Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjai E. K. ir jos atstovui advokatui Karoliui Rugiui, atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams Rasai Šimkūnaitei ir Remigijui Grėbliūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui notarei A. A. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja ginčija Departamento atsisakymą įvertinti paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių ir kilnojamųjų kultūros vertybių vertę ir išduoti pažymą, kuri reikalinga tam, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja nesutinka, kad Departamentas pažymas privalo išduoti tik apie tų paveldimų meno kūrinių vertę, kurias paveldint turės būti mokamas paveldimo turto mokestis, nes teisės aktai tokių išimčių nenustato. Priešingai, pareiškėjos teigimu, teisės aktai nustato, kad Departamentas tokias pažymas išduoda visiems asmenims ir jos liudija paveldėto turto vertę, o ne paveldimo turto apmokestinamąją vertę. Paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių vertė yra ta, kurią nustato Departamentas. Pareiškėja patenka į atitinkamų subjektų ratą, kuriems teikiama ši paslauga, o reikalavimo būti paveldimo turto mokesčio mokėtoja nenumatyta. Tai yra administracinė paslauga, kurią Departamentas privalo suteikti visiems be išimties gyventojams, kurie į jį kreipiasi, o dėl paveldimo turto mokesčio mokėjimo vėliau sprendžia notaras. Notaras neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo pirma nenustačius turto vertės, o ją nustatyti išimtinai kompetentingas Departamentas. Pareiškėja nesutinka, kad ji nepateikė atsakovui įrodymų dėl meno kūrinių paveldėjimo. Pareiškėja pateikė notarės išduotą liudijimą, kuriame nurodyta, kad velionio A. M. G. palikimą priėmė jo sutuoktinė S. G., liudijimas išduotas S. G. įpėdinei – pareiškėjai. Taigi pareiškėja yra S. G. įpėdinė, kuri savo ruožtu buvo A. M. G. įpėdinė. Pažymi, kad atsakovas, priėmęs pareiškėjos prašymą, nepasisakė dėl notarės išduoto liudijimo trūkumų, laikė jį tinkamu ir tik vėliau, iškilus ginčui Komisijoje, nurodė argumentus dėl jo netinkamumo. Pareiškėja į Departamentą kreipėsi ne savo iniciatyva, o nurodžius notarei, tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Dėl atsakovo funkcijų vykdymo buvo kreiptasi į Kultūros ministeriją, kuri patvirtino, kad Departamentas privalo vykdyti paveldimų meno kūrinių įvertinimą. Atsakovui atsisakant atlikti tokį įvertinimą ir išduoti atitinkamą pažymą, pareiškėjai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ji atsiduria teisiškai neapibrėžtoje padėtyje ir taip pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai.

Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovo atstovai skundą prašė atmesti.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2015-07-09 pareiškėja kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti pažymą apie 200 paveldėtų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių ir kilnojamųjų kultūros vertybių vertę (b. l. 70-78). Prie šio prašymo pareiškėja pridėjo notarės A. A. išduotą liudijimą, kad A. M. G. palikimą priėmė jo sutuoktinė S. G., liudijimas išduotas S. G. įpėdinei E. K. (b. l. 80).

2015-07-14 Departamentas raštu Nr. (8.11)2-1646 informavo pareiškėją, kad Departamentas organizuoja paveldimų meno kūrinių vertės nustatymą pažymai apie paveldėto turto vertę išduoti, kurią gyventojas privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi nei S. G., nei pareiškėjai mokėti paveldimo turto mokesčio nereikia, pažyma apie paveldėto turto vertę neišduodama (b. l. 81).

2015-07-15 Kultūros ministerija raštu Nr. S2-1873 paaiškino, kad Departamentas turi pareigą organizuoti paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių įkainojimą ir išduoti asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą apie paveldėto turto vertę. Ministerija nurodė, kad Departamentas turėtų atlikti šias savo funkcijas (b. l. 84).

2015-07-22 Departamentas raštu Nr. (8.7)2-1758 informavo Ministeriją, kad pareiškėjos paveldimas turtas paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas, todėl neskaičiuotina ir šio turto apmokestinamoji vertė, o paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai turi būti išduotas pateikus notarui nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius dokumentus (b. l. 86-87).

2015-07-24 pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Departamentą, prašydama išduoti atitinkamą pažymą (b. l. 82-83).

2015-07-27 Departamentas raštu Nr. (8.11)2-1789 pateikė pareiškėjai 2015-07-22 atsakymą Kultūros ministerijai (b. l. 85).

2015-08-17 pareiškėja padavė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Departamento 2015-07-14 ir 2015-07-22 raštus ir įpareigoti atlikti paveldimų meno kūrinių įvertinimą (Komisijos byla, b. l. 1-6).

2015-08-24 Komisija sprendimu Nr. 3R-322 (AG-238/03-2015) pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 13-18).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Departamento atsisakymo išduoti pareiškėjai pažymą apie paveldimų meno kūrinių vertę teisėtumo.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 str. 3 d. 15 p. nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas organizuoja paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių įkainojimą, <...>, išduoda asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytos formos pažymą apie paveldėto turto vertę.

