Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mariui Liatukui, atsakovo atstovei R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atmetas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas nesutiko su apskaičiuotu papildomu pelno mokesčiu bei pažymėjo, kad bendrovė nėra gavusi jokių kitų pajamų nei iš Vokietijos firmų, nei iš trečiųjų asmenų, negu, kad yra apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Mokesčių administratorius nepateikė objektyvių įrodymų, kad bendrovė gavo ir neapskaitė 5063234 Lt pajamų. Mokesčių administratoriaus prielaidos ir spėjimai dėl tariamai sumažinto apmokestinamojo pelno, nenustačius faktiško neapskaitytų ir nedeklaruotų piniginių lėšų gavimo UAB „Atmetas” dispozicijon, pareiškėjos vertinimu, nelaikytini teisėtu pagrindu papildomai apskaičiuoti 759 030 Lt pelno mokesčio mokestinę prievolę. Pabrėžė, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, t.y. pateikti visus faktus, aplinkybes, dokumentus, patvirtinančius, kad tos sumos apskaičiuotos pagrįstai ir teisingai. Taip pat akcentavo, kad turi būti nustatytas faktinis (realus) piniginių lėšų gavimas, nes remiantis teismų praktika, įmonės neapskaitytomis faktiškai gautomis pajamomis (pajamomis) yra laikomos sumos, kurios įmonėje yra realiai gautos, t.y. įmonės sąskaitoje banke ar kitoje kredito įstaigoje bei įmonės kasoje yra piniginių lėšų neapskaitytų įmonės buhalterinėje apskaitoje arba įmonė naudoja savo veikloje neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje ir nedeklaruotas pinigines lėšas. Iš skundžiamo VMI sprendimo pareiškėjui lieka neaišku, kokios būtent aplinkybės mokesčių administratoriui sudarė prielaidas teigti, kad mokesčių mokėtojui nežinomų asmenų gauti pinigai iš ofšorinių įmonių sąskaitų, esančių Latvijos banke „Parex banka” AS, laikytini UAB „Atmetas” faktiškai gautomis ir neapskaitytomis piniginėmis lėšomis. Pareiškėjas tokius Panevėžio AVMI ir VMI teiginius ir prielaidas atmeta ir laiko nepagrįstais.

Pareiškėjo vertinimu, mokesčių administratorius nepagrįstai neatsižvelgė į jo pateiktose pastabose nurodytas aplinkybes, jog UAB „Atmetas” nėra turėjęs jokių sandorių ar kitokių ryšių su patikrinimo akte minimomis ofšorinėmis kompanijomis. Mokesčių administratorius, remdamasis vien prielaidomis, spėjimais bei kritiškai vertintinais Vokietijos firmos Wilhelm vadybininkės parodymais, nepagrįstai sprendė, kad UAB „Atmetas“ tariamai per ofšorines kompanijas gavo ir neapskaitė papildomų pajamų už metalo laužą. Juo labiau, aplinkybės, kad Vokietijos firmos pervedė tam tikras pinigų sumas ofšorinėms įmonėms, o šiuos pinigus iš ofšorinių įmonių sąskaitų paėmė mokesčių mokėtojui nežinomi asmenys, negali būti traktuojamos, jog minėtas sumas faktiškai gavo UAB „Atmetas”.

Pažymėjo, kad tiek Panevėžio AVMI, tiek VMI nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų jos teiginius, kad galimai tarp Vokietijos firmų ir ofšorinių kompanijų buvo sudaryti tam tikri sandoriai, kurių pagrindu Vokietijos firmos atliko mokėjimus už ofšorinių kompanijų Vokietijos firmoms galimai suteiktas paslaugas, susijusias su UAB „Atmetas” patiektu metalo laužu, t. y. tolimesne jo realizacija. Vokietijos įmonių tikrųjų ketinimų ir tikslų, susijusių su ofšorinėmis įmonėmis (jeigu tokie santykiai apskritai egzistavo), UAB „Atmetas” nežino ir negalėjo žinoti.

