Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1273-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-02
Bylos Nr.
e1-1273-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24458-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1273-1079/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24458-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 2 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. sausio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 58 MGL (2900 eurų) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 6 mėnesius (bausmė neatlikta, bauda nesumokėta), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2021 m. liepos 20 d. apie 17 val. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smogė kumščiu vieną kartą motinai V. J. į dešinę krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. J. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

A. J., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena pas mamą V. J. namuose. Jis šeimos neturi. 2021 m. liepos 20 d. vartojo alkoholį jau antrą dieną. Alų gėrė su kaimynu A. R., sėdėdamas kieme ant suoliuko, kai pavakare, tikslaus laiko nepamena, jis dėl kažko susiginčijo su mama V. J. Būdamas stipriai girtas, pamena, kad ginčydamasis su mama ją stumtelėjo, ką daugiau darė mamai jis nuo girtumo nepamena. Jis sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, jog galėjo trenkti kumščiu vieną kartą mamai į krūtinę ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Jis dėl savo poelgio gailisi, nori mamos atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Jis anksčiau, kiek pamena, prieš mamą nėra vartojęs smurto. Nežino, ar jo konfliktą su mama matė A. R., nes jis į konfliktą nesikišo. Daugiau pašalinių žmonių kieme nebuvo. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes nieko nepamena (b. l. 90).

V. J., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2021 m. liepos 20 d. apie 8.00 val. jos sūnus, A. J. namuose pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus su atėjusiu kaimynu A. R. Apie 15.00 val. jie parvežė į namus nupirkę viščiukų. Kas juos nuvežė ir parvežė, ji nežino. Grįžę jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus kieme. Ji viena tuo laiku namuose vartojo alkoholį - gėrė alaus. Apie 17.00 val. ji pasakė sūnui, kad reikia paruošti vietą laikyti viščiukams. Tada sūnus su kaimynu A. R. pradėjo statyti aptvarą viščiukams. Pabaigę statyti aptvarą, sūnus su kaimynu atėjo į kiemą ir toliau vartojo alkoholį. Ji sūnui papriekaištavo, dėl girtavimo su kaimynu. Tada tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas. Kokie žodžiai buvo pasakyti, ji tiksliai neprisimena, nes buvo neblaivi. Konflikto metu, jos sūnus A. J. vieną kartą dešinės rankos kumščiu jai trenkė į krūtinę. Pataikė į dešinę pusę. Tuo jis sukėlė jai fizinį skausmą. Smūgio metu sūnus ant jos šaukė keiksmažodžiais, bet ką tiksliai, neprisimena. Kaip sureagavo į sukeltą skausmą, neprisimena. Jai sukeltą skausmą įvertina 5 balais. Kad jai nesmogtų dar kartą, ji nuėjo į kambarį ir pasiėmė telefoną, ketindama paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Sūnus atbėgo iš paskos ir norėjo atimti telefoną, bet ji spėjo paskambinti. Sūnus paėmęs jos telefoną, nuėjo į kiemą toliau girtauti, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Sūnui civilinio ieškinio nereikš. Pas ekspertus nusistatyti sužalojimų lygio nevyks. Anksčiau sūnus yra prieš ją smurtavęs ir ne vieną kartą, tačiau tai buvo seniai, kada tikslai, neprisimena. Ji nepageidauja, kad sūnus būtų iškeldintas (b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

A. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. liepos 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. liepos 20 d., apie 17.00 val., gyvenamojo namo kieme, neblaivus (girtumą nusistatyti atsisakė) A. J. sumušė neblaivią, 1,84 promilės, motiną V. J. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo GMP medikų apžiūrėta vietoje (b. l. 9);

2021 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama prieš V. J., bei foto lentele, kurioje užfiksuotas kiemo bendras vaizdas (b. l. 15-16, 18-21);

2021 m. liepos 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 23-26);

2021 m. liepos 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai įvykio vietoje, policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės (b. l. 27-28);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. liepos 20 d., 17.42 val., nukentėjusiajai nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (b. l. 57-60).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. J., būdamas neblaivus, namuose smurtavo prieš savo motiną V. J., t. y. 2021 m. liepos 20 d., apie 17.00 val., asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą motinai kumščiu į krūtinę, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. liepos 21 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 102-104).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas teistas, neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

A. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs (b. l. 65-69, 70-73), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nemokėtos (b. l. 75-79), nedirbantis (b. l. 81-82), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 83).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai), įpareigojant bausmės vykdymo metu per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2021 m. sausio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda, jas visiškai sudedant, t. y. prie paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos laisvės apribojimo bausmės pridedant paskirtą 59 MGL (2900 Eur) baudą ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 20 d. 18.00 val. iki 2021 m. liepos 21 d. 12.12 val. t. y. 1 para, ir laikytina, kad A. J. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog A. J. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. J. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios V. J. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam A. J. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.

Kaltinamajam A. J. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. sausio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda, jas visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 59 MGL (2900 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 20 d. 18.00 val. iki 2021 m. liepos 21 d. 12.12 val. ir laikyti, kad A. J. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios V. J. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių.

Išaiškinti A. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti A. J., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

A. J. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė