- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-529-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32088-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Gianta“, A. E.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Gianta“ ir A. E.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolio M. D. (toliau - Antstolis) 2013 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą, kuriuo atmestas Pareiškėjo prašymas dėl arešto panaikinimo, ir panaikinti areštą 9, 7885 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir 22, 0029 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) iki bus įregistruota žemės sklypams priverstinė hipoteka. Skunde nurodyta, jog Pareiškėjas, siekdamas priverstinės hipotekos išsimokėtinai parduodamiems valstybinės žemės sklypams nustatymo, rengdamas notarui prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką miškų ūkio paskirties žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pastebėjo, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose pažymėta, kad žemės sklypai, kuriems ketinta įregistruoti priverstinę hipoteką, yra areštuoti Antstolio. Pareiškėjas, manydamas, kad turto arešto akto įregistravimas viešame registre gali būti kliūtimi įregistruoti priverstinę hipoteką, 2013 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Antstolį su prašymu panaikinti areštą. 2013 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas gavo Antstolio 2013 m. rugpjūčio 23 d. parengtą patvarkymą, kuriame Antstolis nurodė, jog jis vykdo Vilniaus r. 31-ojo notarų biuro 2013 m. gegužės 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 60 319, 90 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Gianta“ išieškotojo A. E. naudai, todėl 2013 m. gegužės 8 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausančius žemės sklypus, bei nenustatęs arešto panaikinimui jokių teisinių pagrindų, atsisako tenkinti Pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas su tokiu Antstolio patvarkymu nesutiko, laiko jį neteisėtu. Pareiškėjas nurodė, kad priverstinės hipotekos nustatymas būtinas išsimokėtinai perkant valstybinės žemės sklypus, siekiant apsaugoti hipotekos kreditoriaus, t. y. valstybės, interesus. Nurodė, kad 2013 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama Pareiškėjo, ir suinteresuotas asmuo UAB „Gianta“ (skolininkas), sudarė valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, kurių pagrindu atsirado minėtų žemės sklypų priverstinė hipoteka. Pareiškėjo manymu, atsižvelgiant į tai, kad minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis prisiimtos prievolės įvykdymu yra suinteresuota valstybė, bei į tai, kad teisė į priverstinę hipoteką atsirado anksčiau už minėtų žemės sklypų areštus, žemės sklypų areštas turi būti panaikintas, kad būtų galima įregistruoti priverstinę hipoteką.
Antstolis 2013 m. rugsėjo 26 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, kad jis vykdo Vilniaus r. 31-ojo notarų biuro 2013 m. gegužės 6 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1465 dėl 60 319, 90 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Gianta“ išieškotojo A. E. naudai. Priverstinio vykdymo metu 2013 m. gegužės 8 d. turto arešto aktu buvo areštuotas UAB „Gianta“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas: du žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). 2013 m. rugpjūčio 13 d. gavęs Pareiškėjo prašymą dėl arešto panaikinimo, jis atsisakė naikinti areštą, kadangi minėtame prašyme nebuvo nurodyti jokie teisiniai pagrindai, kurie sudarytų pagrindą arešto panaikinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys UAB „Gianta“ ir A. E. teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi Pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Antstolis, areštuodamas 9, 7885 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 22, 0029 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) veikė teisėtai savo kompetencijos ribose. Nustatė, kad tiek priverstinė, tiek sutartinė hipoteka, kaip pagrindinę prievolę užtikrinanti prievolė, įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento. Konstatavo, kad valstybė, atstovaujama Pareiškėjo, laiku neįgyvendino savo teisės į priverstinės hipotekos įregistravimą viešame registre, o Antstolis, areštuodamas minėtus žemės sklypus, veikė teisėtai, neviršydamas savo kompetencijos. Teismui nenustačius kitų įstatyme nustatytų pagrindų panaikinti areštą minėtiems žemės sklypams, nėra teisinio pagrindo pripažinti Antstolio 2013 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą neteisėtu. Esant nurodytoms aplinkybėms, Pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti areštą žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus įregistruota priverstinė hipoteka. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi ji priimta neištyrus visų bylos aplinkybių. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad teisės normos, įtvirtinančios priverstinės hipotekos nustatymą įstatymo pagrindu neįpareigoja kreditoriaus įregistruoti priverstinę hipoteką valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl teisę kreiptis dėl priverstinės hipotekos įregistravimo kreditorius išlaiko iki visiško įsiskolinimo sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne tik aplinkybė, jog teisė į priverstinę hipoteką atsirado anksčiau už žemės sklypų areštus, bet ir tai, kad sudarytomis išsimokėtinai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis prisiimtos prievolės įvykdymui yra suinteresuota valstybė ir visuomenė. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju yra svarbi ir ta aplinkybė, kad Antstolis, areštuodamas skolininko UAB „Gianta“ turtą, areštavo ir aprašė turto daugiau, nei reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, nesuprantama, kodėl Antstolis 2013 m. birželio 10 d. patvarkymu nutarė skolos išieškojimą nukreipti būtent į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. 9, 7885 ha ploto žemės sklypą ir į 22, 0029 ha ploto žemės sklypą, kai Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 8 punkte yra žymuo „įsipareigojimas įkeisti“ ir „įsiskolinimas už įgytą turtą“, taip pat neinformavo Pareiškėjo apie minėtų sklypų areštą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Pareiškėjo atskirąjį skundą pateikta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Iš į bylą pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0028/13/01593 nustatyta, kad Antstolis 2013 m. gegužės 7 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro 2013 m. gegužės 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1465 dėl 60 319, 90 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Gianta“ išieškotojo A. E. naudai (v. b. l. 4, 6). Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, Antstolis 2013 m. gegužės 8 d. surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui priklausančius nekilnojamuosius daiktus: kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 9, 7885 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 22, 0029 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ūkio pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 199, 03 kv. m bendro ploto pastatą (Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę minėtais daiktais (v. b. l. 15-18). Minėtas turto arešto aktas Turto arešto aktų registre įregistruotas 2013 m. gegužės 8 d. (v. b. l. 35-36).
Vadovaujantis CK 6.414 straipsnio 2 dalimi, kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) skolininkas (suinteresuotas asmuo) UAB „Gianta“ iš valstybės įsigijo išsimokėtinai remiantis 2013 m. vasario 4 d. sudarytomis pirkimo-pardavimo sutartimis (v. b. l. 173-189). Nuo sutarčių sudarymo momento Pareiškėjui atsirado teisė į priverstinę hipoteką nurodyto įstatymo pagrindu. Tačiau prieš sąžiningus trečiuosius asmenis Pareiškėjas ar suinteresuotas asmuo UAB „Gianta“ hipotekos sandorį galėtų panaudoti tik tuo atveju, jei hipoteka Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruota Hipotekos registre (CK 4.187 straipsnio 2 dalis). Taigi, priverstinės hipotekos įregistravimas Hipotekos registre nėra teisiškai bereikšmis. Pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, o CK 4.187 straipsnio 3 dalis numato, kad priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento. Faktas, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2013 m. vasario 5 d. galiojo įrašas apie įsiskolinimo už įsigytus žemės sklypus ir įsipareigojimo juos įkeisti buvimą, negali būti prilyginamas hipotekos įregistravimui ir sukelti tokias pačias pasekmes, kaip ir sandorio įregistravimas Hipotekos registre. Minėtų įrašų buvimas tik išviešino 2013 m. vasario 4 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, įsiskolinimo ir įsipareigojimo įkeisti, t. y. teisės į hipoteką buvimą (v. b. l. 80-82, 84-86). Tokiu būdu pripažintina, kad ši aplinkybė niekaip neįtakojo Antstolio priimto sprendimo areštuoti ginčo žemės sklypus teisėtumo. Byloje nesant duomenų apie hipotekos įregistravimą kaip to reikalauja teisės aktai, Pareiškėjas negali remtis šiuo faktu prieš trečiuosius asmenis.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad joks teisės aktas neįpareigoja jo priverstinę hipoteką įregistruoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje teisingai pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 patvirtintų Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 26 punktu jeigu valstybinės žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo prašymu valstybinės žemės sklypo buvimo vietos Hipotekos skyriuje įregistruojama parduoto valstybinės žemės sklypo priverstinė hipoteka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors teisės aktai ir nenumato termino, per kurį Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas su prašymu turi kreiptis į Hipotekos skyrių dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, tačiau Pareiškėjas, atstovaudamas Lietuvos Respubliką, privalėjo žinoti uždelsto kreipimosi ir savalaikio hipotekos neįregistravimo neigiamas pasekmes ir turėjo imtis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią valstybės, visuomenės interesų pažeidimams atsirasti. Byloje Pareiškėjas niekaip nepaaiškino, kodėl nuo 2013 m. vasario 4 d. (žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo) iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. jis nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl priverstinės hipotekos įregistravimo. Todėl ši Pareiškėjo nurodyta aplinkybė taip pat neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjo atskirojo skundo argumentas dėl išieškojimo nukreipimo būtent į skolininkui (suinteresuotam asmeniui) UAB „Gianta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. 9, 7885 ha ploto žemės sklypą ir į 22, 0029 ha ploto žemės sklypą, nėra paremtas jokiais vykdomojoje byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas teigdamas, kad Antstolis 2013 m. birželio 10 d. patvarkymu nutarė nukreipti išieškojimą į ginčo žemės sklypus neatsižvelgė į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Antstolis, turėdamas duomenų apie areštuotų žemės sklypų įkeitimą, įsiskolinimo išieškojimą nukreipė į skolininkui (suinteresuotam asmeniui) UAB „Gianta“ priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 152).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl Antstolio veiksmų teisėtumo ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo.
Visi anksčiau minėti argumentai suponuoja išvadą, jog Pareiškėjas pateikė nepagrįstą skundą, kurio motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.