Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas, A14.-779-269/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-09-24
Bylos Nr.: A14.-779-269/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01016-2021-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Tadeušas Volkovskis (pirm.)
Pažeidėjas: M. B.
Institucija: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos insp[ekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

15.1.13Administraciniai nusižengimai, susiję su statinio projektavimu (ANK 358 str., 362-363 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A14.-779-269/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01016-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.13. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei ir Liucynai Vasiliauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B. ir jo įgaliotai atstovei advokatei J. V.,

administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau-Inspekcija) vyriausiajai specialistei L. G. bei šio inspekcijos atstovei I. K. bei šios ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vyriausiajai specialistei S. N. (toliau-Ministerijos atstovės),

viešame teismo posėdyje žodinio ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 3 dalį.

Teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-12-12 surašytas vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-statinis), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr(duomenys neskelbtini)) ekspertizės aktas Nr. 2019/62 (toliau - Ekspertizės aktas) buvo pateiktas ekspertizei nuo užsakovės H. Č.. Deklaracijos apie statybos užbaigimą (toliau-deklaracija), (2019-12-13 patikrinimo aktas Nr. DSP-7), (toliau-deklaracijos patikinimo aktas) nustatyta, kad ekspertizės akte rangovo nėra, statinio ekspertizė atlikta fizinio asmens – M. B.. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies reikalavimai. Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. B. savo kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, o ministerijos atstovės nurodė, kad palaiko 2021-04-22 administracinio nusižengimo protokole (toliau-protokolas) nurodytas aplinkybes, prašo M. B. patraukti atsakomybėn pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį.

Teismo posėdžio žodinio proceso tvarka metu Ministerijos atstovės nurodė, kad į IS „(duomenys neskelbtini)“ kartu su deklaracija apie statybos užbaigimą, kurią pateikė statytojo įgaliotas asmuo M. B., buvo pateiktas ekspertizės aktas, pasirašytas fizinio asmens M. B.. Tai yra dokumentas, kuris negali būti pateiktas ir yra neteisėtas, nes vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis ekspertizės aktą gali surašyti tik juridinis asmuo, kuris turi tam atitinkamą kvalifikaciją. Teisės pažeidimas nustatytas, patikrinus deklaraciją apie statybos užbaigimą. Deklaracijos patikrinimo akte yra nurodyti konkretūs punktai, kuriuos dokumentus Inspekcija tikrina, ar tie dokumentai yra, ar jie atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus, vienas iš jų – statinio ekspertizės akto buvimas. Šiuo atveju Inspekcija patikrinusi deklaraciją nustatė, kad ekspertizės aktas buvos surašytas ne juridinio, o fizinio asmens. M. B. dirbo kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturi teisės atlikti statinių ekspertizių, nes neturi kvalifikacijos suteikiančio dokumento. Prašo M. B. paskirti baudą, parenkant dydį teismo nuožiūrą (bylos lapai 86-88, 158-161, 188).

Teismo posėdžio metu M. B. nurodė, kad jis neprisipažįsta padaręs teisės pažeidimą, nes mano, kad yra netinkamas asmuo, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. M. B. paaiškino, kad užsakovė H. Č. (toliau-statytoja) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo jis (M. B.), su prašymu, ar ji gali užbaigti statybos procedūrą ir užregistruoti savo statinį nekilnojamo turto registre. Jis veikė kaip įgaliotas asmuo, o ne kaip ekspertas. Niekur nėra įrodyta, kad jo ekspertizės aktas yra neteisėtas. Jis kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) " sutvarkė tą ekspertizės aktą ir už savo pinigus vėl įdėjo tą aktą į IS „(duomenys neskelbtini) “. Statinio ekspertizė nebuvo atlikta, buvo atlikta statinio specialisto išvada. Jo išvadoje nėra parašyta, kad statinį galima registruoti, pas ji parašyta, kad statinys yra saugus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės atlikti statinio ekspertizės. Ekspertizę jis atliko kaip UAB „(duomenys neskelbtini) " darbuotojas. Tačiau už Deklaracijos teisingumą ir pateikimą atsako pagal Statybos įstatymą statytojas, o M. B. nėra statytojas. Atsakomybė už tai taikoma pagal kitą ANK straipsnį. M. B. nebuvo informuotas apie Inspekcijos patikrinimą, o atsakomybę taikoma ekspertui. Pagal ANK 358 straipsnio 3dalį atsakomybė taikoma už netinkamą ekspertizės aktą, tačiau jo netikrino. Mano, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo neteisėtus veiksmus. Be to, byloje nėra įrodymo, kad ekspertizės aktas yra perduotas užsakovui, o tai yra privalomas ANK 358 straipsnio 3 dalies nusižengimo požymis ir kuris turi būti privalomai nustatytas. Faktas, kad ekspertizės aktas yra įkeltas į informacinę sistemą „(duomenys neskelbtini)“ nereiškia , kad M. B. ekspertizės aktą perdavė užsakovui. Dokumentus į sistemą įkėlinėjo statytojas /jo įgaliotas asmuo/, o ne ekspertas. Pabrėžė, kad iki protokolo surašymo pažeidimas buvo visiškai pašalintas, t. y. protokolo surašymo momentu jokio pažeidimo nebuvo. Akcentuotina ir tai, kad tinkamai nepasirašytas ekspertizės aktas buvo pateiktas į sistemą per klaidą, o jos ištaisyti jau nebuvo techninių galimybių. Todėl buvo pateiktas naujas ekspertizės aktas, kuris yra tinkamas ir kuris pašalino visus neatitikimus. Pažymėtina, kad Inspekcija tokį pažeidimą (kuris yra pašalintas) vertina kaip formalų pažeidimą, kuris nesukelia niekam jokių teisinių neigiamų pasekmių. Be to pažymėtina, kad žala niekam nepadaryta. Prašo bylą nutraukti, o jeigu teismas vertintų, kad pažeidimas yra, prašo taikyti mažesnes nei straipsnio numatytos minimalios sankcijos, nes jų dydis (500 Eur) nepagrįstai didelis ir neproporcingas pažeidimo pobūdžiui ir jo pavojingumo laipsniui, tuo labiau, kad pažeidimas iki protokolo surašymo buvo visiškai pašalintas, o tai yra pagrindas atleisti nuo sankcijų taikymo (bylos lapai 86-88, 158-161, 188).

Protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (bylos lapai 3-4).

Ministerijos atstovė S. N. 2021-08-05 baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad 2019-12-12 statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. 2019/62 nurodyta, kad vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ekspertizę atliko fizinis asmuo M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestatą Nr. 39010. Ekspertizės akto užsakovė - statytoja H. Č.. Ekspertizės akte nurodyta „ekspertizės rūšis: statinio bendroji ekspertizė - esamo ar statomo statinio būklės įvertinimas turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus; vertinimas pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“; Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“.

Užduotis: „įvertinti ar Vienbutis gyvenamasis namas (pastato unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka projekto sprendinius (paskutinės projekto ar jo dokumentų laidos) sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams bei Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius reikalavimus“.

Ekspertizės akte pateikta išvada: „Vienbutis gyvenamasis namas (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumento laidos) sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES)Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams ir tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus“.

Statytoja H. Č. 2019-10-04 įgaliojimu įgaliojo M. B. „<...> teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių) paskirties pakeitimą (toliau - tekste - deklaracija), išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į IS „(duomenys neskelbtini)“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projektais ir šio statinio teisine registracija“. Statytoja H. Č. 2019-10-02 pateikė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statinio ekspertizę (bylos lapai 180-186).

Motyvuojamoji dalis

Veikos vertinimas ir kvalifikavimas

ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui, užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 2 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtintas ekspertizės rangovo apibrėžimas, nustatantis, jog ekspertizės rangovas - Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.

Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla;

2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla.

Statinio ekspertizės akto pasirašymo tvarka įtvirtinta Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkte. Minėta nuostata numato, jog statinio ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Ministerijos atstovė S. N. 2021-08-05 baigiamojoje kalboje pagrįstai argumentuoja, kad statinio ekspertizės vadovas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Dl-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau - STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 139-140 punktus yra ekspertizės įmonės darbuotojas, skiriamas ekspertizės įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu arba juo gali būti skiriamas (samdomas) architektas ir (ar) statybos inžinierius, turintys

