- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-146/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- E. Š., D. D., G. Ž., J. M., V. S.
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Henrikas Oseckis
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-44/2009 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams D. D. , G. Ž. , E. Š. , J. M. , V. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams D. D. , G. Ž. , E. Š. , J. M. , V. S. kreipėsi ieškovas V. P. ir prašė iš atsakovų priteisti solidariai 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2007 m. liepos 11 d. iki visiško šio sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2003 m. sausio 25 d. apie 20 val. atsakovai, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, panaudodami šaunamąjį ginklą įsibrovė į V. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas D. D. tyčia du kartus iš pistoleto iššovė į ieškovą, tuo padarydamas ieškovui sunkų sveikatos sutrikdymą - sužalojo plaučius, šonkaulį bei abiejų kojų šlaunis. Ieškovas teigė, jog dėl šio sužalojimo jis tapo iš dalies nedarbingas, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, žlugo jo planai dirbti Lietuvoje, įsisteigti čia verslo įmonę. Pažymėjo, kad dėl sužalojimų kelis kartus buvo operuotas, ilgą laiką po sužalojimų gydėsi ligoninėje. Vėliau mėgino dirbti vairuotoju, tačiau dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti šio fiziškai sunkaus darbo, todėl dvejiems metams išvyko dirbti į Airiją, kad išlaikytų šeimą ir tris nepilnamečius vaikus. Šiuo metu negali dirbti ir todėl vyrauja įtampa šeimoje. Sužalojimų pasekmės išliks visą gyvenimą. Dėl sužalojimų ieškovą kankina ne tik fizinės negalios, bet ir dvasinės-psichinės problemos. Ieškinį grindė baudžiamojoje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, kuriuo D. D. , G. Ž., E. Š. , J. M. nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis už plėšimą (pagal skirtingas šį nusikaltimą kvalifikuojančias baudžiamojo kodekso dalis), o atsakovo V. S. veika buvo perkvalifikuota į BK 225 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. E. Š. suorganizavo nusikaltimą, D. D. ir G. Ž. įvykdė plėšimą (D. D. dukart iššovė į ieškovą, o G. Ž. , panaudodamas ginklą, pagrobė svetimą turtą), o J. M. slėpė plėšimo metu pagrobtus daiktus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo D. D. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2007 m. liepos 11 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, o likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo D. D. 245 Lt ekspertizės išlaidų, o iš ieškovo atsakovui E. Š. 600 Lt atstovavimo išlaidų ir 36,77 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog tik atsakovas D. D. yra nuteistas už ieškovui sunkaus kūno sužalojimą, nei vienas iš kitų atsakovų sunkaus kūno sužalojimo ieškovui plėšimo metu neįvykdė. Dėl šių aplinkybių ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovams G. Ž. , E. Š. , J. M. , V. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino neįrodytu ir nepagrįstu (CPK 263 str. 2 d.). Teismas neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo D. D. priteisė, atsižvelgęs į ieškovo patirtus sužalojimus, jų išliekamumą, šio atsakovo kaltę bei jos pripažinimą, atsakovo turtinę padėtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
1. Sprendimas negalioja dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes jis yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Neaišku, dėl kokių priežasčių atmesta ieškinio dalis dėl 200 000 Lt priteisimo iš kitų keturių atsakovų. Teismui nepakanka nurodyti, jog ieškovas neįrodė šio reikalavimo, bet būtina išdėstyti suprantamus ir logiškus motyvus. Be to, nesuprantama, kodėl iš ieškovo atsakovui E. Š. priteista 600 Lt atstovavimo išlaidų, nors jis padarė nusikaltimą ir žalą ieškovui.
2. Teismo argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie padarytų išvadų teisingumą. Nors į ieškovą šovė tik atsakovas D. D. , kiti atsakovai savo nusikalstamais veiksmais taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo. G. Ž. , E. Š. , J. M. , kaip ir D. D. , nuteisti už plėšimą, veikiant bendrininkų grupėje. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas pripažino ieškovo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą iš šių asmenų. Teismas neišskyrė ir neanalizavo atsakovo V. S. įtakos neturtinės žalos padarymui. Šiam atsakovui buvo pareikštas civilinis ieškinys, bet jis paliktas nenagrinėtas ir šis asmuo nebuvo išteisintas dėl nusikaltimo padarymo. Kadangi atsakovų veiksmai bendri, neturtinę žalą teismas turėjo priteisti iš visų penkių atsakovų.
3. Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nenurodė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir motyvuojamojoje dalyje dėl jų pagrįstumo nepasisakė. Teismas nenurodė, ar pagrįsti atsakovų G. Ž. ir V. S. argumentai dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo. Pasak apelianto, reikalavimui ieškinio senaties terminas netaikomas, kadangi ginama asmeninė neturtinė vertybė. CK 6.288 straipsnio nuostatos suteikia teisę asmeniui, kurio sveikata sužalota, kreiptis dėl žalos atlyginimo ir praėjus trejiems metams po žalos padarymo. Bet kuriuo atveju trejų metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, nes apie visų atsakovų veiksmų teisinę kvalifikaciją baudžiamojoje byloje ieškovas sužinojo tik 2004 m. gruodžio 10 d., kai buvo gauta informacija apie šaunamojo ginklo savininką atsakovą V. S. . Teismas detaliau nenagrinėjo ir atsakovo E. Š. atsiliepime į ieškinį išdėstyto argumento dėl atsakovų civilinės atsakomybės rūšies.
Atsiliepimas
Atsakovas E. Š. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, jame padarytos išvados aiškios ir pagrįstos. Priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš E. Š. nebuvo pagrindo, kadangi jis nėra susijęs su ieškovo sveikatos sutrikdymu bei neteisėtu ginklo laikymu. Jis nuteistas baudžiamojoje byloje už plėšimą be kvalifikuojančių požymių. Teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė 600 Lt advokato pagalbos išlaidų, kadangi ieškinį šiam atsakovui teismas atmetė. Jeigu teismas būtų taikęs solidarią atsakomybę visų atsakovų atžvilgiu, atsakovas E. Š. būtų nepagrįstai patekęs į itin sunkią finansinę padėtį, nes yra studentas, uždirba nedaug. Byloje atliktos ekspertizės išvadose nurodyta, kad ieškovo nedarbingumas susijęs ne tik su atsakovų įvykdytu plėšimu, bet ir su vaikystėje patirta galvos trauma.
Atsakovas J. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, nes tarp nusikaltimo bendrininkų nebuvo susitarimo panaudoti šaunamąjį ginklą plėšimo metu. Baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis įrodo, kad šis atsakovas nėra atsakingas už ieškovo patirtą sunkų sveikatos sužalojimą. Be to, žala ieškovui atsirado ne tik dėl atsakovų įvykdyto plėšimo, bet ir dėl vaikystėje patirtos galvos traumos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas keistinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas šią civilinę bylą pagal ieškovo V. P. kasacinį skundą, 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria buvo nutarta, be kita ko, priteisti ieškovui V. P. iš atsakovų D. D. ir G. Ž. solidariai 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė civilinės teisinės atsakomybės subjektus ir jų atsakomybės apimtį, netinkamai taikė ir aiškino neturtinės žalos atlyginimą nustatančias CK nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos pirmiau nurodytais klausimais.
Kasacinis teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodė, kad turėtų būti sprendžiama dėl atsakovų E. Š. ir J. M. solidariosios atsakomybės, nes juos sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu ir bendra kaltė. Kasacinis teismas konstatavo, kad egzistuoja atsakovo E. Š. veiksmų – nusikalstamos veikos organizavimo, pagrobtų daiktų paslėpimo užtikrinimo, vykdytojų aprūpinimo dujiniu pistoletu – ir ieškovui atsiradusios žalos priežastinis ryšys, o atsakovo J. M. veiksmai – sutikimas paslėpti, realizuoti grobį bei faktinis pagrobtų daiktų paslėpimas – yra reikšminga bendrų veiksmų dalis, bendrininkai nebūtų įvykdę nusikalstamos veikos, neturėdami kam perduoti ar paslėpti pagrobtų daiktų. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad žala atsirado ir dėl atsakovo V. S. veiksmų – ginklo palikimo be apsaugos, nepaisant to, kad trumpam laiko tarpui buvo sudaryta galimybių laisvai prie jo prieiti, paimti ir panaudoti, darant nusikaltimą, o dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tad jis ir didesnį pavojaus šaltinį užvaldęs asmuo atsako solidariai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi konstatavo, kad bendrai žalos padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai.
Bylą nagrinėjusio kasacinio teismo išvados yra privalomos šią bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui (CPK 362 str. 2 d.).
Taigi, kadangi šią bylą nagrinėjęs kasacinės instancijos teismas konstatavo solidarią visų atsakovų atsakomybę už jų nusikalstamais veiksmais ieškovui atsiradusią žalą, tai nagrinėjamu atveju visi atsakovai (D. D. , G. Ž. , E. Š. , J. M. ir V. S. ), savo veiksmais prisidėję prie žalos nukentėjusiajam ieškovui V. P. atsiradimo, už šią žalą atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Pagal CK 6.250 straipsnio antrosios dalies nuostatą, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, pvz. žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir pan., bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz. sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui, ir kartu lemia piniginio-kompensacinio ekvivalento nustatymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartyje taip pat nurodė, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kt. (CK 6.250 str. 2 d.).
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Šiaulių rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu nustatė, kad V. P. tyčiniais veiksmais (BK 180 str. 3 d.) buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes D. D. du kartus iššovė į V. P. , tuo padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus, realiai gresiančius jo gyvybei: kiauryminę dešinės krūtinės pusės šautinę žaizdą su dešinio plaučio sužalojimu, penkto šonkaulio lūžiu ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, taip pat padarydamas kiaurinę šautinę dubens ir dešinės šlaunies žaizdą su kulkos įėjimo vieta dubenyje ir išėjimo vieta šlaunyje.
