- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- 1S-285-478/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. O.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. vasario 11 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. O. nuteistas Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5 ir 7 punktus ir 287 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsniu, M. O. paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 29 d. nutartimi nusikalstamos veikos iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5 ir 7 punkto ir 287 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 11 punktus ir 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi M. O. paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2001 m. gruodžio 9 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. vasario 11 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, jo darbinė motyvacija pakankamai aukšta, septyniolika kartų skatintas už gerai atliekamą darbą, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas M. O. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nors šiuo metu nuteistojo elgesys ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismas konstatavo, kad šiuo metu nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, todėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nėra.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis M. O. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo teisėjas skundžiamoje nutartyje, vertindamas tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, galimai pažeidė nešališkumo principą, nes vienodai turėjo vertinti tiek neigiamai, tiek ir teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, pvz. kad jis net 17 kartų yra skatintas. Teismas taip pat nepagrįstai didelę reikšmę suteikė jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir pavojingumui (bausmę atlieka už apysunkio ir sunkaus nusikaltimo padarymą), aplinkybei, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje, nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir jam skyrus galutinę bausmę. Taigi, šiuo atveju jis yra baudžiamas antrą kartą (netaikant jam lygtinio paleidimo) už tuos pačius nusikaltimus, o tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimas. Be to, kaip matyti iš BVK 157 straipsnio nuostatų, lygtinis paleidimas gali būti taikomas asmenims, nuteistiems ir už apysunkius ar sunkius nusikaltimus. Nuteistasis skunde pažymi, kad aplinkybės, susijusios su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas - šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsniu nėra susijęs su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinamas ne nuteistojo elgesys iki patekimo į pataisos namus, bet jo elgesys bausmės atlikimo metu.
5.2. Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentu, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri būtina svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistasis pabrėžia, kad šio skundo padavimo dienai jis yra jau atlikęs keturiais metais daugiau bausmės, nei kad reikalaujama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatose, t. y. 17 metų 3 mėnesius ir 11 dienų. Nuteistasis pabrėžia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą privalu vadovautis ne tik paskirtosios bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Todėl šiuo atveju, nuteistojo nuomone, įvertinus jo asmenybę, duomenis apie jo įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai, kad jis net 17 kartų skatintas, darytina išvada, kad jo elgesys pataisos namuose yra labiau teigiamas nei neigiamas, todėl lygtinio paleidimo taikymas jo atžvilgiu neprieštarauja nei teisingumo principui, nei individualizuotai skirtos bausmės paskirčiai.
5.3. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai teigia, kad Komisijos padarytai išvadai taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Jei Komisija priima netinkamą sprendimą, teismas turėtų grąžinti Komisijai šį klausimą spręsti iš naujo pašalinant nustatytus trūkumus, o ne atsisakyti tvirtinti jos nutarimą. Pažymėtina, kad Komisija yra sudaryta iš ilgametę darbo patirtį turinčių specialistų ir pareigūnų, kurie, tikėtina, turi pakankamą kvalifikaciją surašyti pagrįstą ir teisėtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo.
