Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1966-01-03 Budapešte, Vengrijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis Lietuvos-Turkijos statybos įmonėje „K C“ (duomenys pakeisti), pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 233 str., 3 d., 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2008-01-04 apie 16.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus asmeniniam konfliktui su V. Ž., tyčia rankomis ir kojomis sudavė pastarajam ne mažiau kaip 15 smūgių į veidą, rankas, juosmenį, kojas, krūtinę, pilvą, tokiu būdu padarydamas V. Ž. nubrozdinimus nosies dešinėje, smakre, dešinėje alkūnėje, kairiajame dilbyje, dešinio kelio srityje, kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, abiejuose skruostuose, viršutinėje lūpoje, juosmens kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ir nugaros minkštuose audiniuose, t.y. kūno sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei taip pat padarydamas pastarajam kraujosruvą bambos srityje, plonųjų žarnų pasaito plyšimą su pasaito kraujagyslių šakų sužalojimais, sukėlusį ūmų vidinį nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t.y. kūno sužalojimą vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kurio pasekoje V. Ž. 2008-01-05 apie 15 val. 30 min., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mirė, t.y. jis tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.,

Teisme A. J. parodė, kad 2008-01-04 apie 16 val. 30 min. grįžęs po darbo buvo namuose, o žmonos nerado. Tuo metu žmonai buvo daugiadienės (išgertuvės), ji pradėjo gerti alkoholį nuo Naujųjų metų, ir nenustojo girtavusi. Jam būnant namuose, atėjo iš matymo pažįstama moteris, t.y. S. P., kuri pasakė, kad jo žmona M. yra pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji paprašė žmoną išsivesti. Tada jis kartu su ta moterimi nuėjo į jos namus. Užėjus į butą jis pamatė visiškai nuogą savo žmoną, kuri gulėjo lovoje su iš matymo pažįstamu vyriškiu, kaip vėliau sužinojo tai V. Ž.. Pamatęs savo žmoną su V. Ž. nuogą lovoje patyrė stresą ir šoką. Jis liepė savo žmonai apsirengti ir eiti į virtuvę. Ji pakluso ir pradėjo rengtis drabužius. Kai ji apsirengė, liepė jai eiti į virtuvę, tačiau tada Vytautas sugriebė ją už rankos ir pasakė, kad ji niekur neis. Tada jis sudavė V. Ž. per veidą. Jis nukrito ant grindų. Po to bandė atsikelti ir kai jį pamatė vėliau, V. Ž. klūpojo ant vieno kelio ir laikė taburetę, buvo ją pakėlęs nuo grindų ir tarsi ja užsimojo. Pamanęs, kad V. Ž. su taburete bandys suduoti jam smūgį, todėl spyrė. Po to, V. Ž. pasilikus gulėti ant grindų, jis su žmona išėjo iš to buto. Buvo įpykęs ir susijaudinęs.

A. J. dėl nukentėjusiajam V. Ž. padarytų veiksmų gailisi, teigia, kad jo nužudyti nenorėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais ir patikrintais įrodymais.

Teisme nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad V. Ž. gyveno jo žmonai M. J. Ž. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo santykiai su sūnumi buvo normalūs, jis buvo mėgėjas išgerti. Jį paskutinį kartą gyvą ir sveiką matė 2007 m. rudenį, tada netikėtai susitiko, sūnus minėjo, kad jo gyvenimas blogas. Sūnus buvo išgėręs, apsiverkė. Sūnui patarė keisti gyvenimo būdą, pradėti dirbti ir pradėti gyventi kitaip. 2008-01-05 apie 17 val. 30 min. iš S. P. sužinojo, kad sūnus mirė. Prašo jo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos patenkinti pilnai.

Nukentėjusioji M. J. Ž. teisme parodė, kad V. Ž. gyveno jai priklausančiame bute, esančiame adresu Žygio 3-9, Vilniuje. Šiame dviejų kambarėlių bute jis gyveno su S. P.. Maždaug kokius 6 metus jie gyveno kaip sugyventiniai, o paskutiniu laiku jau jie tiesiog pasidarė kaip kaimynai. Paskutinį kartą sūnų matė 2008 m. sausio 04 d. , buvo nuėjusi į parduotuvę ir išėjo. Kitą dieną pas ją į namus atvažiavo sūnaus draugas Žilvinas su J. V., bet ji su vyru į namus jų neįsileido. Jie paliko tarp durų raštelį, tada ji paskambino į sūnaus butą, S. P. pasakė, kad sūnus mirė. Ji iškart nuvažiavo į butą, jame buvo pilna policijos, Silva ir negyvas Vytautas. Jis buvo savo kambaryje, tačiau ten policija neįleido, todėl negali nurodyti, kaip tuo metu tame kambaryje viskas atrodė. Sūnaus kambaryje jokių kėdžių niekada nebuvo, ten tiesiog nebuvo vietos nei vienai kėdei pastatyti. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja S. P. teisme parodė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ji gyveno kartu su V. Ž.. A. J. buvo ją perspėjęs, kad neįleistų į namus jo žmonos M. J.. Įvykio dieną ji Margaritą rado su Vytautu kambaryje, nuėjo pas A. J. ir pasakė, kad pasiimtų savo žmoną. A. J. liepė Margaritai išeiti iš kambario, ji išėjusi atsisėdo virtuvėje. Matė kaip buvo spardomas Vytautas. Tą vakarą nieko neįvyko, Vytautas sveikata nesiskundė. Kitą dieną Vytautas pradėjo skųstis, kad jam negera. Jis atsisėdo ir jam pradėjo bėgti juodas skystis iš burnos. Margarita ką su Vytautu darė, nežino, ji gulėjo su juo kambaryje. Įvykio dieną Margarita gėrė su Vytautu, ar jie lytiškai santykiavo, nežino. Ji nuėjo prigulti, išgirdo kaip užsitrenkė durys ir pamanė, kad jie visis išėjo. Tačiau išėjo tik J. V.. Kai A. J. atėjo ir pradėjo spardyti Vytautą, ji matė nes stovėjo virtuvėje. Kiek tiksliai A. J. sudavė smūgių Vytautui, tiksliai negali pasakyti, gal maždaug dešimt ar daugiau. Kai Margarita su A. J. išėjo, ji pakėlė Vytautą, nuvalė kraują, jis nesiskundė. Vėliau jis skundėsi, kad skauda pilvą, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Su Vytautu gyveno kartu, santuokos neregistravo. Ką įvykio dieną Margarita, Vytautas ir J. V. gėrė, tiksliai nežino, tik girdėjo Margaritą sakant, kad ji atsinešė butelį vyno. Iki įvykio A. J. pažinojo gal apie vienerius metus, bet tik kaip Margaritos vyrą. Tarp A. J. ir jos nebuvo jokių santykių, net nepasisveikindavo susitikę. Vytauto kambaryje buvo spintutė, lova, „tumba“, spinta, šaldytuvas, televizorius. Kėdžių nebuvo. Trys taburetės buvo virtuvėje. Po įvykio Vytautas nebuvo išėjęs iš namų, taip pat ir svečių nebuvo. Kai A. J. spardė Vytautą, Vytautas buvo susirietęs, gulėjo ant šono, kojos pritrauktos. Negirdėjo apie tai, kad V. Ž. būtų parašęs pareiškimą, jog tai ji suplanavo iš anksto Vytauto nužudymą. Daugiau jokių atvejų nėra buvę, kad kviestų kokį nors vyrą į namus, kurio žmona būtų su Vytautu lovoje gulėjusi. Po sumušimo Vytautas kitą dieną vartojo alkoholio, J. V. atnešė.

Teisme liudytojas J. V. parodė, kad įvykio dieną jis su Vytautu ir Margarita išgėrinėjo, buvo ir Silva. Silva pasakė, kad eina pagulėti. Taip pat nuėjo ir Margarita su Vytautu į Vytauto kambarį. Kelis kartus Margarita buvo atėjusi pas jį į virtuvę, prašė cigarečių, alaus. Nusprendęs, kad nebeturi ką veikti, išėjo iš buto. Silva, pamaniusi, kad visi išėjo, taip pat išėjo iš namų. Vytautas kitą dieną sakė, kad jį A. J. spardė, kočiojo, kad jam sunku net į tualetą buvo nueiti po to sumušimo. Jis pats įvykio nematė. Įvykio dieną išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo, tiesiog visi kartu gėrė. Su Vytautu siejo geri santykiai, dažnai ateidavo pas jį. Išgerdavo su Vytautu dažnai. Vytautas kitą dieną po įvykio sakė, kad jis negali nei stovėti, nei gulėti, jam labai skauda. Ir sakė, kad jį sumušė Margaritos vyras. Taip pat sakė, kad A. J. spardė jam į pilvą, į nugarą. Vytauto kambaryje buvo televizorius, lova, spinta. Kėdžių nebuvo. Tame bute buvo trys taburetės, kurios stovėjo virtuvėje. Vytauto ir Silvos tarpusavio santykiai buvo žiaurūs. Kai Vytautas būdavo išgėręs, Silva jį puldavo, kai jis blaivas būdavo, jis mušdavo Silvą. Dėl buto tarp Vytauto ir Silvos nebūdavo jokių nesutarimų. Įvykio vakarą Silva negėrė. Kitą dieną, kai atėjo pas Vytautą, Silva pasigyrė, kad iškvietė A. J., jog pasiimtų Margaritą. Silva pasakė, kad nepakęs, jog kažkas „pliku užpakaliu lakstytų po namus“. Silva džiaugėsi, kad Vytautas sumuštas, sakė, „kaip gerai, kad atspardė“. Kitą dieną atėjo prie stalo virtuvėje Vytautas, sakė, kad jam skauda. Ant stalo buvo alaus. Silva sakė, kad Vytautas paprašė jos nupirkti alaus. Ji buvo išėjusi iš namų kitą dieną po įvykio, Vytautas nebuvo išėjęs. Nėra matęs, kad Vytautui būtų buvęs epilepsijos priepuolis.