Byloje atliktos teismo medicininės ekspertizės aktu, kitais medicininiais dokumentais, ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad dėl šautinių žaizdų ieškovas kentė didelį fizinį skausmą, iki nusikaltimo pabaigos kaltininkų buvo paliktas bejėgiškoje būklėje, be medicininės pagalbos, šalinant sužalojimo padarinius, jam buvo atliktos dvi operacijos, taikyta fizinė medicininė reabilitacija, neigiamas kūno sužalojimo pasekmes ieškovas jaučia iki šiol – apsunkinta dešinės kojos ir dešinės rankos funkcija ir kt. Ieškovas dėl patirto sužalojimo turi dvasinių-psichinių problemų, jaučiasi nepilnavertis, jaučia nerimą, baimę, tapo irzlus, pablogėjo bendravimas su aplinkiniais, jis negali tinkamai aprūpinti savo šeimos. Po įvykio ieškovui buvo nustatytas 50 procentų, vėliau 45 procentų, o nuo 2010 m. vasario 23 d. – 55 procentų nedarbingumo lygis, kurį sąlygojo 2003 m. sausio 25 d. nusikaltimo metu padaryti sužalojimai bei tam tikra dalimi ir vaikystėje persirgtos neuroinfekcijos pasekmės – lėtinė arachnoidinė cista (t. 1, b. l. 116-130, 155-156, t. 2, b.l. 122).
Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos sužalojimas ieškovui buvo padarytas tyčiniais brutaliais nusikalstamais atsakovų veiksmais, kad ieškovo sveikatai padarytas sužalojimas yra sunkus, turintis ilgalaikių išliekamųjų fizinių ir dvasinių padarinių pakankamai jauno amžiaus (gimusio 1975 m.) asmeniui, apribojantis jo galimybę pasirinkti norimą dirbti darbą, taip pat atsižvelgiant į ieškovo patirtus ir patiriamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę, bei į tai, kad jo sveikatos būklei iš dalies turėjo įtakos ir kiti veiksniai, šioje byloje teisingas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas 80 000 Lt. Ieškovui taip pat priteisiamos jo patirtos ekspertizės išlaidos (t. 1, b.l. 106, 113).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Atsakovai nėra atleisti nuo visų rūšių bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnis). Tuo tarpu pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai ieškovas atleistas nuo jų mokėjimo, turi būti taikoma CPK 96 straipsnio 1 dalis. Jos išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas savo iniciatyva (ex officio) turi priteisti į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas.
Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamą priteisti sumą (CPK 85 straipsnio 8 punktas), o žyminio mokesčio dydis – trys trūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios viena šimtą tūkstančių litų (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškinio suma buvo 240 000 Lt, priteista 80 000 Lt, taigi ieškinys patenkintas 33,33 procentų, todėl žyminio mokesčio, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suma yra 1 933,14 Lt, kuri priteistina valstybei solidariai iš visų atsakovų. Iš atsakovų taip pat priteisiama žyminio mokesčio už ieškovo paduotą kasacinį skundą dalis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 1 933,14 Lt (CPK 96 str. ).
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai patyrė 236,16 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, o kasacinės instancijos teismas - 167,09 Lt išlaidų, iš viso 403,25 Lt išlaidų, kurios taip pat priteistinos valstybei iš atsakovų (t. 1, b.l. 21, 198, t. 2, b.l. 14, 108).
Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį, jam priteisiamos advokato pagalbai apeliaciniame bei kasaciniame teisme apmokėti patirtos išlaidos (t. 2, b.l. 94, 95, 121 str. 1 d., CPK 93 str. 4 d., 98 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo V. P. ieškinio reikalavimams užtikrinti nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose 250 000 Lt sumai. Patenkinus ieškinį iš dalies ir priteisus iš atsakovų D. D. , G. Ž. , E. Š. , J. M. ir V. S. 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, keistinas laikinųjų apsaugos priemonių, galiosiančių iki teismo nutarties įvykdymo, mastas (CPK 145 str. 2 d., 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. P. solidariai iš atsakovų D. D. , G. Ž. , E. Š. , J. M. ir V. S. 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą, 1 225 Lt ekspertizės išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2007 m. liepos 11 d. iki visiško šio sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui V. P. iš atsakovų D. D. , G. Ž. , E. Š. , J. M. ir V. S. po 800 Lt iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš atsakovų D. D. , G. Ž. , E. Š. , J. M. ir V. S. valstybei po 773,26 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio ir po 80,65 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartimi atsakovų D. D. , G. Ž. , E. Š. , J. M. ir V. S. turtui taikytą laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 80 000 Lt.
Laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo nutarties įvykdymo.
Nutarties nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.