Mano, kad Panevėžio AVMI ir VMI skundžiamais sprendimais taip pat nepagrįstai patvirtino patikrinimo aktu apskaičiuotus 3033 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, kadangi patikrinimo akte nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė už parduotą metalo laužą būtų gavusi iš Vokietijos firmų ar kitų patikrinimo akte minimų įmonių neapskaitytų ir nedeklaruotų UAB „Atmetas” buhalterinėje apskaitoje piniginių lėšų.

Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais pareiškėjas nesutiko ir su jam nustatyta 74 513 Lt dydžio laikino socialinio mokesčio mokestine prievole.

Bendrovė nesutiko ir su jai paskirtų baudų dydžiais. Nurodė, kad skundžiamu VMI prie FM sprendimu jai paskirta bauda buvo sumažinta iki 30 proc. ir buvo nurodyta sumokėti 227 709 Lt pelno mokesčio baudą, 910 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti baudą ir 22 354 Lt laikinojo socialinio mokesčio baudą. Atsižvelgiant į tai, jog 759 030 Lt pelno mokesčio, 3 033 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir 74 513 Lt laikinojo socialinio mokesčio mokėtojui buvo apskaičiuota nepagrįstai, daro išvadą, jog paskirtos baudos taip pat turi būti panaikintos, nesant mokesčių įstatymų pažeidimo. Be to, pareiškėjas prašo sumažinti paskirtų baudų ir delspinigių dydžius iki minimalių LR Mokesčių administravimo įstatyme numatytų galimų dydžių, kadangi patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė visus turimus duomenis.(13-16 b. l. 1 tomas).

Iš Vokietijos teisėsaugos institucijos gautų dokumentų Inspekcija taip pat nustatė, kad pareiškėjo deklaruoti tiekimai Vokietijos įmonei Waldemar nesutampa su minėtos Vokietijos įmonės nurodytais (apskaitytais) įsigijimais iš pareiškėjo. Vokietijos įmonė Waldemar nurodė (apskaitė) 2 329 993 Lt didesnius įsigijimus, negu, kad deklaravo pareiškėjas. Pareiškėjas 2006 metais iš Vokietijos įmonės Waldemar gavo 1 058 111 Lt daugiau pajamų nei išrašyta PVM sąskaitose faktūrose bei apskaityta memorialiniame orderyje ir šia suma sumažino 2006 metų realizacines pajamas. Pagal iš Vokietijos Centrinės ryšių įstaigos gautą informaciją nustatyta, kad Vokietijos firma Waldemar už gautas prekes iš pareiškėjo apmokėjo ir pareiškėjai, ir ofšorinėms įmonėms. Patikrinimo metu pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, 2005-2006 m. AB Ūkio, Parex, SEB, Snoras bankų duomenis apie piniginių lėšų judėjimus sąskaitose buvo nustatyta, kad Vokietijos įmonė Waldemar 2005-2006 m. už prekes pareiškėjai į jos banko sąskaitą pervedė 543335,1 Eur ir ofšorinėms kompanijoms (ASTEX COMMERCIAL GROUP LTD, ALTION GROUP LTD, PRESTUNG GRUPPE LLC) – 2 500 81,39 Eur. Minėtų ofšorinių kompanijų sąskaitas valdė su pareiškėju susiję asmenys, o pinigai iš šių sąskaitų buvo išgryninami Latvijoje ir Lietuvoje.

