Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-05-16 išduotą statybos leidimą Nr. 0429; 2) įpareigoti atsakovą A. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lėšomis (lygiomis dalimis t. y. po ½) pašalinti statybos, atliktos žemės sklype, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. nugriauti statomą gyvenamąjį namą, pirtį, klėtį bei inžinerinius tinklus ir sutvarkyti statybvietę; 3) teismo sprendime nurodyti, kad jei atsakovas A. B. per teismo nustatytą terminą nepašalins statybos padarinių, t. y. nenugriaus gyvenamojo namo, pirties, klėties bei inžinerinių tinklų ir nesutvarkys statybvietės žemės sklype, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei suteikiama teisė pašalinti šiuos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovo A. B. lėšomis; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Inspekcija atliko atsakovui A. B. 2008-05-16 išduoto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimo Nr. 0429 (toliau – Statybos leidimas) išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi teisėtumo patikrinimą. Atlikto patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2017-05-11 surašytame Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. (23.5)-PS1-67 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad 2008-05-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis 2006-05-25 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JG-1400 atsakovas A. B. įgijo nuosavybės teisę į 1,3600 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą (be statinių), kurio miško žemės plotas yra 1,3600 ha., (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo buvusiam savininkui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius dar 2004-04-20 išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. SA-473. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius 2005-04-20 parengė išvadą „Dėl projekto rengimo ir projektavimo sąlygų“ buvusiam miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui, kurioje nusprendė, kad galima rengti techninį sodybos atstatymo projektą (duomenys neskelbtini), prieš tai nustačius nurodytas projektavimo sąlygas ir jas įrašius į projektavimo sąlygų sąvadą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius 2005-04-20 parengė ir patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-473 sodybos atstatymo (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis) (duomenys neskelbtini) techniniam projektui rengti, su kuriuo raštiškai susipažino buvęs žemės sklypo savininkas. Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nariai patikrino statytojo pateiktą statinio projektą ir 2008-04-30 posėdžio protokolu Nr. 569 nusprendė statytojui A. B. išduoti statybos leidimą sodybos atstatymui (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius A. B. 2008-05-16 išdavė statybos leidimą, kuriuo buvo leidžiama statyti gyvenamąjį namą, klėtį (68,00 m2) ir pirtį (43,24 m2) pagal 2008 m. parengtą projektą Nr. (duomenys neskelbtini), 1,36 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Pagal ginčo materialiųjų teisinių santykių metu galiojusį Žemės bei Miškų įstatymuose įtvirtintą reglamentavimą miškų ūkio paskirties žemėje galėjo būti tik medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai; nuostatų, nustatančių kitų pastatų ar statinių buvimą miško žemėje, be kita ko galimybę statyti gyvenamuosius namus ar jų priklausinius pirmiau nurodytuose įstatymuose nebuvo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-14 nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 konstatavo, kad miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), tuo tarpu kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Tai reiškia, kad miškų ūkio paskirties žemėje pagal paminėtą teisinį reglamentavimą leistina tik specializuotų statinių statyba ir įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia joje statyti kitokius statinius, taigi tokia žemė negali būti urbanizuojama. Inspekcijos vyriausioji specialistė atliko atsakovo A. B. statybvietės patikrinimą ir 2017-06-23 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1714 (toliau – Patikrinimo vietoje aktas). Šiame Patikrinimo vietoje akte nustatyta, kad žemės sklype statybos darbai vykdomi pagal 2008 m. suderintą projektą „Sodybos atstatymas (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis)“ ir turint Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-05-16 išduotą statybos leidimą, nurodyti atlikti statybos darbai. Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 7 p. (redakcija nuo 2017-07-01) pažymima, jog teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Ši įstatymo nuostata nesuteikia A. B. galimybės paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir atstatyti sodybą, nes atsakovas nepatenka į minėtoje teisės normoje išvardintų asmenų ratą. Statytojas A. B. ir Vilniaus r. savivaldybės administracija įpareigotini nugriauti statinius savo lėšomis lygiomis dalimis. Vilniaus rajono savivaldybės administracija (2008-04-30 Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu statybos leidimo išdavimui pritarusi ir ginčo 2008-05-16 statybos leidimą Nr. 0429 išdavusi institucija) pažeidė imperatyvias Miškų įstatymo 2 str. 3 d. (Miškų įstatymo redakcija nuo 2018-01-01 2 str. 19 d.), Žemės įstatymo 21 str. 1 ir 2 p., 26 str. 1 d. (Žemės įstatymo 21 str. 1 ir 2 p., 26 str. 1 d. (redakcija nuo 2018-05-01)), nuostatas. Statybos leidimą išdavusiai institucijai kilo pareiga patikrinti pateiktus dokumentus, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Nekilnojamojo turto išraše, 2006-05-25 pirkimo – pardavimo sutartyje (Nr. JG-1400) aiškiai buvo ir yra įvardinta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (miškų ūkio), taip pat nurodytos visos specialiosios naudojimo sąlygos, todėl laikytina, kad atsakovui A. B. buvo žinomi apribojimai, kurių žemės sklypo savininkas privalo laikytis (Žemės įstatymo 21 str.).

