Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Aurelijai Narmontienei

dalyvaujant nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai I. G., jos atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2015 m. liepos 7 d., apie 16.30 val., Pietinės g. namo Nr. 5 kieme, Klaipėdoje, atidariusi automobilio WV Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K., dureles ir jame buvusiai nukentėjusiajai I. G. sugriebė už plaukų ir ją papurtė. Dėl I. Ž. smurtnių veiksmų I. G. patyrė fizinį skausmą, nes buvo išrautos kelios plaukų sruogos.

Kaltinamoji I. Ž. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jos dukters šeima gyvena Norvegijoje, o nukentėjusioji yra jos buvusio žento meilužė. Šeima iširo, buvo sunkios skyrybos. Tą dieną, t.y. 2015-07-07, pas ją buvo anūkas, kuris norėjo pasilikti keliom dienom. Ji su buvusiu žentu norėjo išsiaiškinti visus kilusius klausimus, žento nebuvo ilgai mačiusi. Kai žentas atėjo, ji pradėjo kalbėti apie skyrybas, klausė, kodėl naudojo prievartą per skyrybas, paklausė, kada atiduos skolą, kodėl nemoka alimentų. V. K. pasakė, kad visus pinigus išleido meilužėms ir dabar vieną jų atsivežė. Tada ji paėmė už plaukų ir patempė nukentėjusiajai, bet per veidą nedavė. Ji gailisi, kad strese nesuvaldė savęs, po šio įvykio ji skambino nukentėjusiajai, atsiprašė pastarosios ir pervedė 200 eurų neturtinės žalos atlyginimui. V. K. tuo metu dar nebuvo automobilyje. Dukra su žentu išsiskyrė dar 2015 m. gegužę, bet iki spalio mėn. gyveno Norvegijoje viename bute su V. K. ir augino vaiką.

Nukentėjusioji I. G. parodė, kad 2015-07-07 d. grįžo vyras, ar draugas, nežino kaip pavadinti, iš Norvegijos, atvažiavo pas ją į darbą ir pasiūlė pasiimti jo sūnų bei kartu papietauti. Jie nuvažiavo pas buvusią jo uošvienę I. Ž.. V. K. nuėjo prie laiptinės, iš kurios I. Ž. išėjo su anūku, o ji liko laukti automobilyje. Jie kažką bendravo, pastebėjo, kad parbėga Ignas, V. K. sūnus, ji pasisuko pasilabinti. V. K. tuo metu dėjo jo kuprinę į bagažinę. Tada išgirdo, kad kažkas krapšto mašinos dureles, jas atidarė, o kai ji atsisuko I. Ž. trenkė jai į veidą ir suriko „Ach tai tu barakuda“, o kita ranka sugriebė už plaukų. Gal I. Ž. ir nepamena, bet ji kibo ir kita ranka į plaukus, nes V. K. bandė jos ranką patraukti. Kaklas buvo subraižytas. Vaikas gale šaukė, visada mini, kad tos močiutės nemyli. Tos ponios ji anksčiau nebuvo mačiusi, patyrė stresą ir pažeminimą. Ką jai pasakė V. K., ji nežino, kaltinamoji gal V. K. turėjo kibti į plaukus. Tuo metu V. K. buvo jau metai ir keli mėnesiai kaip išsiskyręs. Jai skambino I. Ž. dukra, siūlė pinigus, bet ji pasakė, kad ne dukra turi atsiprašyti. I. Ž. jai skambino,bandė sakyti, kad jai sustreikavo sveikata, viską taip pateikė, kad ji jos turėtų pasigailėti, I. Ž. dėl visko kaltino V. K.. Tai, kad buvo išrautos kelios plaukų sruogos gali patvirtinti tik V. K.. Po įvykio ji į medikus nesikreipė, nes žaizdos negilios. I. Ž. nematė, kur griebia.

