Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam N. I., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nukentėjusiajai Ž. S., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-10-13 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. 4 MGL (520 Lt) bauda.; 2) 2011-09-30 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.; 3) 2012-05-28 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. 12 m. laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. I. 2011 m. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, D. I. sodyboje (duomenys neskelbtini), pagal žodinį susitarimą su S. G. paėmė jai priklausantį, Ž. S. vardu registruotą automobilį MB, v.n. (duomenys neskelbtini) remontui ir iki šiol automobilio negrąžino, tuo padarydamas nukentėjusiajai 3000 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis N. I. paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta ir nurodė, kad jis paėmė automobilį remontuoti, kurį turėjo gal du mėnesius paskui nuvarė G. Tai matė liudytoja, kuri šiuo metu jau mirusi. Jis automobilį sutaisė, automobilis buvo išardytas, nes buvo problema su kuro padavimu, buvo sugedęs. Jis nepameną, ką rašė, gal ir parašė, kad jai liko 10 metų gyventi. Automobilį grąžino 2012 balandžio mėnesį. Jis kelis kartus G. siūlė pasiimti automobilį, ir dabar jai siūlo, tai padaryti. Žalos neketina atlyginti, nes jis nieko nepadarė.

Nukentėjusioji Ž. S. nurodė, kad tas automobilis buvo jos sesers, 2009 m. buvo perrašyta jo vardu. Ji su I. neturėjo nieko bendro, tačiau šis jai pastoviai skambindavo ir grasindavo. Kas vyko su mašina jis nieko nežino. Kiek žino, tai sesuo kartu su R. vežė automobilį pas I.. N. buvo pasiėmęs tą mašiną ir sugadino, tai pažadėjo sutvarkyti. Kai skambindavo, tai kaltinamasis prisistatydavo, pasakydavo vardą N., o paskui jau pažinodavau iš balso. Kodėl kaltinamasis jai grasina, jis nežino. Vieną kartą skambino moteris ir prašė atvažiuoti pasiimti automobilį tada prasidėdavo grasinimai ir jie bijodavo važiuoti. Reiškia 3000 Lt turtinės žalos ieškinį ir neturtinės, nes kaltinamasis jai pastoviai grasina, kad visai šeimai bus galas, kai jis išeis iš įkalinimo įstaigos. Turtinių išlaidų turėjo jos sesuo. Grasinimai prasidėjo tada, kai prasidėjo su ta mašina visi reikalai, tai buvo gal 2011 m.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. G. nurodė, kad ji nuvežė automobilį taisyti I., nes šis buvo sugadinęs, ji dar I. paskolino 1000 Lt., kad galėtų pasisamdyti advokatą. Kai automobilį nuvežė tai buvo ir I.. Jie automobilį norėjo pasiimti, ir kai tik norėdavo pasiimti, tai prasidėjo grasinimai. Su Izokaičiu labai senai pažįstama, gal 6 metai. Ji automobilį nuvežė todėl, kad N. I. jai automobilį išardė ir nesutvarkė. Automobilį išardė jos namo kieme. Automobilis stovėjo pas ją kieme ir meistrai negalėjo sutvarkyti. Automobilis stovėjo apie 6 mėn., tuo metu I. buvo sulaikytas, kai jis išėjo, tai ji su sesers draugu paėmė automobilį iš serviso ir nuvežė I.. Grasinimai kada prasidėjo tiksliai neatsimena, gal 2011 m., 2012 m. Šiuo metu N. I. jai rašo grasinimus, o kitokio bendravimo nėra. Ji niekada nebuvo nuvykusi pasiimti automobilio, nes I. pastoviai jiems grasindavo ir jie bijodavo. Grasinimai tikrai I., jis laiške pasirašo pavarde. 2004 m. ji nusipirko automobilį, mokėjo 4000 Lt. Tikrai negalėjo I. automobilį atvaryti pas ją į kiemą. Kiemas yra užrakinamas su pultu ir dar tuo metu jų kieme buvo vartai ir sėdėjo sargas. I. raktų nuo vartų neturėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. U. nurodė, kad jie tik pažįstami, jis N. I. pažįsta iš matymo. Jis automobilį yra matęs, kažkada pas jį buvo atvažiavęs su moterimi. Kas vairavo automobilį, jis neatsimena. Labai seniai kažkada yra vežęs variklio galvutę, to prašė I..

Teismo posėdžio metu liudytoja D. I. nurodė, kad apie mašiną ji nieko nežino. N. I. turėjo mašinų. Automobilių markių nežino. Pas ją S. buvo atvažiavusi, ji bendravo su jos sūnum. Ji nematė jokio automobilio, kad būtų atvežę pas juos. N. I. automobilių neremontuodavo.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. R. parodymai, kuriuose nurodoma, kad 2011 m. jis kartu S. G. tralu atvežė S. priklausantį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio variklis buvo sugedęs, todėl automobilį atvežė pas S. pažįstamą N., kuris pažadėjo automobilį suremontuoti, nors Kaune servise automobilis prastovėjo pusmetį ir jo sutaisyti nėjo. Panašiai po metų jis į telefoną gavo iš N. I., kad pasiimtų automobilį. Kada jis susiruošė važiuoti pasiimti, N. pradėjo jį gąsdinti , kad jis nevažiuotų, kad automobilis jam nepriklauso, kad niekur nesikreiptų. Tada jis nebevažiavo. Telefoninio pokalbio metu N. I. jam leido suprasti, kad to automobilio jis nebeturi, ir kad jo neieškotų. (b.l. 29).

Apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuoti pranešimai, gauti į Ž. S., S. G. mobiliuosius telefonus, kuriuos N. I. siūlo paimti automobilį, reikalauja pinigų už remontą (b.k. 44-47).

Apžiūros protokolais, kuriuos apžiūrėtos laiškų kopijos, kuriuos N. I. siūlo pasiimti automobilį. (b.l. 31-43, 48-49).

VĮ „Registros“ duomenų bazės išraše matyti, kad automobilis Mercedes Benz 230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas Ž. S. vardu (b.l. 78).

Teismo posėdžio metu pateiktas ieškomų kelių transporto priemonių išrašas, kuriame nurodoma, kad paskelbta automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paieška.

Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo

Susipažinęs su byloje surinktais duomenimis teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina N. I. kaltę, įvykdžius BK 183 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos BK 183 str. numatyto nusikaltimo – patikėto turto pasisavinimo– sudėties pagrindinis požymis – kaltininko sutarčių, specialių pavedimų, ar užimamų pareigų pagrindu teisėtai valdomo svetimo turto, kurio atžvilgiu jis turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, neteisėtas pavertimas savo ar kito asmens turtu. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Patikėto ar kaltininko žinioje esančio turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Subjektyvioji svetimo turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja svetimą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja ir to norėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. nuvežė N. I. automobilį Mercedes Benz tikslu, jog kaltinamasis automobilį sutaisytų. Šias aplinkybes pripažįsta ir pats kaltinamasis, kuris nurodė, jog jam automobilis buvo atvežtas. Tačiau kaltinamasis nurodo, kad automobilį jis grąžino, nors nukentėjusioji ir liudytoja S. G. neigia tai. Teismas laiko, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios Ž. S. ir liudytojos S. G. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir nekeliantys abejonių. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja S. G. nurodė, kad automobilis buvo nuvežtas N. I., tačiau jo susigrąžinti joms nepavyko. Jos nurodė, kad joms norint vykti atsiimti automobilį, n. I. pradėdavo telefonu ir laiškais grasinti joms ir jų šeimos nariams. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios laiškų kopijos, bei SMS žinutės, kuriose liepiama atsiimti automobilį, taip pat netiesiogiai grasinama. Tai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios Ž. S., liudytojos S. G. parodymai yra teisingi. Teismo posėdžio metu N. I. nurodė, jog jis ir šiuo metu siūlo pasiimti automobilį, tačiau akivaizdu, jog to automobilio sodyboje nėra. Teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys apie tai, kad paskelbta automobilio Mercedes Benz, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) paieška, kas patvirtina, jog nėra žinoma, kur šiuo metu nurodomas automobilis randasi. Teismo posėdžio metu kaltinamasis N. I. nurodė, kad jis automobilį atvežė į S. G. kiemą ir ten paliko, tačiau teismas laiko, jog šie parodymai negali būti laikomi patikimais ir paneigiančiais kaltinamojo kaltę. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias nurodomas aplinkybes, be to ši versija kelia pagrįstų abejonių, jos teisingumu. N. I. nurodė, kad automobilį jis atvežė ir paliko kieme, tačiau nepaaiškino, kodėl apie automobilio atvežimą savalaikiai neinformavo S. G.. Suprantama, kad jeigu šis veiksmas būtų padarytas, N. I. turėjo būti pats suinteresuotas tuo, kad automobilio naudotojas žinotų, jog automobilis grąžintas. Taip pat ši versija kelia abejonių ir todėl, kad N. I. rašydamas laiškus, SMS žinutes tiek nukentėjusiajai, tiek S. G. nei karto neužsiminė apie tai, kad automobilis buvo nuvežtas ir paliktas. Net ir darant prielaidą, kad automobilį N. I. paliko S. G. kieme, tai nesumažino jo atsakomybės, nes teismas paliko, jog N. I. privalėjo jo žinioje esantį turtą saugiai ir atsakingai grąžinti turto savininkui, nesudarant galimybių tam turtui netikėtai dingti. Šiuo atveju automobilis nebuvo perduotas nei automobilio savininkui, nei jo naudotojui, todėl teismas laiko, jos jis buvo perduotas N. I. ir iki šiol nėra grąžintas teisėtiems savininkams.

Liudytojas D. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sūnus turėjo kelis automobilius, jų neremontuodavo, nežino atvejo, kad buvo atvežtas automobilis. Kaip matyti šie įrodymai esminės reikšmės byloje nustatomoms aplinkybėms neturi. Teismo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti liudytojo S. R. parodymai, kurie patvirtino nukentėjusiosios Ž. S. ir S. G. nurodytas įvykio aplinkybes. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, jog teismo posėdžio metu pagarsintais parodymais negalima vadovautis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-461/2011, 2K-179/2010, 2K-592/2010, 2K 285/2010, 2K-360/2009) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196/2014).

Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog N. I. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1 d. numatyti požymiai, todėl jis pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. N. I. suprato, kad jam patikėtas remontuoti automobilis Mercedes Benz jam nepriklauso, tai yra svetimas turtas, bei suvokdamas, jog turtas jam buvo patikėtas tik remontui, automobilį nenustatytu būdu realizavo, tokiu būdu automobilio savininkei padarydamas turtinę žalą.

Dėl bausmių dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. I. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 183 str. 1 d. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tačiau kaltinamojo veiksmuose šių aplinkybių nenustatyta. BK 183 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda, laisvės atėmimas iki 3 metų. N. I. teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas apriboja jo galimybes atlikti baudos arba viešųjų darbų bausmes. N. I. sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus. (b.l. 68-72). Šios aplinkybės parodo teisiamojo abejingumą savo neteisėtam elgesiui, nenorą taisytis bei užtikrinti visuomenės saugumą, todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

N. I. įvykdė nesunkią nusikalstamą veiką, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad teisiamasis linkęs daryti pažeidimus bei ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias normas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veiksmuose nėra atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, jam skirtina bausmės sankcijoje numatyto bausmės vidurkio dydžio, tai yra 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo metu N. I. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendį. Kadangi ši nusikalstama veika buvo padaryta prieš paskutinį nuosprendį, tad bausmės bendrintinos BK 63 str. 9 d. 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu N. I. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo. Kadangi nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, vadovaujantis BK63 str. 5 d. 2 p. bausmes bendrintinos apėmimo būdu

Dėl civilinio ieškinio

Taip pat yra nepagrįsti argumentai, susiję su automobilio verte. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu (Senato nutarimo 6 punktas). Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybėje daiktas atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Taigi, nepaisant daikto įsigijimo kainos, jei nusikaltimo padarymo metu pagrobto turto vidutinė rinkos kaina yra didesnė, tai, apskaičiuojant pagrobimu padarytos materialinės žalos dydį, nukentėjęs asmuo turi teisę prašyti civilinį ieškinį priteisti pagal daikto vidutinę rinkos kainą. Teismas laiko, jog nurodyta 3000 Lt automobilio vertė atitinka protingumo kriterijus, taip pat atitinka vidutinę tokių automobilių rinkos kainą, todėl laikytina, kad padarytas žalos dydis yra 3000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. 5 d. 2 p., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Lietuvos Apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. subendrinta 12 metų laisvės atėmimo ir 520 Lt bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 metų laisvės atėmimo ir 520 Lt bausmes.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Lietuvos Apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. įskaitytą suėmimo laiką nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. bei pagal nurodytą nuosprendi atliktos bausmės laiką.

Nukentėjusiosios Ž. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3000 (tris tūkstančius) Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Ž. S..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Nuorašas tikras.