2. Atsakovas A. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2005-04-20 projektavimo sąlygų sąvado Nr. SA-473 sodybos atstatymui ginčo žemės sklype (toliau – Projektavimo sąlygų sąvadas) ir Statybos leidimo išdavimo metu galiojo Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas (toliau – Reglamentas), kurio 3 punkte buvo numatyta galimybė statyti naujus gyvenamuosius statinius (vietoje buvusių), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos patvirtintame statinio projekte buvo pridėti ginčo žemės sklypo apžiūros ir kiti archyviniai dokumentai, patvirtinantys buvusios sodybos liekanas žemės sklype ir egzistuojantį teisinį pagrindą įteisinti suplanuotus sodybos atstatymo darbus, vadovaujantis Reglamento 3 punktu, todėl atsakovas statybos darbus žemės sklype vykdė teisėtai. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu galiojusio Reglamento 6 punkte buvo numatyta, jog Reglamente nurodytuose žemės sklypuose statybą galima pradėti tik pagal nustatytąja tvarka parengtus projektus ir gavus atitinkamą leidimą. 2006-05-25 atsakovas žemės sklypą įsigijo kartu su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotu Projektavimo sąlygų sąvadu, suteikiančiu teisę statytojui rengti statinio projektą. Turėdamas visą privalomą projektinę ir statybą įteisinančią dokumentaciją bei įvykdęs pareigą apie darbų pradžią pranešti informacinėje sistemoje, atsakovas pradėjo sodybos atstatymo darbus žemės sklype ir juos vykdė, laikydamasis statybos leidime ir kituose žemės sklypui tvarkyti ir formuoti išduotuose projektuose (suderinimuose) įtvirtintų sąlygų. Todėl neegzistuoja kokia nors atsakovo kaltė dėl tariamai neteisėto Statybos leidimo išdavimo ir statybos žemės sklype vykdymo. Atsakovas taip pat nurodė, kad buvusio žemės sklypo savininko paraiška dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo buvo pateikta dar 2005-03-23, projektavimo sąlygų sąvadas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimu išduotas 2005-04-20, atsižvelgiant į tai, ieškovės išdėstyti argumentai, susiję su 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarime pateiktu teisės aiškinimu, nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs, kadangi minėtas nutarimas priimtas vėliau nei buvo pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros. Ieškovė buvo laiku informuota apie visas esmines statybos darbų atsakovo žemės sklype vykdymo aplinkybes, tačiau niekaip nesureagavo į teisės aktų nustatyta tvarka jai pateiktą pranešimą ir tokiu būdu savo veiksmais sukūrė esamą ginčo situaciją. Dėl to, jei teismas nuspręstų tenkinti ieškinį, tai statybos padariniai turėtų būti šalinami Vilniaus rajono savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, lėšomis. Būdamas rūpestingas ir atidus civilinių teisinių santykių dalyvis, atsakovas valstybinėms institucijoms pateikė visus reikiamus dokumentus, todėl institucijoms įvertinus turimus įrodymus ir priėmus sprendimą tenkinti atsakovo prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, atsakovas neturėjo pagrindo ir reikiamos kompetencijos kvestionuoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimų teisėtumą ir pagrįstai pasitikėjo valstybe ir teise. Teisė atstatyti buvusią sodybą institucijos sprendimu atsakovui buvo suteikta prieš 10 metų, žemės sklype suprojektuoti statiniai šiai dienai praktiškai baigti statyti, ilgalaikis statytojo teisių ir pareigų įgyvendinimas per laiką tik sustiprino atsakovo tikėjimą, jog jis turės objektyvią galimybę statomais statiniais naudotis pagal paskirtį. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo nugriauti žemės sklype nebaigtus statyti statinius. Ieškovė kaip už statybos (įskaitant ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo) valstybinę priežiūrą atsakinga institucija žinojo (ar turėjo ir privalėjo žinoti) apie dar 2008 m. išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau laiku nesiėmė veiksmų ir nenurodė priežasčių, kliudžiusių savalaikiai atlikti patikrinimą ir, esant poreikiui pateikti ieškinį, nepraleidus įstatyme numatytų terminų. Administraciniam aktui (statybos leidimui) ginčyti taikomas vieno mėnesio senaties termino, kurį šiuo atveju ieškovė praleido. Atsakovas prašė senaties terminą taikyti, tuo pagrindu ieškinio reikalavimus atmesti.

3. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. (23.5)-PSl-67 matyti, kad apie galimai neteisėtą Statybos leidimą ieškovė sužinojo 2017-05-11, priimdama minėtą Aktą. Ieškovė, 2017-05-11 sužinojusi apie galimus pažeidimus, turėjo vadovautis ABTĮ 29 str. 1 d. nuostatomis ir per 1 mėnesį (t. y. iki 2017-06-11) kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento ir kitų susijusių dokumentų panaikinimo. Tuo tarpu ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2017-07-10. Atsižvelgdami į tai, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Statybos leidimas buvo išduotas įvertinus tai, kad statytojas turėjo 2005-04-20 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-473 su priedais, statytojo parengtam techniniam projektui Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-04-30 protokolu Nr. 569 (toliau - Protokolas) pritarė Nuolatinė statybos komisija. Ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu galiojo Statybų privačioje žemėje reglamentas (toliau – Reglamentas), kurio 3 p. buvo nustatyta, jog žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoje buvusių), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. To paties Reglamento 6 p. numatyta, jog visuose žemės sklypuose, nurodytuose šiame reglamente, statybą galima pradėti tik pagal nustatytąja tvarka parengtus projektus ir gavus atitinkamą leidimą. Statinio projekte yra vietos apžiūros aktas ir kiti archyviniai duomenys, patvirtinantys, jog planuojamojoje statyti vietoje buvo gyvenamasis namas ir sandėliai (pagrindas Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. taikyti), Vietos apžiūros aktas yra pasirašytas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 2005-02-02 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyrius yra išdavęs leidimą kirsti mišką, Valstybinė miškų tarnyba 2016-12-28 patvirtino Žemės sklypo miškotvarkos projektą, kuriame numatoma ginčo objektų statyba, gautos kitų kompetentingų institucijų išvados ir suderinimai. Techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (aiškinamajame rašte) nurodoma, kad Projekto rengimo pagrindas - 2005-04-20 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SA-473 su priedais. Sąvadas buvo išduotas dar iki Konstituciniam Teismui 2006-03-14 priimant nutarimą byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04. Tokiu būdu statytojas įgijo teisę užbaigti projektavimo procedūras ir gauti Statybos leidimą pagal 2005-04-20 projektavimo sąlygų sąvade Nr. SA-473 nurodytus reikalavimus. Techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad statybos objektas - tai buvusios sodybos atstatymas (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis). Statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo dieną galiojančiame teisės akte buvo įtvirtinta galimybė statyti miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų) namus (Reglamento 3 p.) ir pareiga statybą pradėti tik pagal nustatytąja tvarka parengtus projektus ir gavus atitinkamą leidimą (Reglamento 6 p.). Šią pareigą statytojas įvykdė. Ieškovė negali remtis Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimu byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 siekdama įrodyti ieškinio pagrįstumą, nes projektavimas buvo pradėtas galiojant atitinkamoms Reglamento nuostatoms. Administracija vadovavosi visais statinio projektavimo metu galiojusiais teisės aktais, todėl negali būti laikoma kalta.

4. Trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba su patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad žemės sklypas, kuriame nustatyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo pažeidimai, pagal VĮ Registrų centras duomenis yra miškų ūkio paskirties. Ginčo sklypui 2005-2014 m. ir 2016-2025 m. buvo patvirtinti miškotvarkos projektai. Nei viename projekte nebuvo numatyta ginčo objektų statyba. Pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba. Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarimu. Atsakovo A. B. pastatyti statiniai nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją.

5. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė su patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai, jog ginčo žemės sklypui nustatyta miškų ūkio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, o žemės naudojimo būdas - ūkiniai miškai. Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime yra konstatavęs, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miško ūkio paskirties žemėje yra galima tik medienos sandėlių ir kitų, su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba. Tiek Statybos leidimo išdavimo metu, tiek šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato ginčo žemės sklype statinių, kurie numatyti ginčijamu Statybos leidimu, statybos.