Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje R. J. surašytas protokolas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 30 d., 20.20 val., Kaune, 9 – ojo Forto gatvėje, vairavo transporto priemonę, neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo, ir jo policijos pareigūnui nepateikė, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tokiais veiksmais R. J. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

ATPK 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. <...>, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, <...>. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jo data laikas ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.

Vertindamas Lietuvos kelių policijos tarnybos surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas konstatuoja, kad protokolo turinys neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl grąžintinas trūkumams šalinti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys rodo, kad, surašytu protokolu, R. J. pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 5 dalį kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemone apsvaigęs nuo narkotiniu, psichotropiniu ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužes 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholi (toliau vadinama – alkoholis). Kad nustatyti, jog buvo pavartota psichika veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichika veikiančių medžiagų nustatyti.

Metodikos 2 p. nustatyta, kad medicininė apžiūra susideda iš bendros asmens būklės vertinimo, tiriamųjų medžiagų paėmimo, tiriamųjų medžiagų ištyrimo ir išvados formulavimo. Bendra asmens būkles vertinimą atlieka gydytojai, tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai, o tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4 p.). Vadovaujantis Metodikos 6 p., gydytojas, vertindamas bendra asmens būklę, užpildo patvirtintos formos Medicinines apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Šias skiltis jis užpildo gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateiktas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui aktas ar specialisto išvada. Taigi, byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. vairavo transporto priemonę būdamas galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo aplinkybė grindžiama tik siuntimu atlikti medicininę apžiūrą.

Teismas pažymi, kad teismui nesuteikta teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimo naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 39P-81689220-16 turinys neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, 280 straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos kelių policijos tarnybai - administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.