Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-109-392/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-09
Bylos Nr.
2S-109-392/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24802-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Suinteresuotas asmuo
M. J., Z. Š., G. T., notarė S
Pareiškėjas
A. Š.
Kategorijos
  • 3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-109-392/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24802-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.; 2.9.1.12. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys Z. Š., M. J., G. T. ir notarė S. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodė, kad jis yra vienintelis J. Š., mirusios 2016-02-25, sūnus. Kadangi yra vienintelis sūnus, tai mirus mamai, su tėvu buvo susitarta, kad mamos turtą paveldės tik tėvas (sutuoktinis), kadangi artimų giminaičių nėra. Pareiškėjas, 2016-06-02 nuvykęs į Vilniaus miesto 43-ąjį notarų biurą, sužinojo, kad mamos turtą ruošiasi paveldėti ne tik tėvas, bet ir mirusios sesers dukra, t. y. palikėjos vaikaitė. Tėvas, būdamas silpnos sveikatos, buvo įkalbėtas ir priverstas pasirašyti kažkokius dokumentus. Tokia situacija, pareiškėjo nuomone, yra neteisinga ir pažeidžia jo teises. Notaras siūlė susitarti su giminaite gražiuoju, nes įstatymas numato galimybę priimti paveldėjimą ir po termino, jeigu kiti sutinka, tačiau giminaitė nesutiko, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.Suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jis yra R. J., kurios tėvai yra J. Š. bei Z. Š., sūnus, t. y. palikėjos vaikaitis. Senelis Z. Š. patvirtino, kad apie jokius susitarimus su pareiškėju nežinojo. Tėvo ir sūnaus santykiai nebuvo patys geriausi dėl sūnaus gyvenimo būdo. Pareiškėjas yra pažįstamas su teisininkais, todėl jam turėjo būti žinomos paveldėjimo procedūros. Senelis pats skubėjo susitvarkyti paveldėjimo reikalus ir keletą kartų dar iki paskirto priėmimo laiko, buvo nuvykęs pas notarę. Seneliui buvo paaiškina, kad ½ buto priklauso jam kaip mirusiosios sutuoktiniui, o kita ½ buto dalis bus paveldėta jo bei dviejų vaikaičių. Suinteresuotas asmuo G. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad yra palikėjos J. Š. vaikaitė, t. y. R. J. (Šaltenytės) dukra. Apie jokį susitarimą tarp pareiškėjo ir senelio nežinojo. Pareiškėjas niekada nebuvo patikimas žmogus. Jis artimųjų draugų tarpe turi teisininkų. Pats senelis rezervavo pas notarą laiką palikimo reikalams susitvarkyti. Senelis norėjo kuo greičiau susitvarkyti paveldėjimo reikalus. Senelio niekas nieko nevertė pasirašyti. Notarė tvarkiusi paveldėjimo reikalus jam viską paaiškino.Suinteresuotas asmuo notarė S. N. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byla dėl J. Š. paveldimo turto pradėta 2016-03-21, paveldėjimo teisės liudijimas iki 2016-08-18 priėmusiems palikimą įpėdiniams neišduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-18 nutartimi prašymą tenkino ir atnaujino pareiškėjo A. Š. praleistą palikimui priimti terminą po motinos J. Š. mirties bei išaiškino, kad pareiškėjas turi per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal paskutinę J. Š. nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nurodė kad Vienas iš pareiškėjo argumentų, kodėl jis praleido 7 dienas palikimui po motinos mirties priimti - nežinojimas, jog terminas palikimui priimti 3 mėnesiai, teismo vertintinas kaip nepakankamas pareiškėjo atidumas ir rūpestingumas, įgyvendinant savo kaip įpėdinio teises, kadangi pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra įmonės vadovas, pažįstamų tarpe turi teisinį išsilavinimą turinčių draugų, net ir advokatas, atstovavęs jį byloje, yra geras pažįstamas. Šiuo atveju, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo jose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Byloje nebuvo paneigta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tarp pareiškėjo ir jo tėvo Z. Š. buvo kalbėta, jog palikimą po J. Š. (pareiškėjo motinos ir Z. Š. žmonos) priims tėvas Z. Š. ir pareiškėjas nesikreips į notarą dėl mamos turto paveldėjimo, turint tikslą visą turtą palikti tėvui, pergyvenusiam savo sutuoktinę J. Š.. Šį faktą patvirtino ir Z. Š., teismo posėdžio metu išsakydamas savo poziciją, jog buvo su sūnumi (pareiškėju) kalbėta apie turto paveldėjimą jo vardu ir, Z. Š. teigimu, jam turėjo viskas priklausyti po žmonos mirties, nes jis gyvena tame bute, o piniginės lėšos likusios palikėjos vardu atidarytoje sąskaitoje buvo sutaupytos ir pervestos J. Š. jo dėka. Z. Š. teigimu, žmonos J. Š. turto dalybos neatitinka teisingumo reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog artimųjų – šeimos narių (tėvo ir sūnaus) susitarimas dėl ginčo palikimo priėmimo / dalybų teismo vertinamas kaip itin svarbi aplinkybė, suponuojanti pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjo nesikreipimas laiku į notarą dėl mamos palikimo priėmimo, inter alia, buvo sąlygotas pagrįstu tikėjimu (pasitikėjimu vienas kito pozicija, interesais, sąžine ir pan.), jog mamos palikimą priims tik tėvas (sutuoktinis) laisva valia, laikydamiesi susitarimo, sąžiningai ir teisingai. Kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, jis nežinojo, kad į mamos paliktą turto dalį gali pretenduoti ir pareiškėjo mirusios sesers vaikai, t. y. palikėjos vaikaičiai M. J. ir G. T.. Tokiu paaiškinimu nėra objektyvaus pagrindo teismui abejoti. Suinteresuotas asmuo Z. Š., informuodamas pareiškėją apie palikimo priėmimą ne tik jo vardu, bet ir vaikaičių, praėjus 3 mėnesių terminui palikimui priimti, pasielgė nesąžiningai sūnaus atžvilgiu, byloje neneigdamas fakto apie tarpusavio susitarimą, kad pareiškėjas (sūnus) nepriims palikimo tėvo naudai.Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad terminas pareiškėjo vardu palikimui priimti praleistas nežymiai (tik 7 dienas, pareiškėjui kreipusis į notarę 2016-06-02), o palikimo priėmimas suinteresuotų asmenų M. J. bei G. T., Z. Š. vardu, neinformuojant apie tai pareiškėjo (pirmos eilės įpėdinio – mirusios sūnaus) negali būti laikoma sąžiningu veikimu pirmos eilės įpėdinio atžvilgiu, nepaisant jų bendravimo būdo ir tarpusavio santykių bei įstatyminės pareigos nebuvimo informuoti kitą įpėdinį apie palikimo priėmimą, sprendė, jog atnaujinus terminą bus apginta pareiškėjo, t. y. pirmos eilės įpėdinio pagal įstatymą teisė paveldėti (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.). Duomenų, jog ginčo termino atnaujinimas esminiai pažeis kitų asmenų teises, teismas nenustatė. J. Š. turto paveldėjimas dar nėra užbaigtas, nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, palikimą priėmusiems įpėdiniams. Visos šios aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad pareiškėjas yra pagrindęs svarbią termino priimti palikimą praleidimo priežastį – susitarimą su tėvu, kad tik jo vardu bus priimtas palikimas. Teismo vertinimu, neatnaujinti šio termino teisinio stabilumo ir kitų asmenų interesų užtikrinimo pagrindu nėra teisinga. Kitų asmenų interesai teismo ginami tik įsitikinus jų sąžiningumu, tuo tarpu šioje byloje suinteresuotieji asmenys, nors ir nepažeidė įstatymo, įgyvendindami savo teisę paveldėti, vis dėl to pasielgė nesąžiningai, informuodami pareiškėją jau po termino suėjimo palikimui priimti apie palikimo priėmimą faktą ne tik Z. Š., bet ir palikėjos J. Š. vaikaičių vardu, kurie remiantis CK nuostatomis paveldi kartu su pirmos eilės paveldėtojais (CK 5.12 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo M. J. atskiruoju skundo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nutartį ir netenkinti pareiškėjo prašymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, pagal kurias teismas turi įrodymus tirti ir vertinti visapusiškai ir objektyviai. M. J. nuomone, teismas vertino tik dalį byloje esančių įrodymų ir rėmėsi tik pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino šalių elgesio. Pareiškėjas, pateikdamas priežastis, lėmusias 3 mėnesių termino praleidimą, pateikė vis skirtingas versijas („buvo susitaręs dėl palikimo su tėvu“; „terminas palikimui priimti yra pusę metų“; „norėjo vežti tėvą pas notarę“; „nieko nenorėjo daryti palikimo atžvilgiu“ ir kt.). Teismas nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas buvo susitaręs su tėvu Z. Š. dėl palikimo dalybų. Tokio susitarimo egzistavimo nepatvirtino niekas kitas tik išimtinai pareiškėjas.Aplinkybė, kad M. J. nepranešė pareiškėjui apie J. Š. palikimo priėmimo faktą, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui pripažinti tokį M. J. elgesį nesažiningu, nes tokios pareigos nenumato įstatymas. Teismas, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas anksčiau yra susidūręs su palikimo priėmimu, t. y. padėjęs tėvui tvarkyti su palikimu susijusius „reikalus“.M. J. nuomone, 3 mėnesių terminas palikimui priimti yra pakankamas laiko tarpas, per kurį yra įmanoma susitvarkyti visus „reikalus“ dėl palikimo priėmimo. Be to, pareiškėjas dalyvavo laiduotuvėse, taigi, po jų, M. J. nuomone, galėjo spręsti dėl palikimo priėmimo. Tačiau, pareiškėjas savo teise nepasinaudojo ir praleido įstatymo numatytą terminą, todėl toks elgesys pripažintinas nerūpestingu ir neatidžiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje nustatyta, kad J. Š. mirė 2016-02-26. J. Š. testamento sudarius nebuvo. Palikimą priėmė Z. Š. (sutuoktinis), M. J. (vaikaitis) ir G. T. (vaikaitė). Pareiškėjas A. Š. (sūnus) 2016-06-02 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-18 nutartimi prašymą tenkino ir atnaujino terminą palikimui priimti. M. J. su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nutartimi nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjas turėjo žinoti apie 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Be to, M. J. nuomone, tai yra pakankamas laiko tarpas atlikti visus reikiamus veiksmus, norint priimti palikimą. Kaip jau minėta, testamentas, nagrinėjamu atveju, sudarytas nebuvo. Taigi, pagal CK 5.11 str. paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi arba su pirmos ar antros eilės įpediniais (CK 5.13 str.). Nagrinėjamu atveju, palikimą priimti pagal įstatymą taip pat turėjo teisę mirusiosios sūnus pareiškėjas A. Š., tačiau, kaip jau buvo minėta, pastarasis praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, tai yra nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.). Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Minėtas 3 mėnesių palikimui priimti terminas teismo gali būti pratęstas, pripažinus jo praleidimo priežastis svarbiomis. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.). Bylos duomenimis, terminas palikimui priimti baigėsi 2016-05-26. Tuo tarpu, į notarą pareiškėjas kreipėsi 2016-06-02, t. y. praleidęs 7 dienas. Kaip nurodė pareiškėjas, pastarasis su tėvu Z. Š. buvo susitaręs, kad mirusiosios turtą paveldi tik tėvas (mirusiosios sutuoktinis), būtent dėl šios priežasties jis į notarą nesikreipė. Ši aplinkybė, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo nuginčyta. Be to, yra aišku, kad kiti įpėdiniai, priėmę palikimą, išskyrus tėvą, apie tai pareiškėjo neinformavo.Taigi, teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad termino atnaujinimas nagrinėjamoje byloje yra galimas, nes jis praleistas tik keletą dienų, ir atitinka teisingumo kriterijus. Šiuo atveju, palikimo priėmimo procesas iš esmės nėra baigtas (nėra išduoti paveldėjimo teisės liuidijimai), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, taip suteikiant pareiškėjui teisę paveldėti mirusiosios motinos palikimą ar jo dalį.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

M. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius