Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K., dalyvaujant R. K. atstovei advokatei V. G., institucijos, surašiusios protokolą Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-12, 14.30 val. atlikus patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad I. U. dirbo, su ja darbo sutartis nesudaryta, jai darbo pažymėjimas neišduotas, su direktore sutarė darbo užmokestį. Tuo būdu R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių iš anksto nepranešė, todėl laikytinos nesvarbiomis.

2014-09-25 teismo posėdyje paaiškino, kad įmonės administracijoje tuo metu dirbo tiktai 2 sandėlininkai, buhalterė ir ji. Ji atostogavo nuo balandžio pabaigos iki birželio mėnesio, vienas sandėlininkas buvo nemokamose atostogose, liko buhalterė ir sandėlininkė dirbti administracijoje. Kadangi nebuvo daugiau ką palikti vaduoti, paliko sandėlininkę V. V. įsakymu vaduoti ją. Tą dieną, kai įvyko patikrinimas, pardavėja N. K., kuri buvo likus prekybos taške viena ir sandėlininkė V. V. neturėjo kitos išeities, ji turėjo tame skyriuje darbuotis. Buhalterė gegužės 7 d. buvo paguldyta į ligoninę operacijai. Kadangi V. V. buvo tą dieną viena, ji turėjo klientui atvežti prekę. Pro šalį ėjo I. U.. Ji yra dirbus jų kitoje įmonėje. Ji užėjo pasikalbėti su V. V., kurią pažinojo. V. V., pasinaudojusi proga, kad yra žmogus, kuris jų įmonėje buvo dirbęs, ji paliko ją 15 min. ir išvažiavo paimti prekę ir dokumentus. Įvyko toks sutapimas, kad atėjo VMI atstovai tikrinti. Birželio mėnesį atėjusi pasirašyti akto negalvojo, kad čia dėl darbuotojo, galvojo, kad dėl mokestinių dalykų. Labai keista, kad buvo surašytas toks protokolas, nes I. U. yra invalidė nuo vaikystės, ji yra išdirbus jų kitoje įmonėje keletą mėnesių ir dėl sveikatos negalėjo dirbti. Su ja net nebuvo kalbėję apie darbą. Kalta neprisipažįsta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė adv. V. G. prašo teismo byloje esančius dokumentus vertinti kompleksiškai. V. V. paaiškino, kad tuo metu ji laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Tą patvirtina ir įsakymas, kad ji buvo paskirta eiti direktorės pareigas atostogų laikotarpiu. Taip pat pateikta teismui pažymą, kad UAB (duomenys neskelbtini), bendrovėje dirba tik 8 darbuotojai. Pateikė duomenis, kad patikrinimo metu buhalterei buvo daroma operacija, direktorė atostogavo ir V. V. vykdė tiek direktorės, tiek pardavėjos pareigas. Taip pat prašo teismo vertinti susitarimą su Maxima. Šio susitarimo 6.1 p. yra numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja patalpose vykdyti sutartyje numatytą veiklą ir naudoti pagal patalpų paskirtį kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius ir švenčių dienas, bet ne vėliau nei nuo 10 val. ir ne trumpiau nei iki 21 val. Įmonė privalo šio punkto laikytis, kitu atveju būna gana didelės baudos. Kiek teko bendrauti su V., kadangi jai šitas punktas buvo puikiai žinomas, tai todėl I. U. buvo paprašyta kaip ir pasaugoti, jokiu būdu ne dirbti. VMI darbuotoja, kuri dalyvavo patikrinime, patvirtino aplinkybę, kad paaiškinimus rašė atsakant į atitinkamus klausimus. Prašo teismo vertinti medicinos dokumentų išrašą. Čia aiškiai parašyta, kad nuo 16 metų I. U. serga osteoporoze, negali dirbti stovimo darbo nuo 10 iki 21 val. I. U. telefonu patvirtino, kad yra įsteigusi savo UAB ir gali dirbti tiek, kiek sveikata jai leidžia. Iš šio rašytinio įrodymo taip pat matyti, kad jeigu asmuo turi savo bendrovę, eina direktoriaus pareigas, tikrai neieškos pardavėjos darbo. Prašo teismo vertinti visus pateiktus rašytinius įrodymus, vertinti pasisakymus tiek R. K., tiek V. V. ir pagal surinktą medžiagą ir pagal surašytą ATP protokolą prašo šią administracinę bylą nutraukti, nes ATP sudėtis yra tai, kad nėra kaltės nei R. K. veiksmuose, kuri tuo metu atostogavo, nei V. V. veiksmuose, kuri paliko tik pasaugoti. Jeigu I. U. ir būtų kandidatas į darbą, tai pagal sveikatos būklę ji nebūtų galėjusi dirbti tokio darbo nuo 10 val. iki 21 val.