Liudytojas V. K. parodė, kad I. Ž. pažįsta, 2015 m. liepos 7 d. atvažiavo pas Ž.pasiimti savo sūnaus, ji yra vaiko močiutė, buvusi uošvienė. Ji nusileido į kiemą, rankose laikė vaiko kuprinę ir vaiko pasą. Tada ji atidavė vaikui kuprinę, o pasą laikė. Jis pasakė, kad jam reikia paso, o I. Ž. pradėjo kalbėti apie skolas. Jis atvažiavo kartu su I. G., kuri sėdėjo automobilyje. Vaikas nubėgo pas draugę. I. Ž. pasakė, kad jis atvažiavo su „barakuda”, bet jis nekreipė dėmesio ir paėmęs vaiko pasą, nuėjo prie automobilio ir darė bagažinę, kad įdėti kuprinę, o tuo metu I. Ž. krapštė automobilio dureles. Kol jis įsėdo į aurtomobilį, I. Ž. atidarė duris, puolė ant I. G. ir sugriebė už plaukų. Jis bandė atsisegti automobilio diržą, tas iš karto nepavyko, bandė patraukti I. Ž. rankas, po to išlipęs iš automobilio, įspėjo I. Ž., kad ši paleistų I. G.. Jis matė, kad buvo išrautas plaukų kuokštas, padaryti įbrėžimai I. G.. Taip atsitiko pirmą kartą. Jis nežino dėl ko kilo konfliktas, kodėl I. Ž. taip padarė. Jis tada jau buvo išsiskyręs su I. Ž. dukra, oficialiai išsiskyrė 2014 m. balandžio mėn. Su buvusia žmona kartu negyveno, po skyrybų I. Ž. matė pirmą kartą. Gali patvirtinti, kad I. Ž. smogė I. G. į veidą ir išrovė kuokštą plaukų. Jo skyrybų priežastis su I. G. nesusijusi.

Iš 2015-07-10 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus nutarimo matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal I. G. skundą (b. l. 4).

Iš 2015-07-07 V. K. skundo matyti, kad jam atvykus su I. G., I. Ž. jo draugę užsipuolė (b. l. 33).

2015-07-07 I. G. skunde matyti, jog ji kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1 PK dėl to, kad buvo užpulta nepažįstamos ponios, kuri jai tampė plaukus, sudavė per veidą ir nubrozdino kaklą (b. l. 36).

2015-07-10 I. Ž. paaiškinime nurodyta, jog ji V. K. draugei paėmė už plaukų ir patampė vieną kartą, bet necenzūrinių žodžių nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo (b. l. 38).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamojo veika padarant šią nusikalstamą veiką gali pasireikšti kaip mušimas ar kitoks smurtavimas, kuris suprantamas kaip vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui (smurtavimui gali būti panaudojama kaltinamojo kūno jėga, įvairūs kieti ar aštrūs daiktai).

Kaltinamoji I. Ž. kaltę pripažino iš dalies. Ji neneigia sugriebusi nukentėjusiajai už plaukų ir ją patampiusi, tačiau neigia, jog būtų nukentėjusiajai sudavusi ar subraižiusi kaklą. Tuo tarpu nukentėjusioji tvirtina, kad I. Ž. ją ne tik sugriebė už plaukų, bet ir sudavė į veidą bei apibraižė kaklą. Teismas, vertindamas tokius prieštaringus parodymus, pažymi, kad įrodinėjant ir pagrindžiant nusikalstamos veikos sudėties požymius, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų, o dėl to kilusios abejonės, kurios negali būti pašalintos, aiškinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios patirtų sužalojimų buvimą ant veido ar kaklo srityje, o kaltinamoji neigia padariusi šiuos sužalojimus, todėl kaltinimo dalis dėl subraižyto kaklo ir suduoto smūgio į veidą, šalintina. Pabrėžtina ir tai, kad šiuo atveju teismas negali besąlygiškai remtis liudytojo V. K. parodymais, nes, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, tarp jo ir I. Ž. santykiai įtempti dėl iširusios santuokos su kaltinamosios dukra, todėl V. K. gali būti suinteresuotas duoti ne visiškai objektyvius parodymus. Kaltinimo dalį, kad I. G. sugriebusi už plaukų patempė, kaltinamoji neneigia. Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusioji bei liudytojas V. K.. Tokiu būdu, darytina išvada, kad kaltinamoji, sugriebdama I. G. už plaukų ir juos pešdama, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tokia jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.

