lauke buvo labai šalta, yra atmestinas, nes pats pažeidėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, jog girtumas buvo tikrinamas automobilyje. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nuo paskutinio alkoholio vartojimo momento iki tikrinimo alkotesteriu buvo praėję per mažai laiko, nes medicininės apžiūros akte, kuriuo pažeidėjas įrodinėja savo nekaltumą, nurodyta, kad jis paskutinį kartą alkoholį vartojo, kai 21 valandą valgydamas vakarienę išgėrė tris taures vyno. Tokios nurodytos aplinkybės atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktą pažeidėjo pasiaiškinimą, kad vyną gėrė po vakarienės. Darytina išvada, kad iš karto po pažeidimo padarymo N. J. davė teisingus paaiškinimus, o apeliaciniame skunde kitokią įvykių versiją pateikė norėdamas išvengti atsakomybės, todėl ši versija vertintina kritiškai.
N. J., nesutikdamas su alkotesterio parodymais, nuvyko į medicinos įstaigą, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra ir surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 400, kurio išvadoje nurodyta, kad N. J. yra vartojęs alkoholį, bet alkoholio koncentracija kraujyje nesiekia draudžiamos ribos (b.l. 14). Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad N. J. kraujyje rasta 0,24 prom. etilo alkoholio. Nenustatyta, kad atliekant N. J. medicininę apžiūrą būtų pažeistos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos nuostatos, todėl N. J. atlikta medicininė apžiūra formaliai pripažintina tinkamu įrodymu byloje, tačiau vertinant šio įrodymo patikimumą būtina atsižvelgti į tai, jog N. J. medicininė apžiūra buvo pradėta atlikti 04.45 val., kraujas paimtas – 04.50 val., nors alkotesteriu N. J. buvo patikrintas 02.38 val. Taigi, nuo patikrinimo alkotesteriu iki medicininės apžiūros atlikimo praėjo daugiau nei 2 valandos. Nors Taisyklių 1 punkte nurodytas 1 valandos pristatymo į medicinos įstaigą terminas taikomas tik policijos pareigūnams, pristatantiems transporto priemonių vairuotojus į medicinos įstaigą, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, todėl medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Atsižvelgiant į tai, kad girtumui nustatyti naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, jo naudojimo pažeidimų nenustatyta, taip pat į tai, kad nuo patikrinimo alkotesteriu iki medicininės apžiūros atlikimo praėjo ilgas laiko tarpas, todėl žinant, jog alkoholio koncentracija organizme palaipsniui mažėja, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, pagrįstai kritiškai vertino medicininės apžiūros rezultatus ir konstatuodamas, kad automobilio vairavimo metu N. J. buvo neblaivus, vadovavosi alkotesteriu užfiksuotais duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo.
Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nenustato policijos pareigūnams pareigos atlikti pakartotinį girtumo nustatymą alkotesteriu, be to, iš bylos medžiagos matyti, jog įvykio aplinkybės policijos pareigūnams nesudarė pagrindo abejoti alkotesterio parodymais, todėl N. J. pakartotinai alkotesteriu nebuvo tikrinamas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad N. J. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta, pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymų visumą, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas ir N. J. apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą nepakeistą ir N. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.