Pabrėžė, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog Vokietijos įmonės, apskaitydamos iš pareiškėjo įsigytas prekes, būtų įtraukusios kitas paslaugas, susijusias su minėtų prekių įsigijimo savikaina. Iš mokestinio ginčo medžiagos matyti, kad įsigijimus iš pareiškėjo didesne verte Vokietijos mokesčių mokėtojai apskaitė buhalterinėje apskaitoje, PVM deklaravo ir sumokėjo.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jai nebuvo leista susipažinti su iš Vokietijos mokesčių administratoriaus gautais dokumentais, kuriais rėmėsi nustatydamas mokestinę prievolę, atsakovas nurodė, kad MAĮ 38 str. 1 dalyje įtvirtinta, jog informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Taigi, MAĮ įpareigoja mokesčių administratorių jam pateiktą informaciją apie mokesčių mokėtoją laikyti paslaptyje ir naudoti tik teisėtiems tikslams, susijusiems išimtinai su savo funkcijų atlikimu. Mokesčių mokėtojui įteikiamas vienas patikrinimo akto egzempliorius. Prie šio egzemplioriaus pridedami visi priedai. Tačiau prie mokesčių mokėtojui (jo atstovui) įteikiamo patikrinimo akto egzemplioriaus gali būti pridedami tik tokie priedai, kuriuose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi laikomos informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją. Atsakovo teigimu, patikrinimo akte išsamiai nurodytos Vokietijos mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo apmokestinimu.

Remdamasi mokestinio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, VMI prie FM mano, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 įstatymas Nr.IX-675) 5 str., pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo 759030 Lt papildomai mokėtino pelno mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Panevėžio AVMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (2002-04-09 įstatymo Nr. IX-840 redakcija, galiojo iki 2005-06-30) 4 straipsniu, patikrinimo metu nustačiusi, kad 2005 metų sausio-birželio mėnesiais pareiškėja už parduotą metalo laužą Vokietijos firmoms Wilhelm ir Waldemar gavo 1 010 810 Lt pajamų, kurių neapskaitė ir nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo atskaitymų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, pagrįstai papildomai apskaičiavo 3033 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti. Taip pat, Panevėžio AVMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo (2005-06-07 įstatymas Nr. X-231, galiojo nuo 2006-01-01) 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, nuo 2006 metais sumažinto apmokestinamojo pelno 1862831 Lt pareiškėjui pagrįstai papildomai apskaičiavo 74513 Lt (1 862 831 x 4%) laikinojo socialinio mokesčio.

Dėl pareiškėjo skunde nurodyto prašymo sumažinti paskirtų baudų ir delspinigių dydžius iki minimalių, jei bus konstatuota, kad mokestinė prievolė apskaičiuota pagrįstai, pažymėjo, kad pareiškėjo mokestinis patikrinimas vyko ilgiau kaip keturis metus, buvo tikrinamas privalomų mokėti mokesčių apskaičiavimas už 2005-2006 metus, apskaičiuoti delspinigiai sudaro daugiau nei pusę priskaičiuotų mokesčių, todėl atsakovas pareiškėją atleido nuo dalies apskaičiuotų delspinigių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė daugiau jokių argumentų dėl apskaičiuotų delspinigių, paskirtų baudų dydžio sumažinimo ( 66 69 b. l. 1 tomas).

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad mokestinės prievolės dydis atitinka sumas, kurios baudžiamojoje byloje priteistos iš fizinių asmenų. Pareiškėjo atstovo manymu, šiuo atveju galimas dvigubo apmokestinimo atvejis. Taip pat pažymėjo, kad dvigubų sąskaitų-faktūrų mokestinio ginčo medžiagoje nėra. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė daugiau pajamų, nei gavo pardavusi metalo laužą. Pinigus gavo fiziniai asmenys, o ne UAB „Atmetas“. Byloje neįrodyta, kad bendrovė gavo papildomų pajamų. Nėra žinoma, kodėl Vokietijos kompanijos apskaitė didesnes sumas. Mokesčių administratorius netikrino, ar sąskaitose-faktūrose nurodytos kainos neatitinka rinkos kainas. Vienas iš bendrovės darbuotojų pripažino, kad buvo atsakingas už darbą su Vokietijos kompanijomis. Pinigus iš bankų paėmė Vokietijos kompanijų darbuotojų prašymu. Apie tokius sandorius bendrovės vadovai informuoti nebuvo. Į ofšorinių kompanijų sąskaitas pervesti pinigai buvo išgryninti ir grąžinti Vokietijos kompanijoms. .

Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą remdamasi teismui pateikto atsiliepimo į skundą argumentais. Papildomai akcentavo, kad nėra įrodymų, kad išgrynintus pinigus gavo Vokietijos kompanijos. Vokietijos įmonės sutartis sudarė su bendrove. Vokietijos kompanijos apskaitoje ginčo sumas apskaitė sutarčių su bendrove pagrindu. Pareiškėjo atstovai inicijavo veiksmus, dėl kurių išskirta už prekes mokama suma, kurios dalis sumokėta į ofšorinių kompanijų sąskaitas. Pareiškėjas deklaravo 0 proc. tarifą ir turėjo teisę susigrąžinti sumokėtą PVM. Vokietijos įmonė turi sumokėti vokiško standartinio dydžio PVM į biudžetą. Tai sukėlė jam mokestines pasekmes, turėjo mokėti didesnį PVM. Tai, kad gavo pajamas pareiškėjas, patvirtina aplinkybė, kad būtent pareiškėjo atstovai dalyvavo pasirašant sutartis su Vokietijos kompanijomis. Buvo veikta įmonės vardu. Lėšos, kurios buvo pervestos į ofšorines sąskaitas, yra įmonės. Pelno mokesčio dydį mokesčių administratorius nustatė remiantis dokumentais, nurodytais patikrinimo akto 4 puslapyje (patikrinimo akto 10, 11, 12 priedai). Ginčas dėl įmonės buhalterinėje apskaitoje esančių dokumentų nevyksta. Ginčas vyksta dėl dokumentų, kurių įmonė neturi. Pelno mokesčio dydis apskaičiuotas remiantis iš Vokietijos mokesčių administratoriaus gautais dokumentais ir pareiškėjo dokumentais, kurie svarbūs pelno mokesčio apskaitymui. Dėl galimo dvigubo apmokestinimo nurodė, kad nuslėptos lėšos yra įmonės, todėl mokestinė prievolė yra įmonės. UAB „Atmetas“ pardavė Vokietijos įmonėms tokį metalo laužo kiekį, koks yra nurodytas PVM sąskaitose-faktūrose.

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad Panevėžio AVMI atlikusi pareiškėjo nuo 2005-01-01 iki 2007-04-30 laikotarpio pelno mokesčio, nuo 2005-01-01 iki 2007-04-30 laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30 laikotarpio atskaitymų nuo pajamų kelių plėtros ir priežiūros programai finansuoti, nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 laikotarpio laikinojo socialinio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, 2012-01-06 surašė patikrinimo aktą Nr. PAR-2, kuriame pareiškėjui papildomai apskaičiavo 759030 Lt pelno mokesčio, 3033 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, 74513 Lt laikinojo socialinio mokesčio, 90473 Lt PVM (106-113 b. l. 1 tomas).

Panevėžio AVMI 2012-03-09 sprendimu Nr. (36.9-13)-SA-8: patvirtino Panevėžio AVMI 2012 m. sausio 6 d. patikrinimo akte Nr. PAR-2 bendrovei apskaičiuotus mokesčius: pelno mokestį - 759 030 Lt; atskaitymus kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti - 3 033 Lt; laikinąjį socialinį mokestį - 74 513 Lt; patvirtino apskaičiuotus delspinigius:pelno mokesčio delspinigius - 492 417 Lt; atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti delspinigius - 2735 Lt; laikinojo socialinio mokesčio delspinigius - 45 735 Lt; skyrė pelno mokesčio baudą - 303 612 Lt; atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti baudą - 1213 Lt; laikinojo socialinio mokesčio baudą - 29 805 Lt; patvirtino Inspekcijos 2012 m. sausio 6 d. patikrinimo akte Nr. PAR-2 sumažintą PVM sumą - 3 600 Lt; nepatvirtino Inspekcijos 2012 m. sausio 6 d. patikrinimo akte Nr. PAR-2 bendrovei apskaičiuotus 94 073 Lt PVM (91-97 b. l. 1 tomas).

Nesutikdamas su minėtu Inspekcijos sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą VMI prie FM (81-85 b. l. 1 tomas).

