Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2015 m. sausio 6 d., apie 23:27 val., Šeškinės g. 75, Vilniuje, vairuodamas automobilį HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius. Taip D. R. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Taip D. R. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. paaiškino, kad įvykio dieną buvo rusiškos Kalėdos. Su drauge L. J. važiavo į Buivydiškių gatvėje esančią naktinę parduotuvę. Automobilį vairavo jis. Važiuodamas iš aikštelės atbulas, greičiausiai, kliudė kitą automobilį. Jie kontakto nepajuto ir nuvažiavo. Jų automobilyje grojo muzika, girgždėjo sniegas, susidūrimo negirdėjo. Be to, aikštelėje buvo suspausto sniego, buvo tikrai slidu, patrupėjęs asfaltas, mano, kad nuslydo ratas ir automobiliai atsitrenkė. Greičiausiai kaimynas pamatė ar išgirdo ir paskambino policijai. Jiems grįžus policijos automobilis buvo užtvėręs įvažiavimą, dar aikštelėje pabandė paieškoti parkavimo vietos. Kai policijos automobilis pasitraukė, jie pasistatė automobilį į savo vietą prie namų. Grįžo į namus, pavakarieniavo, atšventė rusiškas Kalėdas. Iš pradžių pas juos buvo atėję žmonės, bet po to jie išėjo, jiems grįžus iš parduotuvės daugiau svečių neturėjo. Tuomet kaimynas vėl iškvietė policiją. Iš ryto savo automobilio nerado. Kadangi automobilis yra draugės, ji labai išsigando, kad pavogė jos automobilį. Jis skambino į policiją kelis kartus, jiems vis sakė laukti atvažiuosiančių asmenų. Kitą dieną ryte patys nuvažiavo į automobilių grobimo skyrių. Jie kalbėjo su nukentėjusiuoju, jis sakė, kad priekaištų jiems neturi.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. E. paaiškino, kad D. R. yra jo kaimynas. 2015-01-06 apie 12 val. nakties jis buvo namuose, antrame aukšte, virtuvėje ir pamatė, kaip D. R. atsitrenkė į kitą automobilį ir išvažiavo. Matė, kaip du žmonės įlipo į raudoną „Honda Civic“. Negali pasakyti, kas sėdo už vairo, greičiausiai vyras, kuris bandydamas atbulai išvažiuoti iš kiemo automobilio galo kairiąja puse atsitrenkė į kitą automobilį. Smūgis buvo nestiprus, bet jis per atidarytą langą girdėjo. Automobiliai truputį sujudėjo. Mano, D. R. turėjo jausti susidūrimą. Po smūgio D. R. sustojo, pavažiavo pirmyn ir išvažiavo. Mano, kad D. R. su drauge buvo girti, kadangi jų bute tą vakarą vyko balius. Jie, pamatę policiją, nevažiavo į namo kiemą, o važiavo toliau ir suko ratus. Policijos pareigūnai nebuvo įjungę švyturėlių, apžiūrinėjo automobilį. Išvažiavus policijai D. R. su drauge grįžo ir kitoje vietoje pasistatė automobilį. Išlipę pašūkavo ir greitai nuėjo namo. Vėliau jis dar kartą iškvietė policiją, kad palygintų apgadinimus ant automobilių. Tą vakarą su nukentėjusiuoju nebendravo. Ryte jam pasakė, kad jo automobilį apgadino. Su D. R. nebendravo. Anksčiau D. R. policijos nėra kvietęs. Konfliktinių santykių tarp jų nėra.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. J. nurodė, jog D. R. pažįsta, su juo kartu gyvena daugiau nei pusmetį. Išaiškinus jai teisę neduoti paaiškinimų prieš šeimos narį (ATPK 276 straipsnis) sutiko duoti paaiškinimus ir parodė, jog 2015-01-06, vėlai vakare, vyko į parduotuvę. Iki 17 val. pas juos buvo svečių. Vyko vakarėlis, buvo geriami alkoholiniai gėrimai. Į parduotuvę nusprendė važiuoti dėl buitinių reikalų. Nusprendus važiuoti į parduotuvę dalis žmonių liko bute, dalis išėjo namo. Automobilis registruotas jos vardu. Negali atsakyti, kas vairavo automobilį. Pajausti smūgį buvo galima, bet nepajautė. Jiems grįžus iš parduotuvės policija buvo kieme. Ji dažnai atvažiuoja pas juos į kiemą, nemanė, kad ji atvyko dėl jų, nes iš pareigūnų veiksmų to negalima buvo suprasti. Įvažiavimą į kiemą pravažiavo, nes tuo metu nebuvo kieme vietos. Vėliau rado kieme vietą ir pasistatė. Policijos jie nematė, ji pas juos nebuvo užėjusi. Iš ryto nerado automobilio. Niekas nepranešė, kad automobilis nutemptas.

