Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam N. V., jo gynėjui advokatui Dariui Mecelicai, nukentėjusiajai E. G., nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą L. G., nukentėjusiajam S. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. ir nepilnametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendžio kuriuo N. V. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d., BK 149 str. 3d. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš N. V. priteista 4000(keturi tūkstančiai) litų nukentėjusiajai L. G. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlygini bei 2000(du tūkstančiai) litų advokato išlaidoms padengti, priteista Valstybinei ligonių kasai 6290,90 (šeši tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt litų 90 ct. ) už nukentėjusiosios gydymą.

Nukentėjusiajai L. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

N. V. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d., BK 149 str. 3d. už tai, kad jis, būdamas nepilnametis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2005-12-18, apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) bute, grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą ir taip siekdamas palaužti valią priešintis, pasikėsino išžaginti nepilnametę E. G., gimusią 1990-01-05, t.y. lovoje užgulęs ją savo kūnu, reikalavo, kad nukentėjusioji su juo savanoriškai lytiškai santykiautų, nes priešingu atveju ir jis pats ir tuo metu bute buvę du jo draugai ją išžagins, tačiau savo nusikalstamų ketinimų kaltinamasis neužbaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji, siekdama išvengti išžaginimo, iššoko per buto langą ir nukritusi iš didelio aukščio bei atsitrenkusi į kietą paviršių, patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą apeliacinį skundą atmesti,

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą ir nukentėjusysis prašė nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. V. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo N. V. apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos. Nuosprendžiu N. V. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., BK 149 str. 3 d. , tai yra už tai, kad pasikėsino išžaginti nepilnametę.

LR BK 149 str. 3d. numatyta atsakomybė tam kas išžagino nepilnametį asmenį. Išžaginimas apibūdinamas kaip lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuojau pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

LR BK 22 str. 1d. nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Nuteistojo N. V. kaltė įvykdžius BK 22 str. 1 d., BK 149 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta nukentėjusiosios E. G., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. G., nukentėjusiojo S. G. parodymais, iš dalies liudytojų R. G., M. K., M. P., T. Š., J.I. Š., A. K., E. M., A. M., E. B., M. U., E. B. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais ir juose esančiais duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apelianto kaltumą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios E. G. parodymais, nes jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji būtų galėjusi apkalbėti nuteistąjį, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nenurodė, kad būtų buvę kokių nors nesutarimų su nuteistuoju. Be to, teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad E. G. tiek nusikaltimo metu, tiek ir dabar visiškai adekvačiai suvokia aplinką, galėjo ir gali valdyti savo veiksmus, polinkis meluoti ar fantazuoti nenustatytas, kaip nenustatyta ir atminties sutrikimų simuliacijų. Tai, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio apklausiama neatsiminė kai kurių detalių, neduoda pagrindo abejoti jos parodymų visuma, nes būtina įvertinti jos sveikatos stovį dėl sunkaus sužalojimo. Be to, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji tvirtino ir teigė, kad N. V. ją kėsinosi išžaginti. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji nurodė neatsimenanti pačio veiksmo, kaip ji iššoko per langą, nepaneigia, kad ji prisimena iki šokimo veiksmo buvusius įvykius. Nukentėjusiosios E. G. parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių buvo vienodi, nekito, jie tarpusavyje neprieštaringi, nuoseklūs ir logiški. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tik ir bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad bute ji buvo palikta prieš jos valią, kad ją ant lovos apkabinęs parvertė N. V., kad jis siūlė lytiškai santykiauti, bet ji nesutikusi. Nukentėjusioji patvirtino, kad tuomet N. V. pagrasino, jog jei ji nesutiks lytiškai santykiauti, ją išžagins visi trys bute buvę vaikinai. Taip pat, nukentėjusioji nurodė, kad ji priešinosi nuteistajam, negalėjo atsiliepti į telefono skambučius, nes ją savo kūnu buvo užgulęs nuteistasis, jos telefonas buvo kelnių kišenėje. Nurodė, kad nuteistasis jai sudavė alkūne ir jai nesutikus santykiauti, jis pagrasino pakviesti kitus vaikinus ir ėjo juos kviesti. Tuomet išsigandusi, kad gali būti išžaginta visų trijų asmenų, bijodama būti išprievartauta, to vengdama, šoko per langą. Nukentėjusioji patvirtino, kad nusižudyti nenorėjo, depresija nėra sirgusi, kad gali žūti negalvojo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ją bandė išžaginti N. V., kad jis grasino tai padaryti su dar dviem vaikinais, o ji besigelbėdama iššoko per langą, patvirtinama ir netiesioginiais liudytojos E. B. parodymais, iš kurių matyti, kad minėtai liudytojai nukentėjusioji pasakojo apie nuteistojo N. V. atliktus nusikalstamus veiksmus ir pasikėsinimą ją išžaginti.

Nukentėjusiųjų L. G., S. G. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną jų dukra E. G. ilgai negrįžo namo, jie jos ieškojo, skambino, tačiau nekas neatsiliepė, vienu metu įsijungė dukros telefonas, tačiau girdėjosi tik čežėjimas, dukra su jais nekalbėjo, vėliau matė ją klinikose pusnuogę, dukrai buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai. Nukentėjusieji patvirtino, kad E. G. nebuvo linkusi ilgai užsibūti nepranešusi tėvams. Iš šių parodymų seka ir tai atitinka E. G. parodymus apie tai, kad E. G. tikrai negalėjo paskambinti, kad ji negalėjo atsiliepti į skambučius, kad buvo velkama iš lauko (girdėjosi čežėjimas), kas netiesiogiai patvirtina buvus įvykį bei nukentėjusiosios negalėjimą kviestis pagalbos. Liudytojų M. P., T. Š., J.I. Š. parodymais patvirtinama, kad M. K. bute visą dieną buvo triukšmaujama, o vėlai vakare nukentėjusioji pusnuogė nuteistojo N. V., R. G. bei M. K. buvo užnešta į viršų, į M. K. butą, kad šie trys jaunuoliai iš karto po įvykio pabėgo. Liudytojų A. K., E. M., A. M. parodymais patvirtinama, kad M. K. bute buvo rasta sužalota nukentėjusioji.

Liudytojų E. B., M. U. parodymais byloje nustatyta, kad 2005-12-18 iki sužalojimo nukentėjusioji buvo M. K. bute vakarėlyje, kad vaikinai vakarėlio metu gėrė alkoholinius gėrimus, kad buvo liudytojos A. R. bei V. Š., kad jos išėjo iš vakarėlio dar iki įvykio, kad nukentėjusioji tikrai įvykio vakarą nebuvo liūdna, ji buvo linksma ir sveika, bute buvo ir nuteistasis N. V..

Liudytojų R. G., M. K. parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtinama ta aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo viename kambaryje dviese su N. V., kad nukentėjusioji kaip tik tuo metu iššoko pro langą, o būtent tada, kai N. V. ėjo iš kambario pas šiuos liudytojus. Tai atitinka ir neprieštarauja nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms apie tai, kad ji iššoko pro langą būtent tada, kai N. V. pagrasino jog nukentėjusiąją išžagins trise ir ėjo kviesti kitus du bute esančius asmenis. Todėl nepagrįstas ir atmestinas nuteistojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė liudytojų M. K., R. G. parodymais, kurie prieštarauja nukentėjusiosios parodymams. Tuo pačiu nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo kaltumas grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais.