I

atestatus atitinkamai ekspertinei veiklai. Taigi statinio ekspertizės aktą turi teisę pasirašyti tik fiziniai asmenys (ekspertai), kurie yra atitinkamos ekspertizės įmonės (ekspertizės rangovo) paskirti, įgalioti. Vadinasi, fizinis asmuo (ekspertas), kuris nėra ekspertizės įmonės paskirtas, įgaliotas, pasirašydamas statinio ekspertizės aktą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kadangi toks asmuo negali būti laikomas ekspertizės rangovu. Pažymėtina, kad statinio ekspertizę atliko ir Ekspertizės aktą pasirašė M. B., tačiau teikiant deklaraciją IS „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad statinio ekspertizės rangovas yra VŠĮ „(duomenys neskelbtini) s". Pažymėtina, kad M. B. posėdžio metu pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės atlikti statinio ekspertizės, nors statytojos prašymas dėl ekspertizės teiktas šiai įmonei, o ne dėl konsultacijų. Be to asmens teigimas, kad ekspertizę atliko kaip UAB „(duomenys neskelbtini) " darbuotojas taip pat patvirtina faktą, kad ekspertizė atlikta neteisėtai, nes pripažino, kad ir ši įmonė neturi teisės atlikti statinio ekspertizės, be to, nors IS „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad statinio ekspertizę atliko VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ tačiau Ekspertizės aktas nėra šio subjekto pasirašytas ar kitaip patvirtintas. 2019-09-27 statinių konstrukcijų konsultavimo paslaugų rangos sutartimi Nr. 2019/09/K1, sudaryta tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) " iš esmės buvo susitarta dėl konsultavimo paslaugų. Taigi M. B. pagal byloje nustatytas aplinkybes neturėjo teisės naudoti VŠĮ „(duomenys neskelbtini) s" rekvizitų, nurodydamas IS „(duomenys neskelbtini)“ šią įmonę kaip statinio ekspertizės rangovą. Jokių kitų duomenų, kad H. Č. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini) sisteminimo centras“, kurį M. B. IS „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo kaip statinio ekspertizės rangovą, būtų susitarę dėl minėto statinio ekspertizės, byloje nėra. Priešingai, H. Č. kaip statytoja dėl statinio ekspertizės atlikimo kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini) s“ neturi teisės (kvalifikacijos atestatų) atlikti bendrąją statinio ekspertizę. Byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar M. B. su šia įmone būtų sutarę dėl vienbučio gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės. Įvertinus tai daroma išvada, kad Ekspertizės aktas nėra pasirašytas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto subjekto. M. B., veikdamas pagal jam išduotą įgaliojimą, į IS „(duomenys neskelbtini)“ pateikė statinio bendrosios ekspertizės aktą ir į IS „(duomenys neskelbtini)“ įkėlė tik savo, kaip statinio ekspertizės vadovo, parašu patvirtinto Ekspertizės akto kopiją.

Teismas sutinka su Ministerijos atstovių argumentais, kad nesutiktina su M. B. nagrinėjamoje byloje išsakytais argumentais, kad Ekspertizės aktas, kurio perdavimu užsakovui kaltinamas M. B., neturi statinio ekspertizės akto statuso, o turėtų būti laikomas specialisto išvada. Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje pateikta statinio ekspertizės sąvoka. Statinio ekspertizė - esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.3. punktas numatė, kad bendroji statinio ekspertizė - tai statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju - nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių H. Č. kaip statinio statytoją įgaliojo M. B. atstovauti jai visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (ių) statybos užbaigimą/statinio (ių) paskirties pakeitimą, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą IS „(duomenys neskelbtini)“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) statybos projektais ir šio statinio teisine registracija.

Iš pateiktų IS „(duomenys neskelbtini)“ ekrano nuotraukų matyti, kad sistemoje 2019-12-13 prašymą registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė teikė statytojos įgaliotas asmuo M. B. ir sistemoje nurodė statinio ekspertizės rangovą VŠĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“, nors toks juridinis asmuo ekspertizės neatliko, o statinio ekspertizės vadovu nurodė save kaip fizinį asmenį su kvalifikacijos atestatu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DI-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (Reglamentas) (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje neprivalomos, jei STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija turi būti registruota IS „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi, M. B. pagal įgaliojimą veikdamas kaip H. Č. atstovas ir į IS „(duomenys neskelbtini)“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B., veikdamas kaip H. Č. įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Reglamento 101 punktu į IS „(duomenys neskelbtini)“ įkėlė savo parengto ir tik jo parašu patvirtinto Ekspertizės akto kopiją.

Naujas ekspertizės aktas dėl statinio paruoštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įkeltas į IS „(duomenys neskelbtini) a“ nevertinama kaip M. B. padarytos klaidos ištaisymas dėl jo netinkamo ekspertizės akto pateikimo į šią IS, nes apie galimai įsiveliusią klaidą jis paštu ar elektroniniu paštu Inspekcijos išanksto neinformavo.

Be to, naujas ekspertizės aktas dėl statinio paruoštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įkeltas į IS „(duomenys neskelbtini)“ suteikia teisinį pagrindą paskirti M. B. minimalią baudą, bet neatleidžia jo nuo atsakomybės už protokolu inkriminuotą administracinį nusižengimą, nes kaip STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ imperatyviai nurodyta fizinis asmuo (ekspertas), kuris nėra ekspertizės įmonės paskirtas, įgaliotas, pasirašydamas statinio ekspertizės aktą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kadangi toks asmuo negali būti laikomas ekspertizės rangovu.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus sprendžia, kad M. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta, nes M. B. aukščiau išvardintuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams neatitinkantį statinio ekspertizės aktą pateikė statinio ekspertizės užsakovui H. Č..

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas pažymi nenustatęs M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Naujas ekspertizės aktas dėl statinio paruoštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įkeltas į IS „(duomenys neskelbtini)“. Taigi M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina minimalaus ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyto dydžio – penkių šimtų eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34, 635- 637, 644, 646 straipsniais,-

nutaria:

M. B. (M. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A14.-779-269/2021 bei administracinio nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 21132254125.

Išaiškinti M. B. (M. B.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis