Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gintarei Mačiulaitytei, dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei advokatei Astai Vėbraitei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovui M. B., trečiajam asmeniui M. M. civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui M. M. dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovo motina M. M. 2009-04-03 su Kauno miesto savivaldybe sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį Nr.201-9-238. Minėtos sutarties pagrindu Kauno miesto savivaldybė suteikė M. M. neterminuotai naudotis 38,03 kv.m.bendrojo ploto vieno kambario Savivaldybės gyvenamąją patalpą, esančią Veverskio g.1-42, Kaune. Ieškovas nurodė, kad minėtoje patalpoje faktiškai gyvena nuo nuomos sutarties sudarymo dienos, t.y. nuo 2009-04-03, ir su savo motina M. M. veda bendrą ūkį. Tačiau Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje jis nėra nurodytas kaip asmuo turintis teisę apsigyventi su pagrindini nuomininku. Jis neturi kito registruoto nekilnojamojo turto ir tai yra vienintelė jo gyvenamoji patalpa. Jo motina yra senyvo amžiaus, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, todėl jis nuolat ja rūpinasi ir teikia paramą, finansiškai prisideda prie bendro ūkio vedimo, kartu perka maistą, moka mokesčius. Nurodė, kad Savivaldybės gyvenamoji patalpa yra vieno kambario, todėl akivaizdu, kad esant tokioms sąlygoms asmenys veda bendrą ūkį.

Trečiasis asmuo M. M. su ieškiniu sutinka. Sutikimas grindžiamas tuo, kad sūnus visą laiką gyvena kartu su ja ir jai padeda. Sūnus duoda pinigų, nes be jo pagalbos ji su savo pensija neišsiverstų, nes reikia ir vaistų ir maisto ir komunalinius mokesčius apmokėti. Jie kartu perka maistą, apmoka komunalinius mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, ieškovas A. M., gim.1972-03-03, yra trečiojo asmens M. M. sūnus (b.l. 9). 2009-03-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu M. M., išsikeliančiai iš savininkui grąžinto buto, išnuomotas Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis 1 kambario 38,03 kv.m. butas, adresu Veverskio g.1-42, Kaune (b.l. 29-31). 2009-04-03 Kauno miesto savivaldybė ir M. M. sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį (b.l. 33-38). Pagal minėtą sutartį Savivaldybė suteikė nuomininkui M. M. neterminuotai naudotis 38,03 kv.m. bendrojo ploto butą, adresu Veverskio g.1-42, Kaune. M. M. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ji gauna senatvės pensiją (b.l. 17-19). A. M. neturi nekilnojamojo turto (b.l. 65-70, 75). 2011-07-21 Kauno m. sav. Panemunės seniūnijos pažymoje nurodyta, kad A. M. nuo 2011-07-21 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Kauno m. sav. (b.l. 73). 2006-05-15 Kauno m. VPK PK Viešosios policijos pasų poskyrio pažymoje nurodyta, kad A. M. nuo 2006-05-15 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Kauno m. sav. (b.l. 74). 2014-03-21 Kauno m. savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos pažymoje nurodyta, kad A. M. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l. 76). 2014-09-01 Kauno miesto savivaldybės mero rašte dėl papildomos informacijos nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybė neturi duomenų, kad įgalioti asmenys atsisakė deklaruoti A. M. gyvenamąją vietą patalpose, kurios buvo suteiktos jo motinai, išsikėlus iš savininkui grąžintų gyvenamųjų patalpų

Pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį prie gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių yra priskiriami pilnamečiai nuomininko vaikai, jeigu jie gyvena kartu su nuomininku ir turi su juo bendrą ūkį.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal minėtą CK 6.588 str. 2 d. pilnamečiam nuomininko vaikui, norint būti pripažintam nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį. Tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrą ūkį su nuomininku pilnametis nuomininko vaikas įgyja šeimos nario teises, jeigu nuomininkas su tuo sutinka ( CK 6.588 straipsnio 5 dalies), nes valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę jo nuomojamoje patalpoje apgyvendinti savo pilnamečius vaikus ( CK 6.590 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka ( CK 6.602 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina tai, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena ( CK 2.16 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (LAT 2013-07-05 Nr. 3K-3-399/2013).

Kaip nustatyta iš byloje pateiktų duomenų, ieškovas neturi nekilnojamojo turto, gyvenamųjų patalpų, priklausančių jam nuosavybės teise, kuriose jis galėtų gyventi. Be to, byloje nėra duomenų ir dėl ieškovo nuomojamų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, tikėtina ieškovo paaiškinimu, kad jis neturėdamas gyvenamojo būsto, gyvena su jam artimu asmeniu- motina, kuri kaip nustatyta iš jos paaiškinimų, yra davusi tam sutikimą. Be to, nepaisant to fakto, kad ieškovas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos ginčo buto adresu, jo pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija, gyvenamosios vietos deklaravimas, o ieškovo faktinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str.). Nustatant ieškovo faktinę gyvenamąją vietą atsižvelgtina ir į rašytinius byloje esančius įrodymus: 2011-02-09 ir 2011-04-18 darbo sutartis, kuriose nurodyta, kad A. M. gyvenamoji vieta yra Veverskio g.1-42, Kaunas (b.l. 95, 99), 2011-02-15 paraišką anketą gauti mokėjimo kortelę, kurioje nurodyta, kad A. M. faktinė gyvenamoji vieta yra Veverskio g.1-42, Kaunas (b.l. 98), 2011-09-12 sutartį, kurioje nurodyta, kad A. M. faktinė gyvenamoji vieta yra Veverskio g.1-42, Kaunas (b.l. 102), 2012-03-16 Ergo pranešimą, kurioje nurodyta, kad A. M. faktinė gyvenamoji vieta yra Veverskio g.1-42, Kaunas (b.l. 103), 2013-03-30 nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad A. M. faktinė gyvenamoji vieta yra Veverskio g.1-42, Kaunas (b.l. 104), 2014-05-26 Ergo pranešimą, kuriame nurodyta, kad A. M. faktinė gyvenamoji vieta yra Veverskio g.1-42, Kaunas (b.l. 106).

Byloje ištyrus rašytinius aukščiau minėtus įrodymus, ieškovo ir atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus teismas sprendžia, kad ieškovas nuomininko trečiojo asmens sutikimu nuolat gyveno ginčo bute ir vedė bendrą ūkį. Byloje ieškovo nurodytas aplinkybes dėl gyvenimo ginčo bute ir bendro ūkio vedimo patvirtino liudytoja J. D., kuri yra ieškovo pusseserė. Minėta liudytoja parodė, kad ieškovas rūpinasi motina, kadangi jos sveikata labai negera, širdies stimuliatorius, insultas. Be to, tiek ieškovo minimalus darbo užmokestis, tiek motinos, todėl jie abu kooperuoja turimas lėšas mokesčiams mokėti, maistui pirkti. Prieš tris ketverius metus jis atsikėlė nuolat gyventi pas motiną, kartu veda buitį, moka už mokesčius, kartu augina augintinį, kartu visur važiuoja, nes ieškovas turi mašiną. L. L. St. parodė, kad tretysis asmuo yra jos sesuo, ieškovas –sūnėnas. Ieškovas nuolat gyvena kartu su motina nuo insulto. Butą ieškovas pardavė, nes blogai su pajamom jam buvo, buvo trumpam išvažiavęs į užsienį, bet dabar gyvena kartu su motina, nes jai reikia pastovios globos. Ginčo bute yra visi ieškovo daiktai, rūbai, dantų šepetukas ir pan. Kas liečia Raudondvario plento butą, tai ten atsirado savininkai, daugiau apie tai nieko nežino. Liudytoja I. K. parodė, kad ji yra trečiojo asmens sesuo. Ji patvirtino, kad ieškovas nuolat gyvena su motina jau 6 metai. Ji tai žino, kadangi ieškovo motina yra jos sesuo, ji dažnai ją lanko, mato, kad ieškovas labai rūpinasi savo motina. Žino, kad jie veda bendrą ūkį, nes jie nuolat būna kartu, maistą gamina kartu, visi ieškovo asmeniniai daiktai, lova ir visa kita yra tame bute. Liudytoja D. G. nurodė, kad ji yra kaimynė, pažįsta juos nuo 2009 metų. Ji bendrauja su kaimynu, kuris yra labai rūpestingas, padeda motinai, nes jos labai bloga sveikata, kviečia jai greitąją, su mašina ieškovas apiperka maistu. Parodė, kad ieškovas perka maistą, duoda pinigų motinai. Nurodė, kad Savivaldybė apgavo ne tik M. M., bet ir ją, kadangi sudarant nuomos sutartis atsisakė įrašyti jų vaikus kaip nuomininkus. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Juolab, kad kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai, patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes dėl ieškovo nuolatinio gyvenimo ginčo bute. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas nuomininko sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį, todėl įgijo šeimos nario teises (CK 6.588 str. 2 d.). Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str., CK 6.588 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti A. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenantį K. V. g.1-42, Kaune, M. M., a.k(duomenys neskelbtini) šeimos nariu nuo 2009 m. balandžio 3 d.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pagrindinei nuomininkei sutikus įrašyti A. M., a.k(duomenys neskelbtini) nuomos sutartyje Nr.201-9-238 kaip asmenį, turintį teisę apsigyventi Savivaldybės gyvenamojoje patalpoje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.