Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, Jurgitai Ilevičiūtei, Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, Sigitui Kanaporiui, kaltinamajai R. K., nukentėjusiajai D. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 5 kartus :

1) 1995-02-23 pagal LR BK 104 str.;

2) 2001-08-23 pagal LR BK 271 str. 3 d.;

3) 2005-01-06 pagal LR BK 178 str. 4 d.;

4) 2008-10-10 pagal LR BK 178 str. 2 d.;

5) 2009 m. gegužės 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. bausmė subendrinta su 2008-10-10 nuosprendžiu, pakeistu 2008-12-24 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, ir paskirta galutinė bausmė – 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikusi 2011-08-22, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., veikdama kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2014 m. kovo 19 d. apie 15.00 val., patekusi į I. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, iš chuliganiškų paskatų kumščiu tris kartus sudavė D. Š. į veidą, po to apsivyniojo grandinę ant plaštakos ir ja smogė D. Š. po vieną kartą į veidą, į dešinį šoną, į kairį šoną, bei penkis kartus per kojas. Šiais smurtiniais veiksmais R. K. nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir skruostų srityse, kraujosruvomis abiejų akių priekiniuose paviršiuose po odena, nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų žastų, nugaros, juosmens, abiejų šlaunų ir abiejų blauzdų srityse.

Be to, R. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2014 m. kovo 19 d. apie 15.10 val., būdama I. R. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, atvirai iš D. Š. rankų ištraukė ir pagrobė svetimą – D. Š. priklausantį 71,99 litų bendros vertės turtą, t. y. 54,99 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E 1200M“ su jame buvusia 17 litų vertės Sim kortele.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajai D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir skruostų srityse, kraujosruvomis abiejų akių priekiniuose paviršiuose po odena, nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų žastų, nugaros, juosmens, abiejų šlaunų ir abiejų blauzdų srityse. Objektyviai yra užsifiksavę 10 smūgių požymiai (b.l. 14-16).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji pateikė tyrimui mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-E 1200M“ įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad telefono vertė 54,99 Lt (b.l. 44, 45, 46).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Dėl fizinio smurto kvalifikavimo.

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sumušė nukentėjusiąją D. Š., dėl ko ši patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusios D. Š. parodymais apie tai, jog kaltinamoji ją sumušė – R. K. kumščiu tris kartus sudavė D. Š. į veidą, po to apsivyniojo grandinę ant plaštakos ir ja smogė D. Š. po vieną kartą į veidą, į dešinį šoną, į kairį šoną, bei penkis kartus per kojas. Nors kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė sudavusi mažiau smūgių nukentėjusiajai, tačiau nuosekliais nukentėjusios parodymais, teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamoji sudavė tiek smūgių, koks jų skaičius ir lokalizacija nurodyta kaltinime. Tai, kad dėl kaltinamosios panaudoto fizinio smurto nukentėjusi patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Todėl kaltinamosios veikoje yra tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo sudėtis, aprašyta BK 140 str. 1 d.

R. K. buvo kaltinama viešosios tvarkos pažeidimu pagal BK 284 str. 1 d., t. y. tuo, kad ji veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, pro atrakintas duris įsibrovę į I. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, ir čia, plūsdamiesi necenzūriniais žodžiais, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, itin žiauriai, matant pašaliniams asmenims, R. K. kumščiu tris kartus sudavė D. Š. į veidą, po to, apsivyniojo grandinę ant plaštakos ir ja smogė D. Š. po vieną kartą į veidą, į dešinį šoną, į kairį šoną, bei penkis kartus – per kojas, šiais bendrais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusi poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir skruostų srityse, kraujosruvomis abiejų akių priekiniuose paviršiuose po odena, nubrozdijimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų žastų, nugaros, juosmens, abiejų šlaunų ir abiejų blauzdų srityse.

Iš teisme apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kaltinamoji nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė ne viešoje vietoje, o privačiame I. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kuriame buvo ir alkoholinius gėrimus vartojo nukentėjusi D. Š. su buto savininke liudytoja I. R.. Pažymėtina, kad prokuroras, R. K. kaltindamas viešosios tvarkos pažeidimu, neinkriminavo jai šiai nusikaltimo sudėčiai būtinojo objektyviosios pusės „viešosios vietos“ požymio. Jo nesant negalima kaltinamosios veikoje konstatuoti BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, todėl lieka neaktualūs ir kitos viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėčiai būtinos ir kaltinime paminėtos aplinkybės: kaltinamosios įžūlus elgesys, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas, visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Tuo tarpu kitos kaltinime paminėtos aplinkybės: įsibrovimas į butą, plūdimasis necenzūriniais žodžiais, pašalinių asmenų matymas, itin žiauri veika, nėra nei būtinieji, nei fakultatyvūs tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo veiką kvalifikuojantys nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jie iš kaltinimo šalinami kaip nereikalingi. Kaltinime inkriminuotas veikos padarymas kaltinamajai būnant apsvaigus nuo alkoholio ir dėl chuliganiškų paskatų, nors ir nėra BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jie gali būti vertinami kaip kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 3 p., 9 p.), todėl šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje įvardintoje kaltinamosios veikoje šie požymiai paliktini.