Departamentas laikosi pozicijos, kad pažyma apie paveldimo turto vertę išduodama tik tuo atveju, kai toks turtas apmokestinamas paveldimo turto mokesčiu ir tokia pažyma reikalinga pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimo turto ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimo kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvos Respublikoje, apmokestinamosios vertės apskaičiavimą reglamentuoja Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24, priimtos įgyvendinant Paveldimo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatas dėl paveldimo turto mokesčio bazės nustatymo. Remiantis šių taisyklių 3.5 p., paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių vertę nustato Kultūros paveldo departamentas. Kultūros paveldo departamentas gyventojui, pateikusiam notaro išduotą laisvos formos pažymą, kad gyventojas pagal paveldėjimo byloje esančius dokumentus paveldi atitinkamą turtą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi išduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatytos formos pažymą apie paveldimo turto vertę.

Pažymų apie paveldimo turto vertę išdavimo tvarką reglamentuoja Paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių kilnojamųjų kultūros vertybių vertės nustatymo ir pažymų apie paveldimo turto vertę išdavimo Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos taisyklės, patvirtintos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003-04-10 įsakymu Nr. Į-108 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3 p., paveldimų meno kūrinių vertės nustatymą organizuoja ir pažymas išduoda Departamentas. Remiantis Taisyklių 5 p., asmuo, pageidaujantis nustatyti paveldimų meno kūrinių vertę bei gauti pažymą, Departamentui pateikia: nustatytos formos prašymą; notaro išduotą laisvos formos pažymą, kad gyventojas pagal paveldėjimo byloje esančius dokumentus paveldi atitinkamą turtą; tuo atveju, kai paveldimi antikvariniai tauriųjų metalų gaminiai ir antikvariniai brangakmenių gaminiai – Lietuvos prabavimo rūmų įvertinimą; paveldimus meno kūrinius; po dvi kiekvieno paveldimų meno kūrinių nuotraukas, ne mažesnes kaip 8x12 centimetrų formato. Departamentas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos gyventojui, paveldėjusiam šiuos meno kūrinius, išduoda pažymą apie paveldėto turto vertę (8 p.). Pagal Taisyklių 12 p., Departamento išduota pažyma gyventojo pateikiama teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri apskaičiuoja paveldimo turto apmokestinamąją vertę.

Sistemiškai aiškinant nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Departamentas turi išimtinę kompetenciją organizuoti ir vykdyti paveldimų meno kūrinių vertės nustatymą, tačiau šios funkcijos atlikimas siejamas su Paveldimo turto mokesčio įstatymo įgyvendinimu ir skirtas tam, kad teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija apskaičiuotų paveldimo turto apmokestinamąją vertę. Pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 str. d. 1-2 p., paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra paveldimo turto mokesčio mokėtoja, išduoti pažymą apie paveldimo turto vertę nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad Departamentas yra viešojo administravimo subjektas ir gali veikti tik pagal teisės aktų jam nustatytus įgaliojimus. Toks subjektas negali savarankiškai prisiimti vykdyti tam tikrų funkcijų, jei teisės aktai jų nepriskiria. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymais suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4 p.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, Administracinė jurisprudencija Nr. 8 (18), 2009). Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007, Administracinė jurisprudencija, Nr. 3 (13), 2007).

Nagrinėjamu atveju galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai nustato Departamento kompetenciją nustatyta tvarka išduoti atitinkamas pažymas, reikalingas paveldimo turto apmokestinamajai vertei apskaičiuoti, dėl to konstatuotina, kad ginčijamas Departamento atsisakymas ją išduoti yra teisėtas ir įpareigoti atsakovą atlikti prašomus veiksmus nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Komisija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Dėl pareiškėjos argumento, kad pažyma reikalinga pateikti notarei siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o Departamentui atsisakius ją išduoti, nepagrįstai suvaržomos jos teisės, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė disponuoti paveldimu turtu iš esmės ribojama dėl notarės veiksmų – reikalavimo pateikti pažymą apie paveldimo turto vertę. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus m. 4 notarų biure pradėta paveldėjimo byla; šio biuro notarė A. A. yra nurodžiusi, jog tam, jog būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo meno kūrinius, reikalinga pažyma apie paveldimų meno kūrinių vertę (VAGK byla, b. l. 57). Atsiliepime į pareiškėjos skundą notarė nurodė, kad kūrinių vertė turi būti nurodoma tam, kad notaras galėtų įkainoti savo paslaugas, t. y., paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, vadovaujantis 2014-10-20 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-329 „Dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“ (b. l. 90). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad skundai dėl notarinių veiksmų paduodami ir nagrinėjami Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Pagal CPK 511 str. 2 d., skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. Taigi, pareiškėja dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą turi teisę kreiptis į atitinkamą bendrosios kompetencijos teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.