Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1332-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
2S-1332-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
P.B.
Atsakovas
UAB „Resourse developement group“, O.Č.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1332-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1; 103.4; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienėskolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P.B. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P.B. ieškinį atsakovams UAB „Resourse developement group“ ir O.Č. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P.B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas perkelti jam 38/78 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 201/419 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas, O.Č. 2005 m. lapkričio 21 d. taikos sutartimi perleistas UAB „Resurse developement group“. Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė pripažinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtintą UAB „Resurse develo­pement group“ ir O.Č. 2005 m. lapkričio 21 d. taikos sutartį apsimestiniu sandoriu, taikyti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui taikytinas taisykles ir perkelti pirkėjo teises bei pareigas P.B. pagal šio sandorio sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė ieškovui P. B. terminą iki 2010 m. birželio 1 d. ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 1385 Lt dydžio žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuri pagal Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. vertintina kaip tarp šalių kilusio ginčo sprendimo būdas, pagrindu išieškotojas perėmė skolininkei priklausiusias 38/78 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 201/419 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Taikos sutartyje nurodyta, kad išieškotojas šį nekilnojamąjį turtą perima už turto arešto akte nurodytą kainą – už 25000 Lt, o likusios skolos (teismo įsakymu viso buvo priteista 75562,50 Lt) išieškojimas nutraukiamas.

Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje yra pareikštas turtinis reikalavimas - pripažinti apsimestine 2005 m. lapkričio 21 d. pasirašytą taikos sutartį ir perkelti ieškovui pirkėjo teises bei pareigas. Teismas sutiko su atsakovo UAB „Resurse developement group“ atstovo triplike išdėstytais motyvais dalyje dėl šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio ir pripažino, kad ieškinio suma yra 75562,50 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. šis turtinis reikalavimas turi būti apmokėtas 2267 Lt (75562,50 Lt x 3 proc.= 2267 Lt) dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovas už ieškinį sumokėjo tik 882 Lt (750 Lt + 132 Lt = 882 Lt) dydžio žyminį mokestį, todėl jam teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti – primokėti 1385 Lt dydžio žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas P.B. prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010-05-13 nutartį panaikinti.

Teigia, kad taikos sutartyje aiškiai įvardinta, jog nurodytų sklypų dalys atsakovės atsakovui perduodamos, o pastarojo priimamos už arešto kainą, t.y. už 25 000 Lt. Kita sutartis sąlyga, kad dėl likusios skolos (50 625,50 Lt, t.y. daugiau nei dvigubai didesnės dalies) išieškojimas nutraukiamas. Apelianto teigimu, jokių motyvų ar paaiškinimų dėl atleidimo nuo tokios didelės skolos dalies nei triptike, nei nutartyje nepateikiama. Teigia, jog ieškovas neginčija atsakovų teisės atleisti vienas kitą nuo prievolės dalies ir neginčija šios taikos sutarties dalies. Tačiau jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad sklypai atsakovės atsakovui buvo perleisti ne už 25 000 Lt, kaip įvardinta taikos sutartyje išieškojimo procese, o už 75 562,50 Lt, tai ieškovo nuomone, skundžiama nutartis turėjo būti tinkamai motyvuota. Ieškovas teigia, kad kartu su tripliku teismui turėjo būti pateikti ir dokumentai, iš kurių kilo atsakovės prievolė mokėti atsakovui 75562,50 Lt, iš kurių būtų galima spręsti apie tikrąsias tokio keisto sandorio, kuriuo išieškotojas skolininką atleidžia daugiau nei nuo 2/3 skolos sumokėjimo, aplinkybes. Apeliantas pabrėžia, jog kaip matyti iš visų iki šiol pateiktų procesinių dokumentų, abu atsakovai nutyli 75 625,50 Lt prievolės atsiradimo aplinkybes. Taigi ieškovo nuomone, vien tik iš atsakovo tripliko ir taikos sutarties teksto nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio suma turi būti ne 25 000 Lt, o 75 562,50 Lt. Apeliantas taip pat pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartyje aiškiai įvardinta perduodamo ir perimamo turto kaina – 25 000 Lt, į tai, kad nėra įrodymų, jog nurodytas turtas buvo perleistas už didesnę kainą, į tai, kad ginčijama tik dalis taikos sutarties bei CPK 13 ir 80 str. yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl 1385 Lt žyminio mokesčio primokėjimo panaikinti.

Atsiliepimo į atskirtąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas mokėtino žyminio mokesčio dydžio už patikslintą ieškinį klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą nutartį. Šios nutarties panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, priešingai ginčo šaliai tinkamai atsikirsti, parengiant atsiliepimą, tuo užtikrinant visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis, bei nustatoma, kokio dydžio žyminį mokestį privalo sumokėti ieškinį teikiantis asmuo. Taigi spręsdamas už paduodamą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio klausimą, teismas turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas, taip pat- kokia yra ginčo suma, jeigu reikalavimas turtinio pobūdžio.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kuria patvirtinta UAB „Resurse developement group“ ir D.Č. 2005-10-05 taikos sutartis, buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl 75562,50 Lt skolos išieškojimo iš O.Č.. (b.l. 34). Taikos sutarties, kuri pagal Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. vertintina kaip tarp šalių kilusio ginčo sprendimo būdas, pagrindu UAB „Resurse developement group“ perėmė skolininkei priklausiusias 38/78 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 201/419 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Taikos sutartyje nurodyta, kad UAB „Resurse developement group“ šį nekilnojamąjį turtą perima už turto arešto akte nurodytą kainą – už 25000 Lt, o likusios skolos, t.y. 50 625,50 Lt išieškojimas nutraukiamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad patikslintu ieškiniu (b.l. 89-96) ieškovas P.B. prašė teismo pripažinti apsimestine Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-11-21 nutartimi patvirtintos 2005-10-05 tarp atsakovų sudarytos taikos sutarties dalį, kuria atsakovė D.Č. už 25 000 Lt perleido atsakovui UAB „Resurse developement group“ 38/78 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 201/419 dalis žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tačiau iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas siekė, kad teismas pripažintų Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-11-21 nutartimi patvirtintą UAB „Resurse developement group“ ir D.Č. 2005-10-05 taikos sutartį apsimestiniu sandoriu, taikyti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui taikytas taisykles ir perkelti pirkėjo teises ir pareigas P.B. pagal šio sandorio sąlygas.

Kadangi ieškovas ieškiniu prašė pripažinti apsimestine 2005-11-21 UAB „Resurse developement group“ ir D.Č. pasirašytą taikos sutartį, kuria buvo iš esmės išspręstas tarp šalių kilęs teisminis ginčas dėl 75562,50 Lt skolos išieškojimo iš O.Č., teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo patikslintą ieškinį pripažino turtiniu, o ieškinio sumą laikė 75562,50 Lt dydžio, kadangi būtent dėl tokio dydžio skolos buvo išspręstas ginčas minėta taikos sutartimi.

CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad žyminiu mokesčiu apmokamas kiekvienas ieškinys. Proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo nuo ginčijamos 75562,50 Lt sumos mokėtiną žyminį mokestį ir pagrįstai nurodė, kad jis lygus 2267 Lt (75562,50 x 3 proc.= 2267 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2010-04-12 gavęs ieškovo P.B. ieškinį ir patikrinęs jo atitiktį bendriesiems ir papildomiems formos ir turinio reikalavimams (CPK 111 str.,135 str.), teisingai konstatavo, jog ieškinys nėra apmokėtas reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu. Todėl skundžiama 2010-05-13 nutartimi (b.l. 107) teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 str. 2 d., 5 d.). Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kooperacijos principu (CPK 8 str.), nustatytų aplinkybių pagrindu tinkamai įgyvendino išaiškinimo pareigą: ieškovui įvardijo konkrečius ieškinio trūkumus ir davė aiškius nurodymus, papunkčiui išdėstydamas, kokiu būdu nustatyti trūkumai turi būti pašalinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo žyminio mokesčio dydžio už patikslintą ieškinį klausimą, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš ieškovo P.B. priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

n utarė:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P.B. 8 (aštuonis) litus ir 40 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Algirdas AuruškevičiusHenrichas Jaglinskis