Taigi, teismas, spręsdamas visų kaltinime inkriminuotų faktinių aplinkybių pagrįstumą, pažymi, jog R. K. pagrįstai buvo inkriminuoti tam tikri tyčiniai veiksmai, dėl kurių nukentėjusiajai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jau minėta, kad šie kaltininkės veiksmai pasitvirtino, valstybinis kaltintojas šias faktines aplinkybes teisme įrodė, jų neneigė ir kaltinamoji. Todėl vertinama, kad R. K. turi baudžiamąja tvarka atsakyti tik už šiuos įrodytus tyčinius nežymaus sveikatos sutrikdymo veiksmus, t. y. už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą. Įrodymų tyrimo teisme metu nukentėjusi teismui patvirtino, kad ji kaltinamajai turi pretenzijų ir su ja kategoriškai nenorėtų taikytis, jeigu kaltinamosios veika ir būtų perkvalifikuota pagal privataus kaltinimo baudžiamojo įstatymo straipsnį (BPK 417 str.). Esant nukentėjusios D. Š. reikalavimui nuteisti R. K. už jos sumušimą, teismas sprendžia, jog R. K. už tyčinį nežymų nukentėjusios sveikatos sutrikdymą turi būti skiriama bausmė.

Dėl telefono vagystės.

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad R. K. 2014-03-19 iš D. Š. atvirai pagrobė nukentėjusiai priklausantį mobilaus ryšio telefoną su Sim kortele. R. K. įrodyti veiksmai – jau po nežymaus nukentėjusios sveikatos sutrikdymo padarymo iš nukentėjusios rankų ištraukusi pasiėmė jos telefoną ir jo negrąžino – pagal LAT praktiką kvalifikuojami kaip atviroji vagystė, nes kaltininkė paėmė svetimą turtą atvirai, o ne slaptai, neteisėtai jį užvaldžiusi be savininkės leidimo ar sutikimo. Pažymėtina, kad pati kaltinamoji pripažino, kad suskambus telefonui ir nukentėjusiajai jį laikant savo rankose, R. K. telefoną iš rankų ištraukė, pasiėmė ir vėliau negrąžino. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, jos padarytas vagystės atviras būdas rodo didesnį veikos ir kaltininkės pavojingumą, todėl R. K. dėl šios veikos padarymo yra kalta ir baustina.

Dėl bausmės.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimą, pažymėtina, jog R. K. padarė po nusikalstamą veiką nuosavybei ir kito žmogaus sveikatai, šios R. K. veikos pagal pavojingumo laipsnį priskiriamos nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiama ir tai, jog R. K. nusikalto iš žemų motyvų, siekdama tyčia sutrikdyti nukentėjusios sveikatą ir neteisėtai praturtėti, jog veiką padarė tiesioginės tyčios kaltės forma. Teismas konstatuoja, kad R. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo yra prisipažinimas padarius šią nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis bei savanoriškas žalos dėl pavogto telefono atlyginimas nukentėjusiajai (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), o dėl BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl abiejų nusikaltimų padarymo yra tai, kad abi veikos padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. Nors R. K. BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarė dėl chuliganiškų paskatų, tačiau prokuroras ir nukentėjusi nei kaltinamuoju aktu, nei baigiamosiose kalbose neprašė to pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl teismas, neviršindamas kaltinimo ribų, ex officio neturi įgaliojimų dėl to sunkinti R. K. teisinės padėties.

Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, kad R. K. praeityje 5 kartus buvo teista, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutiniuoju 2009 m. gegužės 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią R. K. atliko 2011-08-22. Ji yra bausta už administracinius teisės pažeidimus, nedirba, darbo biržoje neregistruota, turi priklausomybės vartojant alkoholį sindromą (b.l. 76-95). Bylos duomenys rodo, kad R. K. nusikalto būdama teista už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padarė šiuo nuosprendžiu konstatuotus tyčinius nusikaltimus, todėl ji yra recidyvistė (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama tik laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Tai rodo R. K. padidintą polinkį nusikalsti, akivaizdžių teisės ir moralės normų nepaisymą. Spręstina, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu jai paskirta bausmė nepadarė tikėto auklėjamojo ir prevencinio poveikio, ji ir vėl nusikalto. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs R. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą R. K. skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis. Nustatydamas šios bausmės už kiekvieną nusikaltimą dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamosios gana auną amžių (nusikaltimo padarymo metu buvo 36 metų), įvertina, kad kaltinamoji nukentėjusios teismo posėdžių salėje atsiprašė, jai atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tačiau pati nukentėjusi kaltininkei neatleido, su taikytis nepageidavo. Dėl visų šių aplinkybių teismas sprendžia, kad valstybės požiūris į nusikalstamas veikas padariusį asmenį, taip pat BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už kiekvieną nusikaltimą paskyrus žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Kadangi nusikaltimai padaryti iš realiosios sutapties, jie priskiriami gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 str.) ir labai nesiskiria pagal jų pavojingumą, tai už juos paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu. Iš R. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų ir jos recidyvinės asmenybės, teismas neturi pagrindo manyti, kad galutinės subendrintos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl R. K. skirtina galutinė bausmė atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 284 str. 1 d.), ir ją nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir ją nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, t. y. prie griežčiausios 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti švelnesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-06-03 iki 2014-06-04 (vieną dieną).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. K. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruoti policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją suimti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.