Teisme liudytoja M. J., parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Jis yra nekaltas, kalta yra pati. Mano vyras labai geras. Įvykio dieną aš gėriau, buvau pas V. Ž.. A. J. V. Ž. bute ją rado lovoje kartu su Vytautu. Tuo metu aš su Vytautu lytiškai santykiavau. Tai buvo pirmas kartas. Vyras sužinojo, kad ji Vytauto bute, nes jam pasakė S. P., ji atsivedė Andrejų. Ji nežinojo, kad Silva išėjo kviesti vyro. Andrejus, radęs mane su Vytautu lovoje, labai manęs nebarė. Andrejus pradėjo mušti Vytautą, nemačiau kur ir kiek mušė. Andrejus buvo labai susijaudinęs, pamatęs ją su Vytautu lovoje. Ji susirinko rūbus ir gulėjo, nėjo niekur. Su Vytautu miegojo pirmą kartą tada, kai ją užtiko Andrejus. V. Ž. nebandė jos sulaikyti, kad neišeitų. Jis nieko nesakė. Netiesa, kad su Vytautu buvo seniai meilužiai. Kai ją apklausė ikiteisminio tyrimo metu, buvo neblaivi.

Teisme liudytojas V. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, susipažino dar kariuomenėje. Santykiai normalūs. Jam Andrejus truputį pasakojo apie tą įvykį, sakė, kad Vytautas prieš jį užsimojo taburete, bandė suduoti. Andrejui pasakė, kad matė taburetę prie jo namų konteinerio išmestą. Atkreipė dėmesį į ją, nes ji buvo aptraukta medžiaga, nes jis stalius. Taburetė buvo žemesnė nei standartinė, keturių kojų, lakuoto medžio, apkalta medžiaga, tamsios spalvos atrodė, jo viršus buvo kvadratinės formos. Nematė kas išmetė tą taburetę.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kaltinamąjį pažįsta, jis jo kaimynas. Santykiai draugiški. Žino, kad V. Ž. su Silva pykdavosi.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad tą dieną, kai vakare mirė Vytautas, ryte ėjo į darbą, matė Vytautą einantį prie kioskų. O vakare jam pasakė pažįstami, kad Vytautas mirė. Jis matė savo akimis Vytautą tos dienos rytą, kai vakare sužinojo, kad jis mirė. Su A. J. santykiai normalūs, jie buvo kaimynai, ryte eidami į darbą pasisveikindavo. Vieną dieną jis sėdėjo ant suoliuko su M. J., kalbėjosi ir staiga priėjo S. P., užpuolė Margaritą, pyko.

Liudytojas teisme J. S. teisme parodė, kad tą dieną, kai mirė V. Ž., iš ryto apie 8.20 val. jį matė prie kioskų, jis kišenėje turėjo lyg ir butelį. O vakare jau sužinojo, kad jis mirė. Su Vytautu jie pažįstami buvo, kai jis būdavo blaivas, pašnekėdavo. Ryte kai matė Vytautą, nepriėjo prie jo, ėjo pro šalį. Vytauto bute nebuvo, kokie ten baldai, nežino.Su kuo Vytautas gyveno, nežino. Vytautas nebuvo mirties dieną išėjęs iš namų. A. S. yra jo brolis, jis mirė prieš tris savaites. Apie įvykį jis su broliu kalbėjosi, jis pasakojo, kad Vytauto mirteis dieną jis matė Vytautą iš ryto lauke.