Institucijos Kauno apskrities VMI atstovas V. J. paaiškino, kad šioje byloje UAB (duomenys neskelbtini), direktorei R. K. yra surašytas protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d., t.y. nelegalus darbas. Byloje asmens kaltę įrodo ATP protokolas, asmenų paaiškinimai. Byloje iškilusios aplinkybės, kad tuo metu, kai įmonė buvo tikrinama, direktorė atostogavo. Apklausta liudytoja I. U. nuosekliai paaiškino teismo posėdžio metu ir savo paaiškinime mokesčių inspekcijai, kad jinai tarėsi su direktore R. K.. Apklausta l.e. direktorės pareigas V. taip pat paaiškino, kad ji darbo sutarčių sudaryti negalėjo. ATPK 41³ str. 1 d. užtraukia darbdaviui, t.y. direktoriui atsakomybę. Iš bylos medžiagos mato, kad direktorė, kuri realiai galėjo sudaryti darbo sutartis, buvo R. K., o ne V. V.. Buvo pateiktas į bylą įsakymas, kuris nėra numeruotas, todėl negalima patikrinti ar jis buvo kažkur registruotas. Todėl mano, kad pažeidimas yra pilnai įrodytas, nes paaiškino darbuotojai nuosekliai. Pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose paprastai laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai ir pareigūnų, mačiusių pažeidimą, liudijimai. Liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, jie yra nuoseklūs. Todėl mano, kad R. K. turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 Lt.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad R. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Liudytoja I. U. paaiškino, kad ji nuėjo į parduotuvę, nes V. V. buvo minėjusi, kad ieško kasininkės. Ji ją parduotuvėje paliko, nes reikėjo išvažiuoti į sandėlį, paprašė pabūti 15 minučių. Kai tik ji išėjo, atėjo mokesčių inspektoriai. Dėl darbo kalbėjosi su V. V., kokios jos pareigos nežino. Ji būtų aptarnavusi klientus, viską surašė ant lapuko, kaip įmušti čekį ir pan. Prieš tai apie algą nekalbėjo, tik žinojo, kad jos dvi dienas dirba, dvi laisvos, tas tenkino, nes darbas būtų arti namų. Ji didelio krūvio negali dirbti. Neįsidarbino, nes išsigando dėl patikrinimo. Su R. K. jokio kontakto neturėjo, bendravo tik su V. V.. Kai atvyko mokesčių inspekcija, pasakė, kad ji nėra darbuotoja, paskambino V. V. ir ji iš karto atvažiavo. Liepė rašyti pasiaiškinimą. Ji nežinojo, kad net dulkių valyti negalima.

Liudytoja V. V. paaiškino, kad šis įvykis įvyko tada, kai ėjo laikinai direktorės pareigas. Jų mažmeniniame prekybos centre susirgo darbuotojas. Kadangi pagal nuomos sutartį negali skyriaus uždaryti, ji pati priėmė sprendimą dirbti tame skyriuje su klientais (duomenys neskelbtini), Prireikus skubiai su dokumentais nuvykti į ofisą, ji pamatė pro šalį einančią I. U.. Jos paprašė laikinai pabūti skyriuje. Po kiek laiko paskambino I. U. ir pranešė, kad atvyko VMI darbuotojai. Tikrintojai buvo du, paprašė darbo pažymėjimo, pateikė, rašė tai, ką liepė rašyti, nes buvo streso būsenoje, nes pati padarė ne taip, kaip reikėjo, nes reikėjo nepalikti parduotuvės. Jai diktavo paaiškinimo tekstą. I. U. tikrai nemokė dirbti su kasos aparatu, ji yra pati dirbusi vienoje ir kitoje įmonėje, nereikėjo jos mokyti, tik prašė pasaugoti skyrių, kad klientui nebūtų užrakintos durys, kad ji pabendrautų su klientu, kol ji atvažiuos. Atsirakinti vitrinų ji negalėjo, bet galbūt vitrinoje buvo paliktas raktelis, todėl I. U. ir sugalvojo nuvalyti dulkes. Parduotuvės darbo laikas yra nustatomas nuomininkų, būtent (duomenys neskelbtini), ir jis yra nuo 10 iki 21 val. Pardavėja dirba dvi dienas, dvi laisvos, kai kada tris dienas dirba, po to trys laisvos, tai numatoma sudarant mėnesio grafiką. I. U. paaiškinime nurodė darbo laiką, nes dauguma aplinkinių skyrių tokiu darbo laiku dirba, galbūt ji klausė apie darbo dienas, bendro pobūdžio tema ir ji darbo grafiko negalėjo žinoti. Tuo metu ji ėjo direktorės pareigas, ji dėl nieko nesitarė, nes neturi kompetencijos žmogų priimti į darbą. Įmonės ofisas yra (duomenys neskelbtini), gatvėje. Kodėl I. U. ją apkalba, nežino.

Liudytoja J. V. paaiškino, kad yra VMI specialistė. 2014-05-12 su specialiste V. M. pagal pavedimą atliko patikrinimą šioje įmonėje. Prekybos vietoje mergina valė vitrinas. Ji prisistatė kaip pardavėja, darbo pažymėjimo neturėjo. Bandė suskaičiuoti kasos pinigus, tačiau jai nepavyko. Pasakė, kad dirba neseniai. Paskambino kitai pardavėjai, kuri atvyko ir suskaičiavo kasos pinigus. Darbuotojos parašė paaiškinimus, atsakinėjo į užduodamus klausimus, tačiau joms nediktavo ką rašyti. Darbuotojos paaiškino, kad pardavėja kasos kvitą būtų išdavusi, nes yra apmokyta. Protokolo surašymo metu nebuvo žinoma, kad direktorė R. K. patikrinimo metu atostogavo. Nelegalaus darbo faktą nustatė atsitiktinai.

R. K. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. faktas, įrodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-4), iš kurių matyti, kad 2014-05-12, 14.30 val. atlikus patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), darbo funkcijas atliko I. U.; iš faktų fiksavimo pažymos (b. l. 5-7)matyti, kad patikrinimo metu I. U. prekybos vietoje tvarkė vitrinas; iš V. V. paaiškinimo matyti, kad ji su kasos aparato darbu ir klientų aptarnavimu apmokė I. U., nuo kada bus sudaryta darbo sutartis pasakyti negali (b.l.8); iš I. U. paaiškinimo nustatyta, kad ją su kasos aparatu supažindino pardavėja, kuri šiuo metu yra išėjusi. Patikrinimo metu tvarkė ir valė lentynas. Darbo sutarties nėra sudariusi, tarėsi su direktore, buvo aptartas darbo laikas dvi dienas darbo, nuo 10 iki 21 val., dvi laisvos (b. l. 9).

Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog I. U. 2014 m. gegužės 12 d. pradėjo realiai dirbti UAB (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama dirbti pardavėjos pareigose buvo informuota, kad ji dirbs dvi dienas, darbas bus nuo 10.00 val. iki 21.00 val., po to bus dvi laisvos, jai buvo nurodytos darbo funkcijos – pardavėja. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. V. parodymai iš dalies skiriasi nuo parodymų, duotų pirminiuose paaiškinimuose. V. V. mokesčių inspektoriams patikrinimo metu rašydama paaiškinimą teigė, kad ji atlieka pardavėjos pareigas direktorės pavedimu, kad ji apmokė I. U. dirbti kasos aparatu, o nuo kada bus su ja sudaryta darbo sutartis, pasakyti negalėjo, tačiau jau teismo posėdžio metu teigė, kad ji tuo metu ėjo ne pardavėjos, o direktorės pareigas, susirgus pardavėjai, ji pro šalį pamačius pažįstamą I. U., paprašė jos pasaugoti patalpas, prašė, kad bendrautų su klientais. Šie liudytojos parodymai vertinti, kaip padėjimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, jog neprašytas pašalinis asmuo nesiimtų atlikti tam tikrų tvarkymo, valymo darbų savo iniciatyva, nesitikėdamas už tai jokio atlygio, todėl darytina išvada, kad I. U. susitarusi realiai dirbo Bendrovės naudai. Taip pat darytina išvada, jog byloje pateiktais duomenimis įrodytas ir kitas darbo sutarties požymis, t. y. darbas buvo dirbamas paklūstant darbdavio nustatytai darbo tvarkai, t. y. I. U. tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbo Bendrovės nuomojamose patalpose, dirbo su jai duotomis darbo priemonėmis (kasos aparatu). Taip pat pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti įrodyta ir nustačius, jog atlyginimas už dirbtą darbą buvo mokamas ne pinigine forma, pvz., atlyginant natūra, įskaitant skolą ir pan. (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 232-233). Todėl netgi tokiu atveju, jei R. K. ir I. U. dėl piniginio atlyginimo nebuvo susitarę, tai nereiškia, kad ji dirbo neatlygintinai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. teiginiai, kad ji nebuvo įpareigojusi V. V. priiminėti žmonių, kad ji nežinojo, kad vyks į mokesčių inspekciją dėl nelegalaus darbo, jai nieko V. V. nesakė, kad rašė pasiaiškinimą, kai tuo tarpu savo rašytame paaiškinime ji šią poziciją išdėstė ir nurodė, kad ,,turėjo dirbti darbuotoja N. K., bet ji gegužės 6 d. turėjo biuletenį, ją vadavo sandėlininkė V. V., prireikus prekių ji išsikvietė pažįstamą I. U. ir išvyko prekių į sandėlį, I. U. į pokalbį nebuvo atvykus, šiuo metu įmonėje nedirba“, vertintini kaip pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat pažymėtina, kad byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini), 2014-04-28 įsakymas ,,Dėl direktorės R. K. atostogų“ nėra registruotas įsakymų registracijos žurnale, jis nebuvo pateiktas 2014-05-12 patikrinimo metu, o be to, prieštarauja V. V. paaiškinimui, kad ji buvo paskirta pavaduoti susirgusią pardavėją N. K., o ne direktorę R. K.. Taip pat byloje nekyla ginčas ir dėl to, kad I. U. yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, tačiau tai jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi.

Taigi byloje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. U. 2014 m. gegužės 12 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), neteisėtai ir nelegaliai, nes su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, kaip to reikalauja Darbo kodekso 99 straipsnis, o pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą toks darbas laikytinas nelegaliu.

Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. – t. y. nelegaliai įdarbino asmenį, todėl yra baustina.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjos asmenybę, kad administracine tvarka nebausta, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 286, 287 str. teismas

nutaria:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 EUR) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.