- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-06
- Bylos Nr.
- I-976-583/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00586-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- Z. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjai Z. T., pareiškėjos atstovui advokatui E. M., atsakovo atstovei I. J., 2013 m. rugpjūčio 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. T. prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. T. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Prašyme (b.l. 4) pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-103-255/2009 tenkino ieškovės Z. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir padarė įrašą viešame registre dėl L. J. nuosavybės teisės į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-263-89/2011 taip pat buvo taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas – 2007 m. spalio 25 d. areštuotas kaltinamosios L. J. butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotojai, remdamiesi nurodytoje baudžiamojoje byloje priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, nepagrįstai panaikino Nekilnojamojo turto registro duomenų banke esantį įrašą, apie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo apribojimą, kadangi net išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. I-263-89/2011 liko galioti civilinėje byloje Nr. 2-103-255/2009 taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tvirtina, kad tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatą dėl įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo valstybės institucijoms ir 146 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagal kurį VĮ Registrų centro darbuotojai Nekilnojamojo turto registre registruodami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusius juridinius faktus, privalo vadovautis įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir teismo nutartimis, turinčiais įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Argumentuoja, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų vos per vieną savaitę nuo draudimo perleisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), L. J. 2012 m. birželio 14 d. sudarė buto pirkimo pardavimo sutartį. Nurodo, jog dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėja iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo padėties, netikrumą dėl teisingumo neįgyvendinimo, neužtikrintumą dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Patirtą neturtinę žalą vertina 10000 Lt.
Teismo posėdžio metu pareiškėja Z. T. prašė prašymą tenkinti. Pažymėjo, kad dėl tarp jos ir dukros kilusio ginčo sutriko pareiškėjos sveikata, ji susirgo cukralige. Teigė, jog yra nusivylusi valstybės institucijomis. Mano, kad ginčas jau būtų pasibaigęs, jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas palaikė prašyme išdėstytus argumentus. Teigė, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nepagrįstai perleista galiojant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymų.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, atsiliepime (b.l. 23-24) su pareiškėjos prašymu nesutiko. Pažymėjo, jog L. J. 2012 m. birželio 13 d. pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui prašymą Nr. 3904481 išregistruoti žymą „Draudimas perleisti nuosavybės teisę“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotojai, išnagrinėję L. J. prašymą, nusprendė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. kartu su baudžiamąja byla Nr. I-263-89/2011 išnagrinėjo anksčiau pareikštą Z. T. civilinį ieškinį L. J. ir panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą į L. J. turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tuo pagrindu 2012 m. birželio 13 d. buvo išregistruota Nekilnojamojo turto registro žyma „Draudimas perleisti nuosavybės teisę“. Nurodo, jog L. J. ginčo butą 2012 m. birželio 14 d. pardavė J. F. ir šiuo metu dėl sudarytos buto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2748-777/2013 pagal pareiškėjos Z. T. ieškinį. Mano, kad pareiškėjos Z. T. prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes neegzistuoja visuma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Tvirtina, kad pareiškėjos nurodyti dvasiniai sukrėtimai, pažeminimai ir išgyvenimai, netikrumas dėl savo padėties, atsirado dėl keletą metų trunkančio ginčo ir bylinėjimosi tarp Z. T. ir jos dukters L. J. dėl buto (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek iki apribojimų panaikinimo, tiek po to, Z. T. nepriklausė, todėl mano, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmų ir žalos atsiradimo. Be to, prašo administracinę bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimai Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškeltose civilinėse bylose Nr. 2-103-255/2009 ir Nr. 2-2748-777/2013.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė I. J. su pareiškėjos prašymu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais. Pripažino, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotoja padarė klaidą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja Z. T. kildina iš to, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas panaikino Nekilnojamojo turto registre žymą „Draudimas perleisti nuosavybės teisę“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-103-255/2009 pagal ieškovės Z. T. ieškinį atsakovams L. J., O. Š. ir A. Š., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. K. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 8 d. pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šio buto pirkėjos teisių pripažinimo ieškovei Z. T., ieškovės Z. T. prašymu, 2009 m. sausio 21 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešame registre dėl L. J. nuosavybės teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo (b.l. 6). 2009 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo įrašyta žyma „Draudimas perleisti nuosavybės teisę“ (b.l. 7-9).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 152 straipsnio 5 dalį, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nedelsiant nusiunčiama asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat prireikus atitinkamo viešo registro tvarkytojui. Remiantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi, priešingu atveju, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai ieškinys atmetamas, arba iki teismo sprendimo įvykdymo, kai ieškinys tenkinamas (CPK 150 str.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog nekilnojamojo turto registre registruojami įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui.
Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, remdamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-263-89/2011 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-410-361/2012, žymą „Draudimas perleisti nuosavybės teisę“ išregistravo (b.l. 8). Kadangi baudžiamojoje byloje Nr. I-263-89/2011 galiojo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros butui (duomenys neskelbtini), taikytas turto areštas, Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruotas remiantis 2007 m. spalio 25 d. Turto arešto aktų registro pranešimu apie turto arešto įregistravimą Nr. 0307-002565 (b.l. 8), atsakovas nepagrįstai išregistravo visai kitoje civilinėje byloje 2009 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Atsiliepime į prašymą (b.l. 23-24) atsakovas iš esmės pripažįsta, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotojai, gavę L. J. 2012 m. birželio 13 d. prašymą (b.l. 27) su pridėtais aukščiau nurodytų baudžiamųjų bylų procesiniais dokumentais ir manydami, jog kartu su baudžiamąja byla buvo išnagrinėtas ir anksčiau pareikštas Z. T. civilinis ieškinys L. J., panaikino Nekilnojamojo turto registre buvusią žymą „Draudimas perleisti nuosavybės teisę“, tačiau tvirtina, kad pareiškėjai neturtinė žala kilo ne dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmų. Tokia atsakovo pozicija laikytina nepagrįsta.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinė byla Nr. 2-103-255/2009 (dabartinis bylos Nr. 2-650-777/2013) iki šiol nėra išnagrinėta, ji 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi yra sujungta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-2748-777/2013, kurioje 2013 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovės Z. T. reikalavimų įvykdymui užtikrinti vėl taikyta laikinoji apsaugos priemonė – padarytas įrašas viešame registre, t.y. VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale, dėl buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), draudžiantis perleisti šio buto nuosavybės teises. Byloje nėra duomenų apie 2009 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-103-255/2009, panaikinimą, todėl konstatuotina, kad ji yra galiojanti ir privalomai taikytina. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau ir Nuostatai) 61 punktas numato, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos (tame tarpe ir žymos apie įsiteisėjusius teismo sprendimus ir nutartis, turinčias įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui) registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio ir Nuostatų 27 punkto nuostatomis, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi pareigą patikrinti dokumentus, kurių pagrindu prašoma atlikti ar panaikinti registraciją. Nustačius, kad 2009 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo teismo nutartimi panaikinta ar nesibaigė teismui išnagrinėjus civilinę bylą, konstatuotina, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nepateisinamai aplaidžiai patikrino L. J. 2012 m. birželio 13 d. prašymą bei prie jo pridėtus dokumentui ir nepagrįstai 2012 m. birželio 13 d. panaikino nekilnojamojo turto objektui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įregistruotą žymą „Draudimas perleisti nuosavybės teisę“. Tokie atsakovo veiksmai, teismo vertinimu, laikytini neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės mėn. 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-480-13).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Z. T. patirtą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo padėties, neužtikrintumą dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, - sieja su objektyvia aplinkybe, kurią sąlygojo būtent VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmai, t.y. tuo, kad Nekilnojamojo turto registre panaikinus žymą apie laikinąsias apsaugos priemones, butą, esantį (duomenys neskelbtini), L. J. 2012 m. birželio 14 d. pardavė J. F. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėja Z. T. dėl šios pirkimo pardavimo sutarties panaikinimo buvo priversta kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-2748-777/2013), kuris 2013 m. vasario 25 d. nutartimi vėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi pareiškėja dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė objektyvias pasekmes – privalėjo ginčyti dar vieną pirkimo pardavimo sandorį, tokia situacija sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjai neišvengiamai kilo dvasinių išgyvenimų, sunkumų, nepatogumų, ir tuo buvo pažeistos Z. T. neturtinės teisės.
Atsakovo argumentus, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjai Z. T. nepriklauso, todėl tarp VĮ Registrų centro Klaipėdos miesto filialo veiksmų ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio, paneigia Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2748-77/2013 dalykas – pareiškėjos reikalavimas, kad jai būtų pripažintos buto pirkėjos teisės. Vertintina, kad ginčo bute pareiškėja iki šiol gyvena ir laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos būtent Z. T. iniciatyva.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje numatytos sąlygos valdžios institucijos civilinei atsakomybei taikyti – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Patirtos neturtinės žalos dydį pareiškėja Z. T. vertina 10000 Lt. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija ir spręsti dėl jos dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatymuose bei teismų praktikoje įtvirtintus reikšmingais pripažintus kriterijus. Pastebėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-44-1211/2013).
Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1186/2013).
Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti įrodymus dėl žalos buvimo ir jos dydžio turi pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju Z. T. nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos patirtų dvasinių išgyvenimų mastą (kreipimosi į medicinos įstaigos pažymas ar pan.) Be to, pareiškėja dėl buto, (duomenys neskelbtini), su dukra L. J. bylinėjasi jau ne vienus metus ir dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo padėties, Z. T. galėjo sukelti ir su atsakovo veiksmais nesusijusios aplinkybės. Tačiau atsižvelgianti į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pakenktų vertybių pobūdį ir teisinių santykių stabilumą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms yra adekvati 1 500 Lt suma. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad ji patyrė tokią turtinę ir neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 10 000 Lt.
Dėl administracinės bylos sustabdymo.
Atsakovas taip pat prašė teismo administracinę bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimai Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškeltose civilinėse bylose Nr. 2-103-255/2009 ir Nr. 2-2748-777/2013. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Kadangi pareiškėja patirtą neturtinę žalą kildina iš viešojo administravimo institucijos VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo neteisėtų veiksmų, o ne iš nurodytų civilinių bylų proceso šalių neteisėtų veiksmų sudarant pirkimo pardavimo sutartį, teismas nemato objektyvaus pagrindo administracinės bylos sustabdymui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo paprastai laikomas savarankišku ir nagrinėjamas nepriklausomai nuo reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011„Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23, 2012, P. 665).
Byloje surinktų rašytinių įrodymų ir išdėstytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjos Z. T. prašymas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, priteistina 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nusprendė:
prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai Z. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.