5.4. Skunde teismo prašoma dar kartą įvertinti teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y., kad jis nuo 2019 m. kovo 22 d. perkeliamas bausmės atlikimui į lengvąją grupę (prie skundo pridėtas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) nutarimas), neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už gerą darbą, elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje yra 17 kartų paskatintas, dirba nuo pat atvykimo į pataisos namus, darbe apibūdinamas tik labai teigiamai, mokėsi ir įgijo 12 klasių išsilavinimą, siuvėjo, staliaus, baldų apmušėjo, avalynės taisytojo, dailiųjų dirbinių pynėjo specialybes, turi kompiuterio raštingumo įskaitą, palaiko labai gerus socialinius ryšius su artimaisiais - žmona, motina ir vaiku, bausmės atlikimo metu dalyvavo vykdant pozityvaus užimtumo priemones, visuomeniniuose nuteistųjų susitikimuose, socialiniame projekte „Žalioji Oazė“, 2009 metais vykusiame krepšinio turnyre, skirtame Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti, iškovojo 2 vietą, išklausė „Motyvacija dirbti ir socialinių įgūdžių stiprinimas“ 24 užsiėmimų ciklą, prisidėjo prie krepšinio bei futbolo turnyrų organizavimo, dalyvavo integracijos į visuomenę programoje, dalyvavo atvirame AA susitikime, dalyvavo ir sėkmingai baigė alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus, pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 57 iki 43 balų, paleistas lygtinai į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbo vietą UAB „A.“, pataisos namų administracijos yra apibūdinamas kaip tvarkingas, mėgstantis švarą ir tvarką, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Visos šios teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindas taikyti lygtinį paleidimą egzistuoja, ir nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. O. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. O. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. M. O. priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (43 balai pagal OASys metodiką), todėl teismas privalo kruopščiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
9. Teisėjų kolegija sutinka, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų M. O. pataisos aspektų - jis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą bei siuvėjo, staliaus, baldų apmušėjo, avalynės taisytojo, dailiųjų dirbinių pynėjo specialybes, taip pat baigė kompiuterinio raštingumo kursus. Pataisos namuose dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, visuomeniniuose nuteistųjų susitikimuose, socialiniame projekte „Žalioji Oazė", integracijos į visuomenę programoje, sėkmingai baigė alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus. Po galimo lygtinio paleidimo taip pat turės nuolatinę darbo vietą, yra gautas raštas dėl įdarbinimo. Be to, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – bendrauja su žmona, mama ir vaiku. Už gerą darbą, elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje yra 17 kartų paskatintas, nuo 2019 m. kovo 22 d. jis perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
10. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas, svarstydamas jo lygtinio paleidimo klausimą, neįvertino visų jį charakterizuojančių aplinkybių, prioritetą suteikė tik neigiamai jį charakterizuojantiems duomenims bei nepaisė jo pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas vertino visą byloje esančią medžiagą, atkreipė dėmesį tiek į nuteistojo tinkamai koreguojamas sritis, tiek į aktualias elgesio bei mąstymo problemas. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų bei jo suvokimas apie probacijos tikslus bei uždavinius neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą ar konstatuoti, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ar veikė viršydamas turimus įgaliojimus. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nesuteikė nė vienam duomeniui išskirtinumo ir visų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus.
11. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį, teismas gali atsižvelgti ne tik į jo elgesį bausmės atlikimo metu ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą, taipogi į atliktos ir neatliktos bausmės santykį. Ir nors šios aplinkybės nėra esminiai faktoriai, nulemiantys teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam, tačiau šių duomenų vertinimas yra reikšmingas identifikuojant sritis, kuriose turi būti keičiamas nuteistojo elgesys bei mąstymas, todėl tokia teismo argumentacija negali būti laikoma dvigubu baudžiamumu. M. O. bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus, smurtinio, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (dviejų žmonių nužudymas) padarymą, veikiant bendrininkų grupėje. Nurodytos aplinkybės, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei, atskleidžia neigiamas nuteistojo M. O. nuostatas į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
12. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, duomenų apie tai, kad M. O. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio prevencija, konstruktyvių elgesio variantų pasirinkimu konfliktinėse situacijose ir pan., nėra. Nuteistasis neigia planavęs nusikaltimą, teigia pasielgęs spontaniškai, pataisos namuose taip pat yra fiksuoti du atvejai, kai nuteistasis naudojo psichologinį smurtą prieš nuteistuosius, yra priešinęsis pataisos namų pareigūnams, gadino pataisos namų turtą. Vien tai, kad nuteistasis teigia, jog supranta, jog turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, šiuo metu suicidinių minčių ar ketinimų neišsako, neleidžia teisėjų kolegijai daryti vienareikšmiškos išvados, jog konfliktinėse situacijose M. O. taip pat išliks ramus ir sugebės įvairias problemas spręsti konstruktyviais ir apgalvotais būdais, o ne impulsyviu smurtu. Tokią išvadą sustiprina tai, kad nuteistajam atliekant bausmę, buvo nustatytas ne vienas atvejis, kuomet M. O. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, t. y. jis net 24 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 17 kartų jam buvo skirtos drausminės nuobodos, iš kurių net keturios už sunkius drausminius pažeidimus.
13. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, bausmę M. O. atlieka daugiau nei septyniolika metų, tačiau tinkamai, t. y. nepažeidinėjant nustatyto režimo reikalavimų, atlikti bausmę nuteistasis pradėjo tik nuo 2018 m. sausio mėnesio. Paskutinė nuobauda gauta 2017 m. sausio 25 d., vadinasi, tik nuo 2018 m. sausio 25 d. nuteistasis nebeturi galiojančių nuobaudų. Nors M. O. bausmės atlikimo metu buvo ne kartą ir skatintas, tačiau gauti paskatinimai jo nemotyvavo ir toliau elgtis pavyzdingai, stengtis pakeisti priešingą teisei elgesį bei mąstymą. Tai, jog M. O. elgesys pastaruoju metu keičiasi teigiama linkme, yra įvertinta pataisos įstaigos administracijos perkeliant jį iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę. Vis dėlto, šis perkėlimas įvyko vos prieš kelias savaites – 2019 m. kovo 22 d., todėl apie nuteistojo gebėjimą laikytis lengvesnių kalinimo sąlygų, suteikiančių daugiau laisvės, spręsti dar per anksti.
14. Nors skunde nuteistasis pabrėžia, kad jo darbinė motyvacija yra labai gera, jis dirba nuo pat atvykimo į pataisos namus, paleistas lygtinai taip pat turės nuolatinę darbo vietą – dirbs ūkvedžiu UAB „A.“ (gauta tai patvirtinanti pažyma), pataisos namuose įgijo ne vieną specialybę, už gerą darbą net 17 kartų yra skatintas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bausmę nuteistasis atlieka ne už turtinio pobūdžio nusikaltimus, todėl teigiama darbinė motyvacija ir suinteresuotumas dirbti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui šiuo atveju nėra esminės aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui. Kur kas svarbiau yra tai, ar M. O. kritiškai vertina savo priešingą teisei poelgį bei ar prisiima atsakomybę dėl savo veiksmais sukeltų neigiamų padarinių. Nors aukštesniajam teismui pateiktoji medžiaga liudija, kad nuteistasis iš pradžių savo kaltės pilnai nepripažino, šiuo metu savo kaltę pripažįsta, tačiau aktyvių pastangų bent kiek mažinti sukeltas neigiamas pasekmes jis nesiima. Jam priteistas civilinis ieškinys, pataisos įstaigoje yra gautas vykdomasis patvarkymas dėl skolos išieškojimo 568,82 Eur, tačiau išieškota tik 6,31 Eur, todėl teigti, kad nuteistasis savanoriškai dengia turimus finansinius įsipareigojimus, nėra pagrindo. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 568,82 Eur suma nėra tokia didelė, todėl nuo bausmės atlikimo pradžios (2001 m.) buvo pakankamai laiko šią sumą padengti net ir gaunant nedidelį atlyginimą pataisos įstaigoje.
15. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistajam, nors jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vis dar nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, emocinė gerovė ir mąstymas bei elgesys, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo vos keliais balais (nuo 47 balų iki 43 balų) ir vis dar išlieka vidutinė. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 43 balų pagal OASys metodiką net 7 balai yra dinaminiais, t. y. kintantys, kuriuos nuteistasis, dėdamas tinkamas pastangas, gali aktyviai sumažinti ir patekti į žemos rizikos nuteistųjų grupę.
16. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis renkasi pozityvius laisvalaikio leidimo būdus, bendrauja su artimaisiais, puoselėja ilgalaikius socialius ateities planus. Šios aplinkybės nėra kuo nors ypatingos ar lemiančios besąlyginį lygtinio paleidimo taikymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. O. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.