Kaltinamosios I. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to atlygino nukentėjusiajai padarytą dalį neturtinės žalos (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisme gautas kaltinamosios dukters E. Ž. prašymas atleisti I. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prie prašymo pridėti E. Ž. charakterizuojantys duomenys.

Posėdžio metu E. Ž. parodė, kad gyvena visai šalia mamos I. Ž.. Mamos veiksmai buvo atsitiktiniai, dėl skaudžios situacijos, nes jaučia nuoskaudą dėl iširusios dukters santuokos, todėl mamos veiksmai buvo impulsyvūs. Jos prašė nukentėjusiosios atleisti ir sutvarkyti viską be teismo. I. G. skambino jos sesuo, buvusi V. K. žmona. V. K. su I. G. santykius pradėjo dar iki skyrybų. Kada išsiskyrė, nežino, bet šis įvykis atsitiko jau po santuokos nutraukimo. Mano, kad ateityje mama sugebės susitvardyti ir ji įtakos mamą, kad ši daugiau nieko nebeužpultų.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji I. Ž. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, teisiama pirmą kartą, dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino nusikaltimu padarytą neturtinę žalos dalį, dėjo pastangas, kad susitaikyti su nukentėjusiąja, taigi dėl paminėtų aplinkybių yra pagrindas manyti, kad kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bausmės paskyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui, nes pats baudžiamosios bylos iškėlimas ir teisiamasis procesas yra pakankama bausmė I. Ž..

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad E. Ž. nėra bausta administracine tvarka, neteista, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, taip pat posėdžio metu paaiškino, kad gyvena visai šalia mamos, todėl teismo nuomone, E. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo. Neigiamai E. Ž. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atleidus I. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina, užstatas neskirtinas, baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę – yra pensininkė, neteista, išgyvena dėl šio įvykio pasekmių.

Nukentėjusioji I. G. dėl šio įvykio prašo priteisti iš I. Ž. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 400 Eur už advokato išlaidas.

Neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad dėl įvykdyto smurto prieš ją patyrė fizinį skausmą bei didelį emocinį sukrėtimą, pažeminimą. Be to, smurtą lydėjo įvairūs užgauliojimai ir įžeidinėjimai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl nukentėjusiojo išgyvenimai dėl sveikatos, yra ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Byloje nustatyta, kad dėl I. Ž. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo pešami plaukai, kas be abejonės sukėlė fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo, I. G. patyrė pažeminimą, savisaugos jausmo netekimą. Vis dėlto byloje nėra nustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiosios ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais jos darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys mažintinas iki 200 eurų. Kadangi kaltinamoji yra pervedusi 200 eurų į nukentėjusiosios sąskaitą, laikytina, kad ieškinys yra atlygintas, todėl procesas šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktinas.

Nukentėjusiosios I. G. pareikštas reikalavimas dėl atlyginimo už advokato atstovavimo paslaugas pagrįstas pinigų priėmimo kvitu (b. l. 5), todėl tenkintinas priteisiant iš I. Ž. 400 Eur I. G. naudai.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-307 str., str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais, ir perduoti ją laiduotojos E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, vienerių metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą I. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti I. Ž., kad, jei ji laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei I. Ž. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl I. Ž. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl I. Ž. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

I. G. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti. Nukentėjusiosios reikalavimą dėl advokato atstovavimo išlaidų tenkinti ir priteisti iš I. Ž. 400 Eur I. G. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.