Nors liudytojos V. Š. ir A. R. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad E. G. pasiliko pas M. K. bute savo noru, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jos buvo nurodžiusios priešingas aplinkybes, o būtent, kad E. G. nenorėjo likti bute, kad norėjo eiti kartu su jomis, kad nukentėjusiosios vaikinai neišleido iš buto, kad užtrenkė kažkas duris. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju tyrėjas R. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis šias liudytojas apklausė, kad V. Š. ir A. R. parodymus davė gera valia, joms jokio spaudimo ar grasinimų nebuvo. Todėl visai pagrįstai teismas kritiškai vertino tą dalį teisme duotų V. Š., A. R. parodymų, kurie prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams ir rėmėsi tais jų parodymais, kurie buvo duoti tyrime ir teisme bei neprieštaravo kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Analogiškai turi būti vertinami ir liudytojo E. P. parodymai, kuris teismo metu nurodė, jog nukentėjusioji jam apie išžaginimą nieko nebuvo pasakojusi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, jog E. G. jam buvo pasakojusi, kad ją bandė išprievartauti. Šios liudytojų V. Š., A. R., E. P. tyrime nurodytos aplinkybės suteikia didesnę įrodomąją galią nukentėjusiosios parodymams apie tai, kad ji bute buvo liko prieš jos valią, kad jos neišleido, kad ji nenorėjo pasilikti, o taip pat suteikia pagrįstą tikėjimą ir visais kitais nukentėjusiosios parodymais, kad ją kėsinosi išžaginti N. V. ir tai, kad jai grasino, jog jei nesutiks lytiškai santykiauti, tai visi trys bute esantys asmenys ją išžagins.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė dalį šių liudytojų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, nes jie ne tik prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, nepatvirtinami kitais bylos duomenimis, bet jie taip pat nesutampa tarpusavyje. Liudytoja A. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji kartu su V. Š. ėjo prie M. K. namų, tačiau V. Š. juos visiškai paneigė ir apkaltino A. R. melavimu. Nuteistasis skunde teigia, kad neaišku, kokiais ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų V. Š. ir A. R. parodymais teismas vadovavosi, tačiau šis nuteistojo skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes teismas nuosprendyje nurodė, pažymėdamas bylos lapus, kuriais būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais rėmėsi. Jie buvo pagarsinti teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tai pažymėta teismo posėdžio protokole.

Nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 4 d. reikalavimus.

LR BPK 20 str. 4d. nustato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. LR BPK 280 str. 1d. nustatyta, kad apklausiant jaunesnį kaip aštuoniolikos metų liudytoją, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Remiantis bylos duomenimis, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai, psichologai ar liudytojų tėvai teismo posėdyje apklausiant minėtas nepilnametes liudytojas nedalyvavo. Tačiau LR BPK 280 str. 1d. numatyti asmenys šaukiami tam, kad būtų sudaryta palanki situacija nepilnamečių apklausai, jų tikslas yra padėti teismui apklausti nepilnametį, padėti suformuoti klausimus atsižvelgiant į jo socialinę ir psichologinę brandą. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojos A. R. ir V. Š. davė logiškus parodymus, atsakydavo į joms užduotus klausimus, nenurodė, kad jos nesupranta klausimų, ar joms klausimai užduoti per daug sudėtingai, yra nesuprantami. Teismas apklausė minėtas liudytojas kaip ir kitus liudytojus viešame teisiamajame posėdyje, jokios neteisėtos priemonės jas apklausiant naudotos nebuvo.Be to, teismas šių liudytojų parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertino kaip melagingus, rėmėsi tik dalimi šių liudytojų parodymų, duotų teisme ir rėmėsi parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie esminę reikšmę turėjo vertinant kitus byloje surinktus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos tesimas daro išvadą, kad šis procesinis pažeidimas nebuvo esminis ir nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo neįtakojo. Tuo pačiu esmingai nebuvo pažeistas įrodymų leistinumo principas.

Nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi šių dviejų liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jos taip pat buvo apklaustos nedalyvaujant tėvams. Pažymėtina, kad LR BPK 186 str., kuris buvo taikomas apklausiant minėtas nepilnametes, nenumatė privalomo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo, tėvų ar psichologų dalyvavimo apklausoje. Ta aplinkybė, kad su V. Š. apklausos protokolu jos mama susipažino tą pačią dieną po apklausos nedaro šio procesinio veiksmo neteisėtu. Be to, liudytojas R. B. teisme patvirtino, kad nei liudytojos, nei jų atstovai nenurodė jokių pastabų dėl šių veiksmų teisėtumo, pačios liudytojos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad dėl apklausų su skundais nesikreipė, jų tėvai dėl apklausų taip pat niekur nesiskundė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo N. V. parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiosios nenorėjo išžaginti, kad ji bandė nieko neįtakota nusižudyti. Šių nuteistojo parodymų byloje nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad prieš įvykį nukentėjusioji būtų buvusi labai liūdna, nusiminusi ar ketinusi nusižudyti. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji depresija iki įvykio tikrai nesirgo, jokių minčių žudytis nebuvo, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad per langą šoko, nes siekė išvengti išžaginimo. Kad nukentėjusioji iššoko per langą siekdama išvengti išžaginimo, patvirtinama ir netiesioginiais liudytojos E. B. parodymais. Šios aplinkybės taip pat nepaneigia ir kitų liudytojų parodymai.

Nuteistojo skundo argumentas, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodyta ta aplinkybė, kad jis grasino nukentėjusiajai panaudoti fizinį smurtą, nepagrįstas, nes remiantis bylos duomenimis tiek kaltinamajame akte, tiek ir nuosprendyje ši aplinkybė nurodyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 8 p. nurodyta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas grasinant panaudoti fizinį smurtą (psichinis smurtas) yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kurie yra grasinamojo pobūdžio nukentėjusiojo asmens atžvilgiu. Grasinimai panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiami ne tik žodžiais, bet ir kitokio pobūdžio veiksmais. Nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad ji į kambarį nuteistojo buvo įvesta priverstinai, tai yra prieš jos valią. Patvirtino, kad prieš jos valią ji kaltinamojo buvo paguldyta ant lovos, kad prieš jos valią nuteistasis ją užsigulė, nuteistajam nepavykus išgauti nukentėjusiosios sutikimo lytiškai santykiauti, šis pagrasino, kad pakvies draugus ir jie trise ją išžagins, šį grasinimą siekė realizuoti eidamas kviesti draugus. Tokiu būdu, šiais savo veiksmais ir išsakytais žodžiais, apeliantas grasino žodžiu, kad tuoj pat nukentėjusiosios atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas - ji bus išžaginta trijų asmenų. Kolegijos nuomone, neabejotinai laikytina, kad išžaginimo veiksmus galima prilyginti smurtui, kuris žaloja kūną ir psichiką. Be to, nors kaltinime ir nėra inkriminuota, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, jos atžvilgiu nuteistasis smurtavo, smogė jai alkūne į smakrą. Todėl galima daryti išvadą, kad tokiu veiksmu jis pademonstravo savo grasinimo panaudoti fizinį smurtą realumą.

Ta aplinkybė, kad kitų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, neturi reikšmės pripažįstant N. V. kaltu įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nes kiekvieno asmens atžvilgiu atsakomybės klausimas sprendžiamas individualiai.

Nuteistasis skunde teigia, kad E. G. niekada nenurodė, jog N. V. jai neleido išeiti iš kambario, ar jos atžvilgiu būtų vartojęs smurtą, tačiau šie apelianto argumentai nepagrįsti ir paneigti nukentėjusiosios parodymais, jie nepašalina nuteistojo atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, kuriuos jis atliko.

Nuteistojo skundo argumentas, kad laiko tarpas 30-40 minučių, per kurį nukentėjusioji galėjo kviesti pagalbą telefonu, išeiti iš kambario, patvirtina, kad nei jis, nei kiti buvę asmenys neketino išžaginti nukentėjusiosios, kad jos atžvilgiu smurtas nebuvo naudotas ir nebuvo grasinta, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Ta aplinkybė, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios konfliktas, kurio metu nuteistasis bandė palaužti nukentėjusiosios valią, ją buvo užgulęs, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - gązdino, kad ateis ir kiti draugai ją išprievartauti, ėjo juos kviesti ir tai truko 30-40 minučių, nepaneigia tos aplinkybės, jog apeliantas siekė prievartinių lytinių santykių, o nukentėjusioji nesutiko su juo lytiškai santykiauti, ką ji patvirtino priešindamasi rankomis, žodžiu išreikšdama nesutikimą. Tačiau nuteistasis, suvokdamas, kad nukentėjusioji nesutinka lytiškai santykiauti, vis tiek siekė savo tikslų, toliau bandė palaužti nukentėjusiosios valią, nes kvietė draugus, prieš tai pagąsdinęs žodžiu, kad jie visi išžagins, jiems neišgirdus dėl garsiai grojančios muzikos, nuėjo pats draugus kviesti. Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai skambino telefonu tėvai, tačiau ji negalėjo atsiliepti, nes telefonas buvo kelnių kišenėje, o ji buvo užgulta nuteistojo. Toks apelianto nurodytas laiko tarpas taip pat nepaneigia, kad visą tą laiką nukentėjusioji priešinosi, nesutiko, išreiškė aiškią savo valią-nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistuoju, o nuteistasis šio tikslo siekė prieš jos valią. Tuo pačiu nepaneigtas nukentėjusiosios aiškinimas, kad ji neturėjo galimybės išeiti iš kambario ir buto, neturėjo galimybės kviesti pagalbą, neturėjo kitos išeities išvengti išžaginimo ir pasirinko šokimą per langą. Dėl šios aplinkybės ir nebuvo baigtas nusikaltimas.

Nepagrįstas ir atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad nenurodytos aplinkybės, kurios sutrukdė nuteistajam realizuoti savo ketinimus, nes ilgas laiko tarpas ir tai, kad jis nukentėjusiąją paliko vieną, patvirtina, jog jis savo ketinimų atsisakė nevartodamas jokio fizinio smurto. Tiek kaltinamajame akte, tiek ir nuosprendyje konkrečiai nurodyta, jog nuteistasis nusikalstamų ketinimų neužbaigė realizuoti, nes nukentėjusioji iššoko per langą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis ėjo pasikviesti draugus, prieš tai grasinęs, kad jie trise išžagins, tai patvirtina, kad nuteistasis savo ketinimo neatsisakė, o priešingai, ėmėsi priemonių, kad jį įgyvendintų, ėjo pasikviesti draugus. Nukentėjusioji viena buvo likusi trumpam, tai yra vos akimirkai, todėl įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, tai, kad nuteistasis ne va nukentėjusiąją paliko vieną, negali būti laikoma savanorišku atsisakymu nuo nusikaltimo.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes: 1)neaišku kuriais prieštaringais liudytojų V. Š. ir A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais rėmėsi teismas; 2) teismas atmetė gynėjo prašymą išreikalauti iš Kauno m. Dainavos PK asmenų, pristatytų į komisariatą knygą, kad būtų išsiaiškintos liudytojų apklausos aplinkybės. Šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti teismo objektyvumu, sudaro nušalinimo pagrindus, kurie numatyti LR BPK 58 str. Šiuos pagrindus galima skirstyti į tris pagrindines grupes : buvimą proceso dalyviu ar kitų proceso dalyvių artimu giminaičiu ar šeimos nariu, ankstesnį dalyvavimą šioje byloje proceso šalimi, tiek liudytoju ar kitu proceso dalyviu, tiek vykdant pareigas, o taip pat kitą asmeninį ar šeimos narių suinteresuotumą bylos baigtimi. Pirmoji apelianto priežastis, dėl ko teismas, jo manymu, buvo šališkas, susijusi su įrodymų vertinimu, o dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas pasisakė aukščiau. Tuo tarpu antroji aplinkybė yra susijusi su proceso dalyvių procesinių teisių užtikrinimu. Baudžiamojo proceso įstatymas numato teisę tiek nuteistajam, tiek ir jo gynėjui pareikšti prašymus, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo ši teisė nebuvo pažeista. Teismas, atmesdamas N. V. gynėjo prašymą, nurodė tokio sprendimo motyvus. Teisėjų kolegija su šiais prašymo atmetimo motyvais sutinka. Be to, įvertinama ta aplinkybė, kad liudytojos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl apklausų tvarkos nei jos, nei tėvai jokių skundų neteikė, kad nei apklausų metu, nei po to ir apklaustosios ir jų artimieji jokių pretenzijų neturėjo. Dėl apklausos teisėtumo ir pagrįstumo patvirtino ir liudytojas R. B..

