Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-04-19 · Civilinė byla Nr. e2S-251-544/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-19
Bylos Nr.
e2S-251-544/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Trečiasis asmuo
ERGO Insurance SE, UAB „Žalias uodas“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-251-544/2023

teisėja Edita Masiukienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00880-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.3.6.1.1.3.; 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-117-1056/2023 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grasitos paslaugos“, tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE, UAB „Žalias uodas“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Grasitos paslaugos“ 26 896,50 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė civilinę bylą sustabdyti, kol bus išspręsta kita civilinė byla Nr. e2-3022-925/2023, nagrinėjama civiline tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nurodė, kad šioje byloje bus sprendžiamas klausimas dėl 2021 m. rugsėjo 5 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nuginčijimo ir materialinio reikalavimo, o tai turės prejudicinę galią Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-117-1056/2023.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. sausio 19 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-117-1056/2023 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3022-925/2023, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3022-925/2023 pagal ieškovės UAB „Grasitos paslaugos“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl atsakovo sprendimo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju panaikinimo, tretieji asmenys ADB „Gjensidige“, UAB „Žalias uodas“. Ieškovė šioje byloje prašo panaikinti atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo sprendimą Nr. 704047-0932_1-001 dėl 2021 m. rugsėjo 5 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ir priteisti iš atsakovo 26 896,50 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas.

5. Teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, atsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-3022-925/2023 bus nagrinėjamas ginčas dėl aplinkybės, ar 2021 m. rugsėjo 5 d. įvykis, kurio metu dingo dalis vežto krovinio, turėtų būti pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu ar ne. Teismo vertinimu, minėtos civilinės bylos yra susijusios taip, jog civilinėje byloje Nr. e2-3022-925/2023 nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę galią nagrinėjamai bylai Nr. e2-117-1056/2023, o teismas šiai bylai reikšmingų aplinkybių negali nustatyti pats.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 19 d. (turi būti 2023 m. sausio 19 d.) nutartį ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.

7. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes mano, jog nėra nei privalomojo, nei fakultatyvaus pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą. Neabejotina, kad teismas pats, nelaukdamas kitos bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme baigties, gali nustatyti būtinus faktus, t. y. atsakovės civilinės atsakomybės buvimą/nebuvimą, civilinės atsakomybės apimtį.

8. Ieškovės vertinimu, skiriasi ir abiejų civilinių bylų dalykas. Pasvalio rūmuose nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės pagal CMR konvenciją buvimo/nebuvimo klausimas (žalos atlyginimo santykiai), o Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos nagrinėjimo dalykas – Ergo Insurance SE prievolės mokėti draudimo išmoką atsakovui buvimas/nebuvimas pagal tarp ieškovės ir Ergo Insurance SE sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo teisiniai santykiai).

9. Pažymi, jog reikšdama subrogacinį reikalavimą ieškovė gali pasirinkti jį nukreipti tiek į atsakovę, tiek į jos savanorišką civilinės atsakomybės draudiką Ergo Insurance SE. Vadinasi, reikalavimo teisės į atsakingą asmenį faktinis įgyvendinimas negali būti apsunkinamas (atidedamas) atsakingam asmeniui paduodant į teismą savo civilinės atsakomybės draudiką ir tokiu būdu prašant sustabdyti bylą dėl žalos atlyginimo, kaip yra šiuo atveju. Priešingas aiškinimas suponuotų išvadą, kad ne nukentėjusiojo, o atsakingo už žalą asmens interesai būtų laikomi prioritetiniais, nepaisant to, jog būtent nukentėjusiajam nepatogumus sukėlė atsakingas už žalą asmuo. Taip pat būtų paneigiama nukentėjusiojo teisė pasirinkti savo teisių gynimo būdą.