Teisme liudytojas A. B. parodė, kad sausio 3 ar 4 dieną aš ryte ėjo cigarečių nusipirkti, pamatė, kad prie kiosko keturi ar penki vyra spardo vieną žmogų. Tada iš automobilio išbėgo moteris ir pradėjo šaukti. Spardžiusieji išsigando ir pabėgo. Tai vyko prie kiosko, jis yra netoli parduotuvės, ten yra automobilių stovėjimo aikštelė. Pamatė, kad tas žmogus, kurį spardė yra V. Ž.. Jo paklausė, ar jam nieko neskauda, jis atsakė, kad ne, paprašė cigaretės, atrodo dar turėjo butelį ir nuėjo. Kas spardė Vytautą negalėtų atpažinti, ten girtuokliai renkasi, visi vienodi. Andrejus jo paklausė ar aš nematė tą dieną Vytauto anksčiau, vasaros metu. Gerai atsimena, kad ryte matė Vytautą, jį spardė, o po pietų sužinojo, kad jau jis miręs. Nepranešė policijai, neturėjo mobilaus ryšio telefono.

Teisme ekspertas parodė, kad pilnai palaiko savo išvadą. V. Ž. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio kraujosruva bambos srityje, plonųjų žarnų pasaito plyšimu. Vytauto mirties priežastis galėjo būti vienas arba daugiau sužalojimų. Po sužalojimų padarymo V. Ž. galėjo atlikti tam tikrus veiksmus, kadangi kartais kraujavimas būna staigus ir greitas, kartais lėtas, priklausomai nuo žmogaus organizmo ir kitų faktorių. V. Ž. kepenys buvo padidėjusios ir suriebėjusios, taigi kraujavimas turėjo būti greitesnis, masyvesnis, bet būna visokių atvejų. Alkoholis skystina kraują, todėl kraujavimas turėjo būti greitesnis. V. Ž. padaryti sužalojimai buvo ne švieži, padaryti parą ar pusantros prieš mirtį. Sužalojimai, sukėlę mirtį, galėjo būti padaryti tarpe tarp trijų valandų iki pusantros paros. Patyręs tokius sužalojimus kaip V. Ž., žmogus dar gali kurį laiką atlikti savarankiškus veiksmus, vaikščioti. Sirgimas epilepsija negalėjo turėti įtakos mirties greitumui.Alkoholis turi įtakos kraujo krešėjimui. V. Ž. stambiosios kraujagyslės nebuvo sužalotos, taigi nors ir jo kepenys buvo padidėjusios ir jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neatmetama galimybė, kad galėjo išgyventi dar pusantros paros po sužalojimų.

A. J. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo metu kaltu prisipažino (1 t., b.l. 173-182, 189-192).

Iš pagarsinto A. J. apklausos įtariamuoju protokolo matyti, kad 2008-01-04 apie 16 val. 30 min. jis buvo namuose, o žmonos-ne. Tuo metu žmonai buvo daugiadienės (išgertuvės), tai yra ji kaip pradėjo gerti alkoholį nuo Naujųjų metų, tai ir nebuvo pabaigusi. Jam būnant namuose, atėjo iš matymo pažįstama moteris, kuri pasakė, kad jo žmona Margarita yra pas ją namuose, adresu Žygio 3-9, Vilniuje. Tada jis kartu su ta moterimi nuėjo į jos namus. Užėjus į butą jis pamatė visiškai nuogą savo žmoną, kuri gulėjo lovoje su iš matymo pažįstamu vyriškiu, kaip vėliau sužinojo tai V. Ž.. Pamatęs savo žmoną su V. Ž. nuogą lovoje patyrė stresą ir šoką. Jis liepė savo žmonai apsirengti ir eiti į virtuvę. Ji pakluso ir pradėjo rengtis drabužius. Kai ji apsirengė, liepė jai eiti į virtuvę, tačiau tada Vytautas sugriebė ją už rankos ir pasakė, kad ji niekur neis. Tada jis pastūmė V. Ž. abiem rankom per krūtinę. Jis nenugriuvo ir agresyviai priėjo arti. Priėjęs pasakė, kad su jo žmona darys tai, ką norės. Dėl šito jis dar daugiau susijaudino, pajuto pyktį ir apmaudą ir iš karto po to kumščiu sudavė V. Ž. smūgį per veidą. Jis nukrito ant grindų. Po to bandė atsikelti ir kai jį pamatė vėliau, V. Ž. klūpojo ant vieno kelio ir laikė taburetę, buvo ją pakėlęs nuo grindų ir tarsi ja užsimojo. Pamanęs, kad V. Ž. su taburete bandys suduoti jam smūgį, todėl spyrė 3-4 kartus į pilvą ir į galvą. Kiek konkrečiai smūgių pataikė į galvą ir kiek konkrečiai į pilvą-pasakyti negali, nes buvo susijaudinęs, šoko būsenoje ir tų smūgių tiesiog neskaičiavo. Tačiau mano, kad jų buvo ne mažiau kaip 4 ir atsimena, kad spirdamas pataikė V. Ž. į pilvą ir galvą. Iš karto po to, V. Ž. pasilikus gulėti ant grindų, jis su žmona išėjo iš to buto. Tuo tarpu S. P. ir J. V. poveikio nedarė, jų nemušė ir viešosios tvarkos nepažeidinėjo. Nuo to laiko, kai buvo nužudytas V. Ž., jis su S. P. nebendrauja ir jos vengia. Jei ją mato, tai tik praeidamas gatve, kadangi gyvena netoli vienas kito. Mano, kad tiek S. P., tiek J. V. jį apšneka, tačiau dėl kokių priežasčių, nežino ir negali paaiškinti. (1 t., b.l. 170-172, 197-198).

Iš pagarsintų liudytojos S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, kad bute adresu Žygio g. 3-9, Vilniuje ji gyveno kartu su V. Ž.. 2008-01-04 apie 16 val. ji miegojo savo kambaryje, kai išėjusi iš kambario pamatė, jog V. Ž. lytiškai santykiauja su M. J.. Margaritos vyras A. J. buvo jos prašęs neįsileisti Margaritos, nes ji yra girtuoklė ir nenorėjo, kad ji su kuo nors išgėrinėtų. Pamačiusi Margaritą, paprašė jos išeiti, tačiau ji elgėsi vulgariai ir ji nuėjo pas Margaritos vyrą A. J. ir paprašė jo išsivesti žmoną. Atėjęs A. J. pradėjo mušti V. Ž.. Matė, kaip nuo smūgio V. Ž. nukrito prie šaldytuvo ir kai V. Ž. gulėjo, A. J. spardė jį per šonus, o V. Ž. tik gulėjo susirietęs ir dengė galvą rankomis. Kiek tų smūgių buvo, nežino, bet A. J. spardė V. Ž. apie 5 min. Po to kai A. J. sumušė V. Ž., jis paėmėm Margaritą ir išsivedė. Jiems išėjus, V. Ž. atsikėlė. Ji matė, jog ant jo veido ir rankų yra mėlynės nuo smūgio. 2008-01-05 apie 7 val. V. Ž. atsikėlė ir skundėsi, kad jam skauda pilvą. Jis norėjo išeiti į parduotuvę, tačiau dėl pilvo skausmų nesugebėjo užsidėti net batų, tad nuėjo ir atsigulė. Apie 16 val. Vytautui Pasidarė blogai ir ji iškvietė greitąją, tačiau atvykę medikai jo nebeatgaivino. (1 t., b. l. 94-95)

Iš pagarsintų liudytojos M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, kad jos santykiai su vyru A. J., kai ji negeria, yra labai geri, jis yra labai geras, myli ją. Ji, buvo „užgėrusi“ nuo 2008 m. sutikimo. Tai yra kai pradėjo gerti 2007-12-31, tai liovėsi tik 2008-01-06. Per visą šį laikotarpį, išskyrus naktį iš sausio 04 d. į sausio mėn. 05 d. ji nenakvojo namuose. Vyras net nežinojo kur ji. 2008-01-04 iš paties ryto ji užėjo pas savo pažįstamą V. Ž., gyv. Žygio 3-9, Vilniuje, kuris šiame bute gyvena kartu su Silva. Jai atėjus, visi trys virtuvėje pradėjo gerti vyną ir alų. V. Ž. jai buvo ne šiaip pažįstamas, o meilužis. Su juo kartais „užgėrę“ ir susitikę, atlikinėdavo lytinius aktus. Tai visada vykdavo jo namuose. Vyras apie tai nieko nežinojo. Tą dieną, kuri tai buvo valanda pasakyti negali, tačiau galėjo būti apie 15 val. 30 min., mums begeriant Vytautas pradėjo ją kalbinti užsiimti seksu. Kadangi ji buvo girta, sutiko ir nuėjo su V. Ž. į jo kambarį. Po kurio laiko, tiksliai kada atsakyti negali, į kambarį, kuriame nuoga lovoje gulėjo su Vytautu, įsiveržė jos vyras A. J.. Įbėgęs į kambarį jis prišoko prie lovos, kurioje ji gulėjo su Vytautu ir pradėjo Vytautą mušti kumščiais per galvą. Jis kelis kartus trenkė Vytautui kumščiu per galvą ir šis nukrito nuo lovos ant grindų. Vytautas gulėjo prie lovos krašto, o ji - prie sienos. Sudavęs šiuos smūgius, A. J. griebė ją už rankos, ištempė iš lovos ir nusitempė į buto koridorių. Kai ji apsirengė, abu išėjo iš buto. Kiek pamena, kol ji rengėsi, jos vyras atgal į kambarį sugrįžęs nebuvo ir V. Ž. daugiau nemušė. Bent jau ji tikrai to nematė. Ji matė tik tai, kad A. J. sudavė kelis smūgius kumščiu V. Ž. per galvą, kai jis dar gulėjo lovoje ir viskas (1 t., b.l. 131-133)