VMI prie FM 2012-06-05 sprendimu Nr. 69-103 patvirtino Panevėžio AVMI 2012-03-09 sprendimo (36.9-13)-SA-8 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 759030 Lt pelno mokesčio, 492417 Lt pelno mokesčio delspinigių, 3033 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, 2735 Lt šių atskaitymų delspinigių, 74513 Lt laikinojo socialinio mokesčio, 45735 Lt socialinio mokesčio delspinigių. VMI prie FM pakeitė Inspekcijos 2012-03-09 sprendimo (36.9-13)-SA-8 dalį, kuria bendrovei nurodyta sumokėti 303612 Lt pelno mokesčio baudos, 1213 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti baudos, 29805 Lt laikinojo socialinio mokesčio baudos, vietoj jų nurodė sumokėti 227709 Lt pelno mokesčio baudos, 910 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti baudos, 22853 Lt socialinio mokesčio baudos ir atleido bendrovę nuo 220664 Lt pelno mokesčio delspinigių, 975 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti delspinigių, 22882 Lt socialinio mokesčio delspinigių (72-76 b. l. 1 tomas).

VMI prie FM 2012-06-18 priėmė sprendimą Nr.69-115 dėl spausdinimo klaidos taisymo, kuriuo buvo ištaisyta 2012-06-05 sprendime Nr. 69-103 esanti spausdinimo klaida ((41,80 b. l. 1 tomas).

Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog bendrovė nedeklaravo visų 2005-2006 metais gautų pajamų ir padidino pelno mokesčio, laikinojo socialinio mokesčio bei atskaitymų kelių priežiūros ir programai finansuoti mokesčių bazę bei papildomai apskaičiavo mokėtinas į biudžetą sumas.

Patikrinimo metu pagal bendrovės pateiktus 2005-2006 m. buhalterinės apskaitos dokumentus, Vokietijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktus Vokietijos įmonių –Wilhelm Raven Euro - Metall GmbH ir Waldemar Kern Import & Export vykdytų ūkinių finansinių operacijų su bendrove dokumentus bei vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo nustatyta, kad bendrovė už parduotą metalo laužą gavo daugiau pajamų, negu užfiksavo savo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Vadovaujantis Vokietijos įmonių pateiktais dokumentais nustatyta, kad bendrovė 2005-2006 metais tų pačių ūkinių operacijų buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodė skirtingas ūkines operacijas, t. y. prekės – 1 tonos metalo laužo kainą ir taip buhalterinės apskaitos dokumentuose neteisingai nurodė 1 tonos metalo laužo kainą.

Mokesčių administratorius remdamasis iš Vokietijos teisėsaugos institucijos gautais dokumentais, nustatė, kad bendrovės 2005-2006 m. deklaruoti tiekimai Vokietijos įmonei Wilhelm nesutampa su minėtos Vokietijos įmonės nurodytais (apskaitytais) įsigijimais iš bendrovės. Vokietijos įmonė Wilhelm apskaitė 2733241 Lt didesnius įsigijimus iš bendrovės, nei deklaravo bendrovė.

Siekdama nustatyti gautų duomenų neatitikimo bendrovės pateiktiems duomenims priežastis, Inspekcija 2008-07-09 raštu Nr. (28.1 )-6-5468 kreipėsi į Vokietijos mokesčių administratorių dėl bendrovės Vokietijos įmonei Wilhelm patiektų prekių ir iš Vokietijos įmonės gautų duomenų neatitikimo nustatymo, prašydama Vokietijos firmos pateikti sandorius bei apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas.