Šalies argumentai

10. Apeliantės teigimu, sustabdžius bylą faktinis kompensacijos gavimas nusikelia labai ilgam laikui, atsiranda atsakovės nemokumo ateityje rizika, kas gali sąlygoti, jog ieškovė žalos atlyginimo taip ir negaus. Be to, svarbu tai, kad sustabdyta byla pradėta gerokai anksčiau (2022 m. rugsėjo pradžioje) nei Vilniaus miesto apylinkės teisme (tų pačių metų gruodžio pabaigoje). Atsakovė iniciavo bylą prieš Ergo Insurance SE tik po to, kai gavo ieškinį iš ieškovės, nepaisant to, jog atsisakymą išmokėti išmoką iš savo draudiko gavo dar 2022 m. kovą. Neaišku, kodėl atsakovė savo draudikui ieškinio neteikė anksčiau, nors žinojo, kad ieškovė į ją nukreipė reikalavimą dėl žalos atlyginimo dar 2022 m. balandžio mėnesį.

11. Nurodo, kad jos pozicija dėl bylos stabdymo pagrindų nebuvimo atitinka teismų praktiką. Sustabdžius bylą būtų pažeista ieškovės teisė į koncentruotą, ekonomišką ir operatyvų procesą. Tačiau sustabdytą bylą išnagrinėjus nelaukiant Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos baigties, nebus kaip nors nepagrįstai suvaržytos atsakovės teisės. Jei Panevėžio apylinkės teismas priteis iš atsakovės žalos atlyginimą ieškovės naudai, tai atsakovė, įvykdžiusi šią prievolę, įgys teisę reikalauti draudimo išmokos priteisimo iš savo draudiko. Nors bylos stabdymui pagrindo nėra, tačiau svarstytinas bylų sujungimas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Grasitos paslaugos“ prašo atskirąjį skundą atmesti.

13. Nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog tapo žinomos konkrečios ir aiškios turtinės ieškovės ADB „Gjensidige“ pretenzijos UAB „Grasitos paslaugos“ dėl ADB „Gjensidige“ išmokėtos 26 896,50 Eur draudimo išmokos trečiajam asmeniui ir esant galiojančiam ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2022 m. kovo 21 d. sprendimui Nr. 704047-0932_1-001 dėl 2021 m. rugsėjo 5 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, UAB „Grasitos paslaugos“ turėjo teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus procesinio įstatymo nustatyta tvarka kreipiantis teisminės gynybos į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Todėl nebuvo atsakovės piktnaudžiavimo nei teise kreiptis į teismą, nei siekio pažeisti ieškovės interesus. Priešingai, ieškovei į bylą bendraatsakoviu įtraukus ERGO Insurance SE Lietuvos filialą būtų buvęs sutaupytas tiek laikas, tiek nebūtų tekę UAB „Grasitos paslaugos“ du kartus į skirtingas civilines bylas teikti analogiškus ir tapačius įrodymus dėl to paties įvykio situacijos. Tik esant ieškovės nurodytai turtinės pretenzijos sumai, tokį ieškininį reikalavimą UAB „Grasitos paslaugos“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teisme ERGO Insurance SE Lietuvos filialui.

Šalies argumentai

14. Teigia, jog ieškovės nurodomas jos interesų pažeidimas dėl neva ilgo proceso yra niekuo nepagrįstas. Ieškovės interesai niekaip nebus pažeisti, kadangi ieškovė savo ieškiniu prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl tos priežasties atsakovė yra visiškai nesuinteresuota ilga civilinio proceso eiga. Mano, jog civilinių bylų sujungimas svarstytinas, tačiau kitose bylos procesinėse stadijose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdytas bylos nagrinėjimas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas kitoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Civilinės bylos sustabdymas, tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, sustabdymas. CPK 163 straipsnyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą (privalomasis bylos sustabdymas). Pagal formuojamą praktiką, sustabdant civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, turi būti nustatyta, kad nėra galimybės išspręsti nagrinėjamą bylą, kol nebus nustatytos kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje aplinkybės, kurių nenustačius, nėra galimybės teisingai išspręsti nagrinėjamą bylą.

18. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163 – 167 straipsniai). Civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias kliūtis, dėl kurių teismas negali išnagrinėti bylos.

19. Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-117-1056/2023 sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3022-925/2023.

20. Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje Nr. e2-117-1056/2023 nagrinėjami apeliantės reikalavimai priteisti iš atsakovės 26 896,50 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, tretieji asmenys ERGO Insurance SE, UAB „Žalias uodas“. Motyvuojama tuo, kad 2021 m. gegužės 13 d. tarp ADB „Gjensidige“ ir UAB „Žalias uodas“ buvo sudaryta Krovinių draudimo sutartis, kuria buvo apdraustos elektronikos prekės, buitinė technika, už kurias pagal prekybinius santykius arba tiekimo sąlygas atsako draudėja UAB „Žalias uodas“. Atsakovė įsipareigojo UAB „Žalias uodas“ priklausantį krovinį nugabenti gavėjui į Olandiją. 2021 m. rugsėjo 6 d. pristačius krovinį paaiškėjo, kad dalis jo yra dingusi. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo UAB „Žalias uodas“ 26 896,50 Eur draudimo išmoką už apdraustą krovinį. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė subrogacijos būdu perėmė UAB „Žalias uodas“ teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės. Atsakovės civilinės atsakomybės draudikas ERGO Insurance SE pripažino, jog atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos, tačiau atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi įvykį pripažino nedraudžiamuoju.

21. Atsakove šioje byloje dalyvaujanti UAB „Grasitos paslaugos“ civilinėje byloje Nr. e2-3022-925/2023 pareikštu ieškiniu prašo panaikinti atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 704047-0932_1-001 dėl 2021 m. rugsėjo 5 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ir priteisti iš atsakovo 26 896,50 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, tretieji asmenys ADB „Gjensidige“, UAB „Žalias uodas“.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog abi civilinės bylos yra susijusios taip, jog civilinėje byloje Nr. e2-3022-925/2023 nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę galią nagrinėjamai bylai Nr. e2-117-1056/2023, o teismas šiai bylai reikšmingų aplinkybių pats nustatyti negali.

23. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016). Bylos sustabdymas yra procesinė priemonė, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, t. y. bylą reikia stabdyti tik tuomet, kai negalima jos nestabdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1687/2011).

24. Vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti šį civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrą pareigą siekti, jog ginčas būtų išnagrinėtas kuo operatyviau. Įstatymas nustato pareigą teismui užkirsti kelią proceso vilkinimui, o šalims – pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis). Kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-293/2011).

25. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-3022-925/2023 nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę šioje pagal apeliantės ieškinį nagrinėjamoje byloje, todėl byla negali būti nagrinėjama, kol nebus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla. Pažymėtina, jog siekiant išvengti civilinėse bylose skirtingų tų pačių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo bei užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų tinkamą įgyvendinimą, teismas turi spręsti, ar egzistuoja sąlygos taikyti ne civilinės bylos sustabdymo, o civilinių bylų sujungimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo tikslinga spręsti, ar nėra pagrindo minėtas civilines bylas sujungti į vieną civilinę bylą ir jas nagrinėti kartu. Tik nustačius, jog nėra sąlygų šio procesinio instituto taikymui (CPK 136 straipsnio 4 dalis), galima spręsti civilinės bylos sustabdymo klausimą.

26. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog negalima pripažinti, kad šioje proceso stadijoje byla sustabdyta pagrįstai. Vadovaujantis civilinio proceso tikslais ir principais, šalims ir teismui pasiūlytina įvertinti civilinių bylų Nr. e2-117-1056/2023 ir Nr. e2-3022-925/2023 sujungimo būtinumą ir tik po to spręsti civilinės bylos sustabdymo klausimą.

27. Padarius aukščiau nurodytą išvadą, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

28. Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio nuostatas, be pagrindė netaikė CPK 136 straipsnio 4 dalies normų ir dėl šių procesinės teisės normų pažeidimo bei netinkamo jų pritaikymo klausimas dėl šios bylos sustabdymo buvo (galėjo būti) išspręstas neteisingai. Todėl skundžiama nutartis sustabdyti bylą naikinama ir šis bei galimo bylos sujungimo klausimų sprendimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Ramunė Čeknienė