Iš pagarsintų papildomos apklausos metu liudytojos M. J. duotų parodymų matyti, kad ji nuėjo į Vytauto kambarį miegoti ir prabudo nuo to, kad kažkas puro už peties. Atsimerkusi pamatė savo vyrą A. J., kuris jai liepė rengtis. Ji atsistojo, tačiau Vytautas griebė jai už rankos ir pasakė jos vyrui „Ji niekur neis“. Sakydamas tai Vytautas keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vyras trenkė jam ranka per veidą ir ji išlėkė į virtuvę kuo greičiau rengtis. Nukritęs Vytautas atsidūrė prie savo televizoriaus ant grindų. Kiek kartų ji yra buvusi Silvos bute, visada matė nedidelę kėdutę, kuri stovėjo šalia televizoriaus ir Vytauto lovos ir kai Vytautas nugriuvo ant žemės, jis griebėsi tos taburetės, atsistojo ir bandė užvožti ta taburete jos vyrui į galvą. Vyras susinervavo ir stūmė Vytautą kartu su ta taburete. Kai Vytautas nukrito, vyras apie tris kartus spyrė Vytautui su kojomis, tačiau kur jis pataikė, nematė. Po to vyras šūktelėjo jai „Apsirengei? Einam“ ir kartu su savo vyru išėjo. Kai jie išėjo iš buto, girdėjo kaip Vytautas savo kambaryje visaip ant jų keikėsi. Todėl žino, kad tuo metu jis dar buvo gyvas ir labai nustebo sužinojusi, kad jis mirė. (1 t., b.l. 134-136).

2008 01 05 įvykio vietos apžiūros protokole su priedu – fotolentelėmis, yra užfiksuota aplinka, esanti Žygio g. 3-9 Vilniuje, kur buto kambaryje ant lovos aptiktas V. Ž. lavonas (1 t. b.l. 9-20).

Iš pagarsintos Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 39/08(01), matyti, kad V. Ž. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio kraujosruva bambos srityje, plonųjų žarnų pasaito plyšimu ir pasaito kraujagyslių šakų sužalojimais, sukelto ūmaus vidinio nukraujavimo. V. Ž. lavone nustatyti sužalojimai: 1) kraujosruva bambos srityje, plonųjų žarnų pasaito plušimu su pasaito kraujagyslių šakų sužalojimais, sukėlusiu ūmų vidinį nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir buvo mirties priežastimi; 2) nubrozdinimai nosies dešinėje, smakre, dešinėje alkūnėje, kairiajame dilbyje, dešinio kelio srityje, kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, abiejuose skruostuose, viršutinėje lūpoje, juosmens kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ir nugaros minkštuose audiniuose. (1 t., b. l. 24-29).

Iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad A. J. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, jis 2008-01-04 apie 16.30 val., bute adresu Žygio g. 3-9, Vilniuje, kilus asmeniniam konfliktui su V. Ž., tyčia rankomis ir kojomis sudavė pastarajam ne mažiau kaip 15 smūgių į veidą, rankas, juosmenį, kojas, krūtinę, pilvą, tokiu būdu padarė V. Ž. nubrozdinimus nosies dešinėje, smakre, dešinėje alkūnėje, kairiajame dilbyje, dešinio kelio srityje, kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, abiejuose skruostuose, viršutinėje lūpoje, juosmens kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ir nugaros minkštuose audiniuose, t.y. kūno sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei taip pat padarė pastarajam kraujosruvą bambos srityje, plonųjų žarnų pasaito plyšimą su pasaito kraujagyslių šakų sužalojimais, sukėlusį ūmų vidinį nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t.y. kūno sužalojimą vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kurio pasekoje V. Ž. 2008-01-05 apie 15 val. 30 min., būdamas bute adresu Žygio g. 3-9, Vilniuje, mirė. Kaip atrodė taburetė, kurią V. Ž. paėmė į ranką, po jo suduoto pirmojo smūgio, kaltinamasis teisme nagrinėjant bylą negalėjo nurodyti, A. J. parodymus apie tai, kad V. Ž. paėmė kambaryje stovėjusią taburetę ir užsimojo, vertintini kritiškai, t.y. neatitinkantys objektyvių įvykio aplinkybių, nes liudytojų S. P., J. V. ir M. J. Ž. parodymai paneigia A. J. parodymus, jog tuo metu kambaryje, kuriame buvo mušamas V. Ž., buvo taburetė, tuo labiau tokios taburetės, kokią A. J. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, iš vis bute nebuvo. Todėl galima pagrįstai teigti, kad įvykio metu V. Ž. į ranką nebuvo paėmęs ir net neturėjo galimybės paimti taburetę.