Mainų pagrindu Vokietijos Centrinė ryšių įstaiga 2009-07-27 raštu Nr.(25.4-09)-R1-3745 informavo, kad Vokietijos mokesčių mokėtojas Wilhelm iš bendrovės 2005-2006 m. gavo prekių už ženkliai didesnę sumą. Įsigijimus iš bendrovės ženkliai didesne verte Vokietijos mokesčių mokėtojas apskaitė buhalterinėje apskaitoje, tiekimus deklaravo kaip tiekimus bendrijos viduje, PVM deklaravo ir sumokėjo. Vokietijos mokesčių mokėtojas už iš bendrovės gautas prekes atsiskaitė užrašymu į sąskaitos kreditą. Išrašytose kreditinėse sąskaitose pažymėtos kainos atitinka kainas, nurodytas Vokietijos mokesčių mokėtojo išrašytose pirkimo-pardavimo sutartyse. Pažymėta, kad bendrovės direktorius mokestinio patikrinimo metu nepateikė sutarčių, pagal kurias buvo vykdomi prekybiniai sandoriai su įmone Wilhelm. bendrovės direktorius R. J. 2009-09-11 paaiškinime nurodė, kad kontraktai-sutartys buvo sudaromi žodžiu arba kai kurie atsiunčiami elektroniniu paštu ir bendrovė šių kontraktų neišsaugojo.

Pagal iš Vokietijos Centrinės ryšių įstaigos gautą informaciją nustatyta, kad Vokietijos įmonė Wilhelm už gautas prekes iš bendrovės apmokėjo ir bendrovei, ir ofšorinėms įmonėms.

Patikrinimo metu pagal bendrovės pateiktus dokumentus, 2005-2006 m. AB Ūkio, Parex, 5EB, Snoras bankų duomenis apie piniginių lėšų judėjimus sąskaitose buvo nustatyta, kad Vokietijos įmonė Wilhelm 2005-2006 m. už prekes bendrovei į jos banko sąskaitą pervedė 968278,23 EUR ir ofšorinėms kompanijoms (ASTEX COMMERCIAL GROUP LTD, ALTION GROUP LTD, PRESTUNG GRUPPE LLC) - 647867,75 EUR.

Iš Vokietijos teisėsaugos institucijos atsiųstų dokumentų Panevėžio AVMI nustatė, kad bendrovės deklaruoti tiekimai Vokietijos įmonei Waldemar nesutampa su minėtos Vokietijos įmonės nurodytais (apskaitytais) įsigijimais iš bendrovės. Vokietijos įmonė Waldemar nurodė (apskaitė) 2329993 Lt didesnius įsigijimus iš bendrovės.

Panevėžio AVMI, patikrinimo metu palyginusi bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus duomenis (2005 m. memorialinį orderį, 2006 m. pirminius apskaitos dokumentus: išrašytus invoice Wilhelm ir Waldemar ir memorialinį orderį) su gauta iš Vokietijos teisėsaugos institucijų informaciją, apskaičiavo, kad bendrovės neapskaitytos ir nedeklaruotos realizacinės pajamos sudaro 5063234 Lt, iš jų: 2005 metais - 3200403 Lt, 2006 metais - 1862831 Lt.

Informacija, gauta iš Latvijos „Parex banka“ apie firmų ASTEX COMMERCIAL GROUP LTD, PRESTUNG GRUPPE LLC, ALTION GROUP LTD banko sąskaitas, patvirtina, kad minėtų ofšorinių kompanijų sąskaitas valdė su bendrove susiję asmenys, o pinigai iš šių sąskaitų buvo išgryninami Latvijoje ir Lietuvoje.

Administracinės bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjui UAB „Atmetas“ ginčijamais sprendimais iš viso apskaičiuota 836 576, 00 Lt piniginė prievolė valstybei. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktą mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Mokestinė prievolė pareiškėjui apskaičiuota Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 redakcija Nr. IX-675), Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo (2005-06-07 redakcija Nr. X-231) ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (2002-04-09 redakcija Nr. IX-840) pagrindu. Kaip jau buvo nurodyta, centrinis mokesčių administratorius vietos mokesčių administratoriaus 2012-03-09 sprendimo (36.9-13)-SA-8 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 759030 Lt pelno mokesčio, 492417 Lt pelno mokesčio delspinigių, 3033 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, 2735 Lt šių atskaitymų delspinigių, 74513 Lt laikinojo socialinio mokesčio, 45735 Lt socialinio mokesčio delspinigių, patvirtino sprendimu Nr. 69-103, kurį priėmė 2012-06-05.

