Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

2020-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-315-995/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
A8.-315-995/2020
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00068-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaida Railienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. J.
Institucija
Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-315-995/2020Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00068-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1; 1.4.4; 9.1; 21.9.10
ROIK: 20117991271PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant administracinėn traukiamam asmeniui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, dirbančiam (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) baustam administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2020 m. birželio 28 d., 14.35 val., Palangos paplūdimyje, vykdė maisto produktų prekybą (pardavinėjo čeburekus), tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir Palangos miesto savivaldybės išduoto leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. kaltu dėl jam inkriminuoto nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Patvirtina, kad jis nebuvo įgijęs verslo liudijimo, suteikiančio teisę prekiauti maisto produktais, taip pat neturėjo Palangos miesto savivaldybės leidimo. Jis kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo, tačiau ji atsisakė jį išduoti. Supranta, kad be verslo liudijimo ir leidimo jis dirbti neturėjo teisės.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. prisipažinimo jo kaltę padarius nusižengimą, pagrindžia byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2020 m. birželio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2-3), kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato specialisto N. B. 2020 m. birželio 28 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2020 m. birželio 28 d., apie 14.00 val. nudistų paplūdimyje buvo pastebėtas vaikinas kuris buvo apsirengęs ir stovėjo su mėlynos spalvos šaltkrepšiu prie žmonių. Privažiavus prie vaikino, jis staigiai pradėjo nusirenginėti. Paklausus, ką čia daro, atsakė, kad nieko. Patikrinus šaltkrepšį jame buvo čeburekai (b. l. 4).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. J. 2020 m. birželio 28 d., 14.15 val., Palangos paplūdimyje, vykdė maisto produktų prekybą (pardavinėjo čeburekus), tačiau nurodytai veiklai vykdyti, nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo bei Palangos miesto savivaldybės leidimo, leidžiančio viešosiose vietose prekiauti.

Administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ nurodyta, kad A. J. savo veiksmais pažeidė Įsakymo T2-3481 71.1 punktą ir 7.4 punktą. Nors protokole nėra nurodyta institucija, priėmusi teisės aktą, tikslus teisės akto pavadinimas, tačiau iš byloje esančių faktinių aplinkybių, nusižengimo esmės spręstina, kad A. J. kaltinamas savo veiksmais pažeidęs Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 7.1 punktą ir 7.4 punktą. Šių taisyklių 7 punktas, 7.1 punktas numato, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą, o 7.4 punktas numato, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti verslo liudijimo (tuo atveju, jeigu leidimo turėtojas yra perdavęs leidimą fiziniam asmeniui, įrašytam verslo liudijime) originalą.

Teismas su tokiu Institucijos A. J. veiksmų kvalifikavimu pagal Palangos miesto savivaldybės Prekybos viešose vietose taisyklių 7.1 punktą bei 7.4 punktą nesutinka, kadangi nurodyti požymiai (leidimo ir verslo liudijimo originalo neturėjimas darbo vietoje) administracinio nusižengimo protokole nebuvo inkriminuoti, šios aplinkybės nebuvo tiriamos, todėl teismo vertinimu, nuorodos į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 7.1 punktą bei 7.4 punktą neteisingos.

Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad A. J. Palangos miesto savivaldybės išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti nebuvo įgijęs, todėl jo veiksmai – prekybos veiklos vykdymas, neturint leidimo, kvalifikuotini pagal Prekybos viešose vietose taisyklių 6 punktą, draudžiantį viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo. Be to, A. J. vykdydamas prekybą be verslo liudijimo pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 3 straipsnio, 10 straipsnio, 26 straipsnio reikalavimus, tačiau administracinio nusižengimo protokole į šiuos teisės aktų pažeidimus nuorodų nėra.

Pažymėtina, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalis 3 punktas), nekeičiant kaltinimo esmės kuomet nepasikeičia ir faktinės aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Institucija šiuo nagrinėjamu atveju nepagrįstai A. J. kvalifikavo Prekybos viešose vietose taisyklių 7.1 punkto ir 7.4 punkto pažeidimus, todėl iš 2020 m. birželio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato protokolo Nr. 67-ANR_P-1375-2020 aprašomosios dalies pašalintinos nuorodos į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 sprendimu Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 7.1 punktą ir 7.4 punktą, nurodant, kad A. J. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 sprendimu Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 6 punkto, taip pat 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 3 straipsnio, 10 straipsnio, 26 straipsnio reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokole A. J. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį.

ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi asmens naujas tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas turi būti padarytas tuo laiku, kai asmuo jau yra nubaustas administracine tvarka už padarytą administracinį nusižengimą ir dar nėra praėjęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Pagal ANK 2 straipsnio 7 dalį, asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą. Taigi administracinio nurodymo įvykdymas arba nutarimo, kuriuo asmuo yra pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą, įsiteisėjimas yra tas momentas, nuo kurio asmuo yra pradedamas laikyti padariusiu administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinių nusižengimų registro išraše apie registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus užfiksuota, kad A. J. už ANK 150 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusižengimą 2020 m. birželio 27 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas nutarimą Nr. 60-ANR_N-1430-2020 priėmė 2020 m. rugpjūčio 27 d.

Atsižvelgiant į tai, jog A. J. 2020 m. birželio 28 d. administracinį nusižengimą (Institucijos protokole kvalifikuotą pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį) padarė iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo priėmimo, negali būti laikoma, kad jis administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Remdamasis šia išvada, teismas konstatuoja, jog Institucija netinkamai kvalifikuodama A. J. veiką, pritaikė Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, neįvertino visų teisingam procesiniam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių ir A. J. padarytą administracinį nusižengimą nepagrįstai kvalifikavo kaip pakartotinai padarytą nusižengimą pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį. A. J. padarytas administracinis nusižengimas, kai jis, 2020 m. birželio 28 d., 14.35 val., Palangos paplūdimyje vykdė maisto produktų prekybą (pardavinėjo čeburekus), tačiau nurodytai veiklai vykdyti, nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir Palangos miesto savivaldybės leidimo, turi būti kvalifikuojamas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį.

Teismas, nustatęs, kad A. J. padarytas administracinis nusižengimas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau Institucijos administracinio nusižengimo protokole buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, keičia administracinio nusižengimo kvalifikavimą iš ANK 150 straipsnio 2 dalies į ANK 150 straipsnio 1 dalį, ir A. J. skiria nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

Teismo vertinimu, aptarti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai neturėjo įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. gynybos teisių realizavimui, kadangi teismo posėdžio metu A. J. pats patvirtino, kad supranta kaltinimo esmę, davė paaiškinimus dėl jam inkriminuojamo nusižengimo. Be to, pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva perkvalifikavęs A. J. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, bei pakeitęs nuorodas į teisės aktus, kurių reikalavimus jis pažeidė, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties neblogina, nes ANK 150 straipsnio 1 dalyje, numatyta švelnesnė atsakomybė, nei ANK 150 straipsnio 2 dalyje, kuri jam buvo inkriminuota.

A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, paskirtų baudų nemoka, dirba, taip pat į teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. ANK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje, numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 35 straipsniu, 150 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pripažinti A. J. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 390,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų ir 00 ct) baudą.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 20117991271. Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė