- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- 1-4-1054/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22090-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1965 m. gegužės 10 d., Skuodo r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis neįgalumą, 40 proc. darbingumas, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. Ž. 2019 m. gegužės 20 d., apie 19.00 val., šalia lauko pavėsinės, esančios prie parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su J. B., tyčia, vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, kuris nuo suduoto smūgio pargriuvo ant žemės, ir jam gulint, tyčia, ne mažiau, kaip keturis kartus, sudavė rankos kumščiais bei spyrė kojomis į galvos sritį ir krūtinę. Taip R. Ž. J. B. padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių aplinkoje, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu kūno dešinėje bei kairiame kampe, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su poodine kraujosruva, t. y. nesunkiai jį sužalojo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir sutiko duoti parodymus.
Kaltinamasis R. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad pilnai pripažįsta savo kaltę, susitaikė su nukentėjusiuoju J. B.. 2019 m. gegužės 20 d., apie 19 val., su draugu sėdėjo pavėsinėje, kuri yra už parduotuvės, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atėjo J. B., su savimi atsinešė butelį degtinės, atsisėdo atskirai ir ją vartojo vienas. J. B. vėliau pradėjo priekaištauti jam dėl nebūtų dalykų, vartoti necenzūrinius žodžius, visi jį bandė raminti. Kaltinamasis parodė, kad tada jis priėjo prie J. B. ir jam daužė delnu, tada atsitraukė, vėliau paėmė už pečių ir norėjo išstumti lauk, J. B. jam sudavė į krūtinę, o kaltinamasis tada J. B. trenkė atgal į veidą. Po šių veiksmų J. B. nugriuvo, jam bėgo kraujas. Kaltinamasis parodė, kad vėliau jis dar kartą trenkė nukentėjusiajam į žandą ir gal dar spyrė į šoną, į galvą atrodo, kad ne. Kaltinamasis parodė, kad savo elgesį vertina blogai, gailisi.
R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis 2019 m. gegužės 20 d., apie 19.00 val., su draugais R. R., A. R. bei S. K. buvo lauko pavėsinėje prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir gėrė alų. Į pavėsinę atėjo J. B., kuris atsinešė degtinės butelį, jis atsisėdo toliau nuo jų ir vienas ją gėrė. Po kurio laiko J. B. pradėjo jam priekaištauti, kad prieš 10 metų jam nebuvo sumokėjęs už žvyro vežimą ir esą jis jam likęs dėl to skoloje, jis su draugais bandė jį žodžiais nuraminti, kad neberėkautų viešoje vietoje. Vėliau jis atsistojo, priėjęs prie J. B. jam vieną kartą rankos delnu sudavė per veidą ir nuėjo vėl prie savo draugų atsisėdo. J. liko pavėsinėje sėdėti, vėliau atsistojo ir eidamas lauk jam vieną kartą koja įspyrė į šoną, tada jis supyko ant Juozo, jie susikibo rankomis per pečius, susistumdė, jis J. B.vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veidą, kliuvo į nosį, nes iš nosies pradėjo bėgti kraujas. J. B.nuo suduoto jo smūgio parvirto ant žemės. Jis nepamena, kad J. B.gulinčiam būtų dar rankomis sudavęs ar kojomis įspyręs, bet gal taip ir buvo, nėra tuo tikras. Labai gailisi, kad su J. B. susimušė ir jį sužalojo (t. 1; 100-102, 108-109 b. l.).
Nukentėjusysis J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d., apie 19.00 val., parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). nusipirko buteliuką degtinės ir nuėjo į lauko pavėsinę, kuri yra prie parduotuvės. Toje pavėsinėje buvo jo pažįstami R. Ž., S. K., A. R., kurie ten vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pavėsinėje atsisėdo toliau nuo jų ir vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus apie 10 min. jis pradėjo dėl senų dalykų ginčytis su R. Ž., pokalbis peraugo į konfliktą ir R. Ž. jam vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veidą, smūgis kliuvo į galvą, ties dešine ausimi. Smūgis buvo labai stiprus, todėl jis pargriuvo ant žemės. Po to jis nieko nebeprisimena, todėl negali pasakyti ar jam R. sudavė rankos kumščiais, ar jį kojomis spardė, jam galėjo suduoti ne mažiau, kaip keturis kartus ir rankos kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas. Jis atsikėlė kruvinu veidu ir nuėjo pas savo pusbrolį M. S., tačiau jo namuose nebuvo. Jis dėl sumušimo ir sužalojimo patyrė fizinį skausmą (t. 1; 1-4, 51-53 b. l.).
Liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2019 m. gegužės mėnesį jis su S. K. ir R. Ž. gėrė alų lauko pavėsinėje prie parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo jau po pietų, kai į lauko pavėsinę atėjo J. B., kuris prie jų neprisijungė, o atsisėdo atskirai, tolėliau nuo jų. Po kurio laiko J. pradėjo ginčytis su R. R. atsistojo, jis jį bandė raminti, kad nesikabinėtų prie žmogaus ir nekeltų problemų, tačiau jis jam atsakė, kad jam nelaiko nervai dėl tokių Juozo kalbų. Pamatė, kad R. su J. išėjo lauk iš pavėsinės, R. ir J. rankomis pradėjo vienas kitą stumdyti, jie tarpusavyje susikibo. Kaip J. buvo suduoti smūgiai, nematė, todėl negali pasakyti kiek smūgių jam buvo suduota. R. lyg J. sudavė rankos kumščiais, tačiau kojomis nespardė. Matė, kad J. buvo pargriuvęs ant žemės, o ką tuo metu jam darė R., nežino. Matė, kad J. atsistojo ir jo veidas buvo kruvinas. J. R. pasakė, kad už tai jis atsiims ir jis išėjo. R. grįžo prie jo ir S. į lauko pavėsinę, ir toliau gėrė alų. Tikrai gali patvirtinti, kad R. sumušė J., tik konkrečiai smulkmenų nebegali nurodyti, kadangi praėjęs didelis laiko tarpas, o dar tada buvo neblaivus (t. 1; 57-60 b. l.).
Liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais jis nematė ir nieko nežino, kaip buvo sumuštas J. B. (t. 1; 63-64 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra prie pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini). (t. 1; 26, 27-28 b. l.).
Specialisto išvados Nr. G 1037/2019(03) duomenimis, J. B. nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių aplinkoje, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu kūno dešinėje bei kairiame kampe, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su poodine kraujosruva. Dėl žandikaulio lūžimo J. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl kitų paviršinių J. B. sužalojimų – nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1; 43-44 b. l.).
Į bylą pateiktas nukentėjusiojo J. B. ir kaltinamojo R. Ž. rašytinis susitarimas, pagal kurį jie prašo kaltinamojo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi nukentėjusysis ir kaltinamasis susitaikė, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (t 2; 7-8 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sužalojimą ar susargdinimą žmogaus, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis R. Ž., tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, kuris nuo suduoto smūgio pargriuvo ant žemės, ir jam gulint, tyčia, ne mažiau, kaip keturis kartus, sudavė rankos kumščiais bei spyrė kojomis į galvos sritį ir krūtinę. Kaltinamasis taip smurtaudamas ir padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių aplinkoje, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu kūno dešinėje bei kairiame kampe, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su poodine kraujosruva, t. y. nesunkiai jį sužalodamas, kaltinamasis R. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo, liudytojų duotų parodymų, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) nukentėjusiojo pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką (t. 1; 1-8 b. l.); 2) įvykio vietos apžiūros dokumentai (t. 1; 26-28 b. l.); 3) specialisto išvada dėl J. B. sužalojimų (t. 1; 49-57 b. l.); 4) nukentėjusiojo J. B. apklausos dokumentai (t. 1; 55-60 b. l.); 5) liudytojo A. R. apklausos dokumentai (t. 1; 55-60 b. l.); 7) kaltinamojo apklausos dokumentai (t. 1; 91-110 b. l.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis R. Ž. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
Teismui pateiktas nukentėjusiojo ir kaltinamojo rašytinis susitarimas, kuriuo jie prašo baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti, kadangi nukentėjusysis ir kaltinamasis susitaikė, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (t. 2; 7-8 b. l.).
Kaltinamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovė teisiamojo posėdžio metu su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
Prokuroras su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius sąlygos.
BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų buvęs verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, kad kaltinamasis nesuvoktų, kuo yra kaltinamas, kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė esmines įvykio aplinkybes, kurios atitiko kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, taigi teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo prisipažinimas buvo savanoriškas.
Aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo elgesio, pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis R. Ž. susitaikė su nukentėjusiuoju J. B., nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Kaltinamasis nėra teistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėtų, galiojančių administracinių nuobaudų kaltinamasis neturi, yra baustas administracine tvarka tris kartus (t. 1; 81-90 b. l.). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Anksčiau kaltinamasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad R. Ž. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, su tuo sutiko ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras bylos nagrinėjimo teisme metu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, R. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis), baudžiamąją bylą nutraukiant.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 1; 111-112 b. l.).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis 2019 m. spalio 22 d. pareiškė civilinį ieškinį 3000,00 Eur neturtinei žalai ir 97,43 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 165-166), 2020 m. sausio 10 d. kaltinamasis su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (t. 2; 7-8 b. l.). Kaltinamojo ir nukentėjusiojo pateiktas susitarimas dėl 2000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms nei viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių, susitarimu išsprendžiamas civilinis ieškinys, todėl susitarimas patvirtintinas. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dalyje dėl 1097,43 Eur žalos atlyginimo atsisakė, atsisakymo pasekmės žinomos, todėl priimtinas ieškinio dalies atsisakymas ir byla šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina tai, kad po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisme 2020 m. sausio 22 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, kuriuo nuspręsta nukentėjusiojo J. B. prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkinti iš dalies ir išmokėti nukentėjusiajam 45,36 Eur kompensaciją turtinės žalos atlyginimui ir 1500 Eur kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui, iš viso išmokėti 1545,36 Eur. Teismui šio nuosprendžio priėmimo metu nėra pateikti duomenys (mokėjimo nurodymų kopijos), ar nukentėjusiajam J. B. minėta kompensacija šiuo metu jau yra išmokėta, 2020 m. sausio 22 d. sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos, taigi sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teismui šiuo teismo nuosprendžiu išskaičiuoti sumos, kuri nukentėjusiajam bus išmokėta pagal 2020 m. sausio 22 d. sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, tačiau į tai atsižvelgtina vykdant šiuo teismo nuosprendžiu patvirtinamą kaltinamojo ir nukentėjusiojo sudarytą 2020 m. sausio 10 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi ieškinį 239,37 Eur žalai atlyginti (t. 1, 70-71 b. l.) ir pripažinta civiline ieškove. Kaltinamasis atlygino dalį žalos, t. y. 100 Eur ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 2; 6 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino dalį prašomos priteisti žalos sumos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys tenkintinas iš dalies (BPK 113 straipsnis).
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teisme dalyvavo nukentėjusiojo J. B. atstovė advokatė V. P., teikianti nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6788 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teisme sudaro 208,00 Eur (t. 1; 183 b. l.). Įvertinęs tai, kad kaltinamasis R. Ž. šiuo teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nors ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, 208,00 Eur išlaidos dėl nukentėjusiajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos yra valstybės patirtos ir, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo R. Ž..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Patvirtinti kaltinamojo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 10 d. susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, pagal kurį kaltinamasis sutinka atlyginti nuketėjusiajam J. B. turtinę ir neturtinę žalą, sudarančią iš viso 2000 Eur (du tūkstančiai eurų), ją sumokant per du metus iki 2022 m. sausio mėnesio, kas mėnesį mokant ne mažesnę kaip 100 Eur (vienas šimtas eurų) sumą, mokėjimai pradedami vykdyti nuo 2020 metų sausio mėnesio.
Priimti J. B. civilinio ieškinio dalyje dėl 1097,43 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš R. Ž. atsisakymą. Bylą šioje dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti iš kaltinamojo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 139,37 Eur (vienas šimtas trisdešimt devyni eurai ir trisdešimt septyni euro centai) žalą, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 188783981, naudai.
Priteisti iš kaltinamojo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 208,00 Eur (du šimtai aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidas už nukentėjusiajam J. B. Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti R. Ž., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Taip pat BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.