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra neigiamos apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl N. V. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės nesudaro nei vienos nušalinimo pagrindu galinčios būti ir pagrįstai verčiančios abejoti teismo objektyvumu aplinkybės, todėl šis skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog N. V., būdamas nepilnametis, apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą ir taip siekdamas palaužti valią priešintis, pasikėsino išžaginti nepilnametę, t.y. užgulęs lovoje savo kūnu reikalavo, kad nukentėjusioji su juo lytiškai santykiautų, nes priešingu atveju ir jis pats ir tuo metu bute buvę du jo draugai ją išžagins, tačiau savo nusikalstamų ketinimų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji siekdamas išvengti išžaginimo, iššoko per buto langą. Nuteistojo veika pagal LR BK 22 str. 1d., BK 149 str. 3d. kvalifikuota teisingai.

Dėl nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. G. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios E. G. atstovė pagal įstatymą L. G. nurodo, kad teismas skyrė per švelnią bausmę nuteistajam. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi LR BK 54 str. nuostatomis, kurios reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Taip pat, tinkamai taikė BK XI skyriuje numatytus reikalavimus, kurie nurodo nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad N. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas, už kurį N. V. nuteistas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, dėl jo kilo sunkios pasekmės nukentėjusiajai, jai buvo sunkai sutrikdyta sveikata, nusikaltimas tyčinis, tačiau nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai laikė tai, kad N. V. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Be to, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad po įvykio nuteistasis pagal išgales padėjo nukentėjusiajai, užnešė į viršų, kvietė kaimynus, kad šie iškviestų greitąją pagalbą ir tokiais savo aktyviais veiksmais padėjo išvengti dar sunkesnių pasekmių ir pagrįstai laikė tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1d. 1p.). Teismas atsižvelgė taip pat ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, o būtent tai, kad šią nusikalstamą veiką N. V. padarė būdamas praeityje teistas du kartus, šis teistumas jam jau ketvirtas, tačiau mokymo įstaigos nebuvo blogai charakterizuojamas. Apylinkės teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, o taip pat tai, kad bausmės minimumas nepilnamečiam asmeniui skaičiuojamas nuo pusės BK straipsnio sankcijoje numatyto minimumo ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nuteistajam nėra aiškia per švelni, yra teisinga ir tinkama įgyvendinti bausmės tikslus.

Minėto Senato nutarimas reikalauja, kad teismai, skirdami bausmes nepilnamečiams, padariusiems išžaginimą, vadovautųsi ne vien Baudžiamojo Kodekso skyriaus „ Bausmės skyrimas“, bet ir XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatomis. Senato nutarime nurodyta, kad skirdami bausmę už pasikėsinimą padaryti išžaginimą, teismai turi atsižvelgti į tai, kad BK 57 str. 2 d. ir BK 62 str. numatyta galimybė tokiais atvejais esant pagrindui skirti švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas. Teismas įstatymo reikalavimus vykdė

Apeliantė skunde nurodo tą aplinkybę, kad nuteistasis neprisipažino padaręs nusikaltimo, todėl jam turi būti skiriama griežtesnė bausmė. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė - neprisipažinimas negali sunkinti nuteistojo padėties ir įtakoti bausmės dydžio, nes įstatymu yra įtvirtinta kaltinamajam teisė, o ne pareiga duoti parodymus. Tai, kad nuteistasis nuosprendžio priėmimo metu buvo pilnametis negali turėti įtakos skiriant bausmę, nes už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė praeityje, būdamas nepilnametis, jam bausmė turi būti skiriama kaip nepilnamečiui. Šis reikalavimas išdėstytas BK 3 str., reglamentuojančiame įstatymo galiojimą laike. BK 3 str. 1d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, LR BK 81 str. 1d. nustatyta, kad skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos, taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų.

Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo metu darė poveikį nukentėjusiajai E. G., nes iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo nutrauktas, neesant N. V. veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1d. sudėties.

