- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-96-508-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 20-2-00468-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Nukentėjusysis
- B. B.
- Advokatai
- Jonas Klipštas
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-96-508/2013
Teisėjas: B. Liatukas Teisminio proceso Nr. 20-2-00468-2011-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.;
2.4.6.4.2.
2013 m. kovo 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, išteisintajam D. J., jo gynėjui advokatui Jonui Klipštui, nukentėjusiajam B. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo B. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo B. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 14 d., apie 02.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie klubo „X“, esančio (duomenys neskelbtini), praeivių ir klubo „X“ lankytojų akivaizdoje elgdamasis įžūliai, koliojosi necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi, grasino susidorojimu bei suplėšė sudrausminti jį bandžiusio klubo „X“ darbuotojo B. B. švarką bei vieną kartą įspyrė jam į koją, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamasis D. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Teismas šią išvadą motyvavo tuo, kad D. J. nekorektiškais, neatitinkančiais moralės normų ir viešoje vietoje padarytais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai. Kaltinamasis neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, atvirkščiai, bylos duomenys rodo, kad D. J. buvo įsitikinęs, jog nukentėjusysis ir kiti asmenys veikia jo atžvilgiu neteisėtai ir trukdo jam atlikti pilietinę pareigą - sulaikyti jo draugą sužalojusį asmenį.
Šalies argumentai
Prokurorė apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 10 MGL dydžio baudą. Skunde nurodyta, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, padarė vienpusiškas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir D. J. nepagrįstai išteisino. Teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiojo B. B., liudytojų G. P., R. J., V. M., D. J., M. K., K. S. parodymų, kad D. J. viešoje vietoje elgėsi įžūliai - bandė sukelti viešoje vietoje muštynes, vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi, rėkė, suplėšė apsaugos darbuotojui švarką, muistėsi, bandė ištrūkti laikomas net kelių apsaugos darbuotojų, įspyrė B. B. į koją, spjaudėsi, šie veiksmai buvo intensyvūs ir truko ganėtinai ilgą laiko tarpą (5-7 minutes), visa tai matė klubo lankytojai bei pašaliniai, kurie dėl tokių pastarojo veiksmų pasijuto nejaukiai, buvo sutrikdytas jų poilsis. Teismas netinkamai vertino D. J. įžūlius, ilgai trunkančius veiksmus viešoje vietoje bei šių veiksmų sukeltus padarinius, nurodė BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nenumatytus padarinius - „didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai“ bei „esminė žala viešajai tvarkai“. Įstatymo leidėjas nereikalauja, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai būtų didelė, o žala viešajai tvarkai būtų esminė. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais (įžūliu elgesiu, grasinimais ) demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. D. J. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, spjaudėsi, grasino susidorojimu bei suplėšė sudrausminti jį bandžiusio B. B. švarką ir vieną kartą įspyrė jam į koją, šiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas nuosprendyje iš esmės rėmėsi tik paties kaltinamojo parodymais, nevertindamas tos aplinkybės, kad D. J. buvo neblaivus, t. y. į klubą „X“ atėjo išgėręs kelis alkoholinius kokteilius, nors ši aplinkybė nuosprendyje yra nurodyta. Tai, kad D. J. buvo neblaivus, duoda pagrindą manyti, kad jis negalėjo visapusiškai ir tinkamai vertinti visų įvykio aplinkybių, priimti tinkamus sprendimus konflikto metu bei duoti visapusiškus, teisingus parodymus, kuriais kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu rėmėsi teismas.
Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendį panaikinti, jo 700 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įsigilino į baudžiamosios bylos medžiagą bei D. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu esmę. Teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad D. J. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą spyriu į koją, suplėšė jo švarką bei vartojo įvairius necenzūrinius žodžius viešoje vietoje.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę ir nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkinami.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), išteisino nepagrįstai, todėl išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį, kurį priėmė tuo pagrindu, kad šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, motyvavo tuo, kad D. J. nekorektiškais, neatitinkančiais moralės normų ir viešoje vietoje padarytais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai, kaltinamasis neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, kad D. J. buvo įsitikinęs, jog nukentėjusysis ir kiti asmenys veikia jo atžvilgiu neteisėtai ir trukdo jam atlikti pilietinę pareigą - sulaikyti jo draugą sužalojusį asmenį. Su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.
Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 str. 5 d. nustatytas taisykles. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, ėmėsi visų priemonių išaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes - apklausė kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus, specialistus, ištyrė kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, tačiau šiuos įrodymus įvertino neišsamiai, nepateikė jų analizės viseto aspektu, nepagrįstai apsiribodamas, kaip teisingai teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, iš esmės tik paties kaltinamojo, kuris įvykio metu buvo neblaivus, parodymais, dėl ko buvo pažeistos BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284str.1d., nustato, jog
D. J. 2011 m. rugpjūčio 14 d., apie 02.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie klubo „X“, esančio (duomenys neskelbtini), praeivių ir klubo „X“ lankytojų akivaizdoje elgdamasis įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, spjaudėsi, grasino susidorojimu, suplėšė sudrausminti jį bandžiusio klubo „X“ darbuotojo B. B. švarką bei vieną kartą įspyrė jam į koją, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje įtvirtintos veikos tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, papildomi objektai yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Viešoji vieta tai vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Veika pasireiškia nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimu. Pasekmės pasireiškia realiu visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymu, viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia būdais - įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Visuomenės rimties sutrikdymą rodo tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir kt.
Nors D. J. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė, tvirtindamas, kad savo veiksmais nesiekė pažeisti viešąją tvarką ar sutrikdyti normalią klubo veiklą, nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams, šį jo aiškinimą paneigia nukentėjusiojo B. B., liudytojų G. P., R. J., V. M., D. J., K. S., M. K. parodymai, iš kurių matyti, kad D. J., viešoje vietoje, tai yra prie klubo „X“, esančio (duomenys neskelbtini), praeivių ir klubo lankytojų akivaizdoje elgdamasis įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, spjaudėsi, grasino susidorojimu, suplėšė sudrausminti jį bandžiusio klubo „X“ darbuotojo nukentėjusiojo B. B. švarką bei vieną kartą įspyrė jam į koją, pastarojo asmens veiksmai buvo intensyvūs ir truko ganėtinai ilgą laiko tarpą.
Būtent, nukentėjusysis B. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad D. J. klube vartojo necenzūrinius žodžius, suplėšė jam švarką, į prašymus nusiraminti nereagavo, jo atžvilgiu panaudojus dujas, spardėsi, muistėsi, grasino susidorojimu, spaudėsi, o privedus prie policijos tarnybinio automobilio, vieną kartą spyrė į dešinę koją ir apspjovė kelnes.
Įvykio vietoje buvę ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai R. J., V. M., D. J., K. S., M. K. patvirtino, kad D. J. vartojo necenzūrinius žodžius, rėkavo, muistėsi, konfliktą stebėjo daug žmonių, tarp kurių buvo ir pašaliniai asmenys, ir klubo lankytojai. Liudytojas R. J. patvirtino ir tai, kad, atvykus policijos pareigūnams, D. J. vieną kartą spyrė B. B. į koją, vedamas į automobilį spjaudėsi, be to, nukentėjusysis jam parodė savo švarką, paaiškindamas, kad švarkas buvo suplėšytas grumtynių su D. J. metu. Aplinkybę, kad po grumtynių buvo suplėšytas nukentėjusiojo B. B. švarkas, patvirtino ir liudytojas M. K.. Be to, daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vyriškas švarkas yra suplėšytas (1 t., b. l. 22-24).
Liudytojo G. P. parodymai pažymi, jog jis pats ėmėsi sulaikinėti A. A., kuris sužalojo kartu su D. J. prie klubo atėjusį L. P., taigi, D. J. nebuvo jokio būtinumo veikti prieš A. A.. Teismui netikėti minėtų asmenų parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jie ne tik sutampa tarpusavyje, bet atitinka ir faktines bylos aplinkybes. D. J. nusikalstamus veiksmus įtakojo neblaivumas, jis agresyviai ir piktybiškai nepakluso B. B. prašymams apsiraminti, nutraukti konfliktą, nekelti tolesnės grėsmės kitiems asmenims. Iki grumtynių su B. B., nebuvo būtinojo reikalingumo aplinkybių.
Nukentėjusiojo B. B. parodymus, kad D. J. jam įspyrė į koją, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 2235/11(02) (1 t., b. l. 20), kurioje nurodyta, kad B. B. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje padaryta kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, šis sužalojimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padarytas 2011-08-14. Šią išvadą pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir specialistė Liucija Karčiauskaitė (2 t., b. l. 15).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. J. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Dėl šio asmens nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta ne tik viešoji tvarka, bet ir klubo darbas, buvo kviesti policijos pareigūnai, nukentėjusiajam sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas bei padaryta turtinė žala. Įvertinus visus byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, darytina išvada, kad D. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pažymėtina, kad pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3596 užfiksuota, jog praėjus trims valandoms po įvykio, D. J. buvo nustatytas 0,91 promilių girtumas (1 t., b. l. 63).
Skiriant bausmę D. J., atsižvelgtina į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; padarytos žalos dydį – pareikštas 1700 Lt civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti; į D. J. asmenybę – turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, išlaiko šeimą, kurioje auga mažametė dukra; nors teistumai išnykę, bet anksčiau tris kartus teistas, tame tarpe ir už tokio pat pobūdžio nusikaltimą, baustas administracine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja asmenį; jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti D. J. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, nustatant minimalų jos dydį, kaip ir prašoma prokurorės apeliaciniame skunde.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Nukentėjusysis B. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 700 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės žalų atlyginimo priteisimo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga, be to, tokią žalą nukentėjusysis patyrė dėl nusikalstamų kaltininko veiksmų, todėl jis tenkintinas visiškai (CK 6.263 str.).
Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad D. J. veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, dėl patirto sužalojimo jis kreipėsi į medicinos įstaigą, tai yra patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, o taip pat ir pažeminimą, kadangi dėl kaltininko agresyvaus elgesio viešoje vietoje – klube, kur jis atliko savo kaip apsaugos darbuotojo darbines funkcijas, buvo priverstas įsivelti į grumtynes su klubo lankytoju. Be šių aplinkybių įvertintina ir D. J. kaltės forma – veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo prašoma 1000 litų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, yra pagrįsta, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo B. B. apeliacinius skundus tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nubausti 10 MGL (1300 litų) bauda.
Nukentėjusiojo B. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) turtinei ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žaloms atlyginti.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti per du mėnesius ir mokėjimo dokumentą pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui. Nesumokėjus baudos nustatytu laiku, ji bus išieškoma priverstinai.