Nukentėjusiojo T. Š. 2015-01-07 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad paliko automobilį PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-06 savo kieme, Šeškinės g. 75, išorinėje pusėje, priešais „Šeškinės pasažą“. Ryte rado policijos pranešimą apie auto įvykį, tuo pat metu išėjo kaimynas ir papasakojo, kaip viskas įvyko, kad „girti“ (apsvaigę) asmenys vakar atsitrenkė ir pasišalino iš įvykio vietos. Kaimynas taip pat ir iškvietė pareigūnus, o jis pats įvykio nematė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio G. Č. 2015-01-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-01-06, 23.30 val., dirbant kartu su vyr. patruliu D. A. gavo nurodymą vykti Šeškinės g. 77, kur pilietis matė, kaip automobilis išvažiuodamas iš kiemo atsitrenkė į kitą automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Atvykus į juos kreipėsi pilietis E. E., kuris paaiškino, kad pro langą matė, kaip raudonas automobilis HONDA CIVIC, numerio nurodyti negali (patikslins vėliau), važiuodamas atbulas atsitrenkė į priparkuotą PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio liudininkas kadangi gyvena tame pačiame kieme, nenorėjo sakyti gyvenamosios vietos adreso. Po kurio laiko buvo gautas pakartotinis iškvietimas, kad į kiemą parvažiavo HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio sugadinimai atitiko ant PEUGEOT paliktas žymes 0,4 – 0,52 m aukštis. Automobilį HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) evakuatorius nutransportavo į saugomą aikštelę.

Iš policijos registruojamų įvykių ataskaitos matyti, kad 2015-01-06, 23.27 val. buvo gautas E. E. pranešimas apie tai, kad Šeškinės g. 75, Vilniuje, automobilis „Honda Civic apgadino automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininkas pasišalino. 2015-01-07, 00:18 val., gautas antras E. E. pranešimas apie tai, kad automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo į tą patį kiemą, iš mašinos išlipo neblaivūs jaunuoliai, nurodys, kur jie gali būti.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta, priede nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos priekinės ir užpakalinės kairės pusės durys, kita eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nežinoma, įvykio vietoje nėra.

Transporto priemonės (automobilio HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte, ties grafa „Rasti techniniai defektai ir sugadinimai“ nurodyta, jog visas automobilio kėbulas turi smulkių išlenkimų, įbrėžimų bei parūdijimų. Apgadinta automobilio galinio bamperio kairė pusė, aukštis nuo 0,40 m – 0,52 m, apgadinimai atitinka esančius ant kito automobilio - (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ant automobilio kairės pusės galinių ir priekinių durelių likę raudonų dažų). O ties grafa „Išvada“ nurodyta, jog apgadinimai ant galinio bamperio po eismo įvykio.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytoje fotolentelėje užfiksuoti automobiliams HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai, jų aukštis.

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad D. R. pažeidė KET 9, 127 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. D. R. teismo posėdžio metu prisipažino pats vairavęs automobilį HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neneigė galėjęs atsitrenkti į kitą automobilį. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-28 nutartis byloje Nr. N63-2972/2010, 2010-06-09 nutartis byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Eismo įvykio faktą bei D. R. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. R. ne tik, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. R. pažeidė KET 222 punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos nuvažiuoti nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam arba negalėdamas to padaryti - policijai, iš įvykio vietos pasišalino.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. teismo posėdžio metu teigė, jog kontakto su kitu automobiliu nepajuto, susidūrimo negirdėjo, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tačiau byloje esantys įrodymai liudija priešingai. Liudytojas E. E. tiek rašydamas paaiškinimą policijai po eismo įvykio, tiek duodamas parodymus teisme aiškiai nurodė, kad matė, kaip raudonas „Honda Civic“ automobilis bandydamas atbulai išvažiuoti iš kiemo automobilio galiniu kairiu šonu atsitrenkė į kito automobilio galines dureles, smūgis buvo nestiprus, bet per atidarytą langą jis tą smūgį girdėjo, o automobiliai truputį sujudėjo, todėl mano, kad D. R. turėjo jausti susidūrimą. Po smūgio „Honda Civic“ automobilis sustojo, pavažiavo pirmyn ir išvažiavo iš kiemo. Taip pat šis liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, jog po kurio laiko „Honda Civic“ automobilis grįžo atgal, tačiau vairuotojas, pamatęs policiją, nevažiavo į namo kiemą, o važiavo toliau ir suko ratus ir tik policijos pareigūnams išvažiavus D. R. su drauge grįžo ir kitoje vietoje pasistatė automobilį bei nuėjo namo. Liudytojas E. E. parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jo parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad E. E. dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti D. R., nėra. Todėl netikėti šio asmens parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu tiek liudytojos L. J., tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo D. R. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Savo 2015-01-09 rašytiniame paaiškinime policijai L. J. nurodė, jog 2015-01-06, apie 23:27 val., Šeškinės g. 75, Vilniuje, automobilį „Honda Civic“ vairavo ji ir jokio kontakto nepajuto, kad automobilį nurodytu metu ir vietoje vairavo L. J. bei kad nei ji, nei jis nepastebėjo ir nepajuto, kad užkliudė kitą automobilį, savo 2015-01-09 rašytiniame paaiškinime policijai nurodė ir pats D. R.. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. J. apskritai nenurodė, kas vairavo automobilį, bet teigė, jog pajausti smūgį buvo galima, bet nepajautė, o administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. teismo posėdžio metu jau prisipažino, jog automobilį vairavo būtent jis, bet kontakto nepajuto, susidūrimo negirdėjo. Tai leidžia teismui abejoti tiek liudytojos L. J., tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo D. R. parodymais, jog susidūrimo jie nepajuto ir apie automobilio „Honda Civic“ apgadinimus nieko nežinojo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių automobilių nuotraukų matyti, kad kontaktas buvo braukiamojo-brėžiamojo pobūdžio, nukentėjusiojo automobilio galinių kairės pusės durelių nubraukta juosta yra pakankamai plati, įbrėžimai bei likę raudonos spalvos dažų likučiai aiškiai matosi. Jau vien pagal apgadinimų pobūdį galima spręsti, kad kontaktas buvo toks, kad automobilio vairuotojas neabejotinai turėjo jį pajusti. Be to, kaip jau minėta, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. E. nurodė, jog jis iš antro aukšto per atidarytą langą girdėjo automobilių kontakto smūgį ir automobiliai po kontakto truputį sujudėjo, o vairuotojas po smūgio sustojo, pavažiavo pirmyn ir neišlipęs iš automobilio iš karto išvažiavo iš kiemo. Pažymėtina ir tai, jog D. R. vairuojamas automobilis kontaktavo kairės pusės galiniu bamperiu, tai yra būtent vairuotojo pusėje esančia automobilio dalimi, nors ir šiek tiek nutolusia nuo vairuotojo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog D. R. neabejotinai turėjo pajusti ir suvokti, jog kontaktas tarp automobilių buvo, kad jis kliudė kitą automobilį. Visgi jis įvykio vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. R. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, bei, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, tai yra D. R. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei D. R. atsakomybę lengvinančių, nors ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą iš esmės pripažino, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, taip pat ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. R. - anksčiau vieną kartą baustas administracine tvarka už kitos rūšies pažeidimą, nuobauda nebegaliojanti, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau D. R. skirtinos minimalios ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

D. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 868 € (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 868 € (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad jeigu iš jo vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, nutarimui įsiteisėjus jis vairuotojo pažymėjimą privalo atiduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.