Pagrįstas nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos, motyvuodamas tuo, kad reikalingas išsamesnis įrodinėjimas. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusioji neturi jokios galimybės papildomai įrodinėti neturtinės žalos dydį.

Kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos neišnagrinėjo iš esmės. Teismas be įstatyminio pagrindo ir nepagrįstai pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje dalyje nuosprendis keistinas.

BPK 109 str. nuostata numato, kad nukentėjusysis dėl išžaginimo turi teisę ne tik į turtinės, bet ir į neturtinės žalos atlyginimą.

LR BPK 115 str. 2d. nustato, kad tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį gali pripažinti ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą L. G. pateikė teismui civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nurodė pagrindus, tai yra kokiomis aplinkybėmis remiantis prašoma priteisti neturtinę žalą. Tas pačias aplinkybes teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ir E. G. ir L. G.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje L. G. nurodė ir patikslino, kad neturtinę žalą ji prašo priteisti nepilnametės dukros E. G., kurią ji atstovauja, naudai.

LR CK 6.250 str. 1d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Byloje esančiu teismo medicinos specialisto aktu nustatyta, kad nukentėjusioji E. G. patyrė įvairius kūno sužalojimus, nustatyti daugybiniai dubens kaulų, kairio blauzdikaulio, kaklo pirmo slankstelio lūžiai, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Dubens kaulų lūžiai suardę dubens žiedo vientisumą vertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kaklo I slankstelio bei kairio blauzdikaulio maleolo lūžimai vertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kiti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė didžiulį fizinį skausmą, skausmingas buvo ir gydymo procesas, nukentėjusioji E. G. patvirtino, kad ji ligoninėje gulėjo 2.5 mėn. tempime 8 kg. per visą lovą, negalėjo pakelti galvos, patyrė kelias operacijas. Po ligoninės vyko reabilitacijos kursas, teko mokytis vaikščioti iš naujo. Nukentėjusioji E. G. tris mėnesius gydėsi ligoninėje, dėl ko neabejotinai jai sumažėjo mokymosi galimybės. Dėl pačio įvykio, nukentėjusioji patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą - jos valią buvo bandoma palaužti ne tik naudojant jėgą, užgulant ją visu kūnu, bet ir grasinant, kad išžagins atėję ir nuteistojo draugai.

Dėl nukentėjusiosios E. G. patirtos neturtinės žalos duomenys taip pat buvo pateikti tiek ieškinyje, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. L. G. patvirtino, kad tiek nukentėjusiajai, tiek ir šeimai dėl nusikaltimo buvo stresas, šokas, nes dukra atsitiktinai liko gyva, buvo gydoma reanimacijoje, taip pat ilgą laiką buvo gydoma ligoninėje, ji slaugė dukrą, nusikaltimo pasekmės dukrai jaučiamas ir dabar. Atsižvelgiant į šias aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus nukentėjusiosios E. G. patirtas dideles ir ilgalaikes fizines kančias, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, patirtą šoką, stresą dėl gyvybės ir sveikatos, įvertinus, kad šios nusikaltimo pasekmės kilo kėsinantis padaryti sunkų ir tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas nebaigtas, įvertinus tai, kad nuteistasis yra jauno mažiaus, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinus, kad nuteistojo darbingumas neapribotas ir ateityje jis galės atlyginti padarytą neturtinę žalą, įvertinus tą aplinkybę, kad nukentėjusioji pati atvyko į nepažįstamo vaikino butą, t.y. pačios nukentėjusiosios elgesį, iš dalies sudarydama sąlygas nusikaltimui įvykti, kolegija daro išvadą, kad E. G. patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 50000 litų. Įvertinus nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, kaltės formą, nusikaltimo baigtumą, nuteistojo turtinę padėtį, priteistinos sumos dydis atitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos įvykio, nusikaltimo sudėties, nuteistojo kaltės, paskirtos bausmės, pagrįstos byloje surinktais išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas. Bausmė paskirta teisingai.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo. (LR BPK 328 str. 4p.)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti išsprendimo pakeisti.

Iš nuteistojo N. V. nukentėjusiajai E. G. priteisti 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.