Teismas liudytojų V. A., R. K., R. S., J.Starkaus, A. B. parodymus vertina kritiškai, kaip neatitinkančius objektyvių aplinkybių.

Nors teisme duodamas parodymus A. J. ir nenurodė, kad įvykio metu V. Ž. buvo suduoti smūgiai į pilvo sritį, tačiau 2008-01-07 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjos, A. J. paaiškino, kad spyrė V. Ž. apie 3-4 kartus į pilvą ir į galvą, kiek konkrečiai smūgių pataikė į galvą ir kiek į pilvą, jis pasakyti negali, nes buvo susijaudinęs, šoko būsenoje ir smūgių tiesiog neskaičiavo. Tačiau jis mano, kad tų smūgių buvo nemažiau kaip 4 ir jis atsimena, kad spirdamas pataikė V. Ž. į pilvą ir į galvą, iškart po ko V. Ž. pasilikus gulėti ant grindų, jis paėmė savo žmoną ir išsivedė pastarają iš buto. Jo parodymai sutampa su ekspertizės akte užfiksuotais sužalojimais, kurie buvo padaryti nukentėjusiajam.

Šią nusikalstamą veiką A. J. padarė netiesiogine tyčia. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius V. Ž. jo nužudyti nenorėjo, bet pastarąjį mušė už tai, kad jo žmona bei jis pats buvo nuogi ir gulėjo vienoje lovoje, tokia situacija jį sujaudino.

Suduodamas V. Ž. smūgius į įvairias gyvybiškai svarbias kūno vietas, t.y. galvą, pilvą, kaltinamasis turėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą, leido atsirasti pavojingoms nusikalstamos veikos pasekmėms ir tokiu būdu netiesiogine tyčia nužudė V. Ž..

A. J. aiškinimas, kad buvo labai susijaudinęs vertinamas kritiškai, taip pat kritiškai vertinami jo parodymai apie, tai, jog V. Ž. užsimojo taburete, kadangi tokių įrodymų byloje nenustatyta.

Teismas sutinka, kad nukentėjusiojo elgesys sujaudino A. J., tačiau nelaiko, jog jis galėjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimą, kuris galėtų būti įvardijamas kaip fiziologinis efektas. Situacija, kad kaltinamojo žmona nuolat girtauja, negrįžta namo, buvo jam įprasta ir žinoma. Dažnai jos ieškodavo ir rasdavo įvairiose situacijose, kurios jam nebuvo naujiena.

Didelį susijaudinimą BK 130 str. prasme turi sukelti nelauktas, staiga padarytas, netikėtas kaltininkui nukentėjusiojo poelgis, tuo tarpu įvykio dieną, S. P. pakvietusi A. J. leido suprasti, kad jo žmona elgiasi netinkamai. Šios aplinkybės patvirtina, jog A. J. nebuvo fiziologinio efekto būsenoje, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir galėjo juos valdyti.

Nors A. J. nukentėjusiajam staiga sudavė smūgius, dėl jo įžeidžiančių veiksmų, tačiau nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2008-05-11 apie 16.00 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, priėjęs prie S. P. ir J. V., kurie tuo metu sėdėjo ant suoliuko, esančio netoli Minties g., Vilniuje, vieną kartą ranka sudavė S. P. per veidą ir išvadino ją necenzūriniais žodžiais, po ko pastarajai ir J. V. pradėjo grasinti, kad juos užmuš jei pastarieji ir toliau duos parodymus apie tai, kas jiems žinoma ikiteisminiame tyrime, kuriame jis įtariamas V. Ž. nužudymu, tokiu būdu siekė paveikti S. P. ir J. V., kad pastarieji ateityje apklausiant juos liudytojais duotų melagingus parodymus, o taip pat tokiu savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką t.y. jis buvo kaltinamas, kad tokiais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d., 284 str. 1 d. .

Teisme kaltinamasis A. J. parodė, kad gegužės mėnesį jis pamatė savo žmoną prie parduotuvės kalbančią su moterimi, t.y. su S. P.. Priėjo J. V.. Po įvykio jis buvo dar sutikęs J. V., jis yra sakęs, kad parodymus gali duoti vienokius arba kitokius. Jis nesileido į kalbas. Tą patį ir žmona buvo sakiusi, kad J. V. gali duoti skirtingus parodymus. Niekam negrasino ir per veidą nesudavė. J. V. buvo atėjęs pas jį, bet jis su juo nekalbėjo. Nežino kodėl S. P. ir J. V. jį apkalba, nė vieno iš jų neieškojo. Jam žmona sakė, kad J. V. jai yra minėjęs, jog gali duoti skirtingus parodymus. Jis buvo atėjęs ir į darbą pas jį, ir į namus. Iki V. Ž. mirties S. P. ir J. V. pažinojo tik iš matymo. Prašė, kad S. P. neįsileistų jo žmonos į namus, nenorėjo, kad Margarita ten gertų. Po V. Ž. mirties su S. P. ir J. V. konfliktų nebuvo.Gali būti, kad gegužės 11 dieną, kai neva jis grasino J. V. ir S. P., juos matė, buvo prie kioskų sutikęs. Suoliukai ten buvo. Gegužės 11 dieną namo ėjo, kai sutiko S. P. ir J. V..

Nukentėjusioji S. P. teisme parodė, kad 2008-05-11 su Jonu sėdėjo ant suoliuko, ant kito suoliuko sėdėjo A. J. ir Margarita. Tada A. J. priėjo ir nieko nesakęs sudavė man per veidą. Nežino kodėl A. J. sudavė jai per veidą. Galbūt dėl to, kad neliudytų prieš jį. A. J. nieko nesakė, kai sudavė. Ką tuo metu sakė J. V. neatkreipė dėmesio. Jai J. V. sakė, kad A. J. jam grasino, bet ji to negirdėjau. Su J. V. buvo blaivūs. Dėl suduoto antausio parašė pareiškimą policijai, gal dieną ar dvi po įvykio.

Teisme nukentėjusysis J. V., parodė, kad 2008-05-11 su S. P. sėdėjo ant suoliuko. Prie jų priėjo A. J. ir jam pagrasino, kad jei jis kalbėsi, jam bus blogai. Daugiau nieko nesakė. Tik pagrasino. Jis bijojo A. J.. Nematė, jog A. J. muštų Vytą. Iš pradžių nesakė, kad A. J. jam grasino, nes jo bijojo. Paskui niekas nepasikeitė, vis tiek bijojo A. J., bet pasakė, kad jis grasino. Skundą surašė Silva, o jis pasirašė.

A. J. savo kaltę dėl to, kad sudavė smūgį per veidą S. P. ir grasino J. V., kad tylėtų, neigia. Byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių A. J. kaltę pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d., 284 str. 1 d., nesurinkta.

Teismas nukentėjusiųjų S. P. ir J. V. parodymus vertina kritiškai, jie yra nenuoseklūs. S. P. pareiškimas atsirado nukentėjusiojo V. Ž. poveikyje ir jam inicijuojant. Smūgio sudavimo aplinkybių niekas nematė, todėl jų negalima patvirtinti. Be to nebuvo kreiptasi į medicinines tarnybas. J. V. parodymais teismas tikėti neturi pagrindo, juos vertina kritiškai. Juolab, kad minėtų liudytojų parodymai jokios įtakos A. J. kaltės įrodymui neturi. Todėl teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad A. J. įvykdė nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 233 str., 3 d., 284 str. 1 d. Todėl dėl šių nusikalstamų veiksmų A. J. yra išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padarymu.

Skiriant kaltinamajam A. J. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu ir dabar dirba, charakterizuojamas teigiamai, prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, išlaiko šeimą ir nepilnametį sūnų.

A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymui turėjo gana didelės įtakos paties nukentėjusiojo elgesys.

A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertina visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

A. J. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu lygi minimaliai šio straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytai bausmei. Teismas mano, kad tokios bausmės nustatymas neprieštarauja bausmių skyrimo principams. Bausmės tikslai bus pasiekti, teisingumo principas nepažeistas.

Nukentėjusiojo V. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl laidojimo ir paminklo išlaidų atlyginimo, atsižvelgus į jo dydžio pagrįstumą ir įrodytumą pateiktais rašytiniais įrodymais tenkintinas 8.889 Lt pilnai.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, teismui nekyla jokių abejonių, kad A. J. nusikalstamais veiksmais atėmus nukentėjusiųjų sūnaus V. Ž. gyvybę, V. Ž. ir M.J. Ž. patyrė sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus.

Todėl daroma išvada, kad V. Ž. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į kilusias pasekmes, šias pasekmes sukėlusio asmens kaltę, bet ir paties nukentėjusiojo elgesį ir kitas aplinkybes bei kaltininko turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis nustatomas 40 000 Lt.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str.,

n usprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kalinimo laiką 2008 01 07- 2008 01 09 ir 2008 05 15 iki 2008 06 06. A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. ir 284 str. 1 d. išteisinti,neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Iš A. J. priteisti nukentėjusiajam V. Ž. 8.889 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 40 000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (1 t., b.l. 51-60) įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.