Byloje taip pat nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT) Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2012-02-29 raštu Nr. 25/14-1-12-4846 informavo Panevėžio AVMI, kad FNTT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje dėl UAB „Atmetas“ padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojoje kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir pateikė 2011-12-16 specialisto išvadą Nr. 5-5/109/SI-2. Minėtoje baudžiamojoje byloje įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje pareikšti fiziniams asmenims ( 42-44 b. l. 4 tomas).

Panevėžio AVMI baudžiamojoje byloje 2012-03-30 pareiškė civilinį ieškinį 836 576 Lt sumai. Panevėžio AVMI civilinį ieškinį grindė tuo, jog žala padaryta nusikalstamomis veikomis valstybei, negali būti išieškota Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Panevėžio apygardos teismas su tokia valstybę atstovaujančios institucijos, pozicija sutiko ir 2014-11-04 nuosprendžiu priteisė 836 576, 00 Lt arba 242 289,19 Eur iš kaltinamųjų R. J., R. A., V. J. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio, 836 576, 00 Lt arba 242 289,19 Eur žala susideda iš 759 030 Lt pelno mokesčio, 3033 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programoms finansuoti, 74513 Lt laikinojo socialinio mokesčio, taigi iš viso 836 576, 00 Lt. Be to, kaip matyti iš teismo nuosprendžio, kaltinamajam R. J. taikytas ir 1568804,97 Lt (iš 2 405 380, 97 Lt nusikalstamos veikos gautų pajamų atėmus 836 576, 00 Lt UAB „Atmetas“ priskaičiuotos mokestinės prievolės) turto konfiskavimas ( 113-156 b. l. 4 tomas).

Pažymėtina, kad vietos mokesčių administratorius civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė 2012-03-30, t. y. iki centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo priėmimo ir neužbaigus procedūros pagal Mokesčių administravimo įstatymą, vietos mokesčių administratoriui pripažinus, kad ne ginčo tvarka žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju negali būti išspręstas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad civilinis ieškinys UAB „Atmetas“ baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas.

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad turtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių ir mokestinės prievolės, apskaičiuotos vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, dydis sutampa. Dėl turtinės žalos valstybei ir dėl mokestinės prievolės valstybei yra priimti du valstybinės valdžios institucijų sprendimai, kuriais nuspręsta už pažeidimus, padarytus priešingomis teisei veikomis, išieškoti tuos pačius mokesčius du kartus ir iš skirtingų subjektų, t. y. ir iš fizinių asmenų, ir iš juridinio asmens.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis paskelbtas baudžiamojoje byloje įsiteisėjo 2015-12-07 ( 157 b. l. 4 tomas). Mokestinio ginčo nagrinėjimas dėl mokestinės prievolės valstybei išieškojimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo baigtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-11-21 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-1221/2014, konstatavo, jog draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, viešojo administravimo subjektui draudimą pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-11-21 nutartyje taip pat konstatavo, kad tokiais atvejais, kai dviejų administracinių procedūrų rezultate yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas (įsiteisėja) po „pirmojo“ sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo), nes priėmus „pirmąjį“ sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus.

Minėta, kad atsakovas dėl tos pačios mokestinės nepriemokos, kurios atsiradimas kildinamas iš tų tapačių neteisėtų veiksmų, Viešojo administravimo įstatymo taikymo prasme, inicijavo dvi administracines procedūras, kurių abiejų rezultate žala gali būti išieškota į valstybės biudžetą du kartus: pagal patenkintą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir ne ginčo tvarka pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Tokia situacija negalima, todėl teismas, atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą daro išvadą, kad šioje byloje ginčijami atsakovo sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti.

Panaikinus tiek vietos, tiek centrinio mokesčių administratoriaus ginčijamus sprendimus dalyje dėl mokestinės prievolės, pareiškėjo skundo argumentų dėl šiais sprendimais paskirtų mokesčio baudų ir delspinigių dydžio teismas nevertina ir dėl jų apskaičiavimo teisingumo ir dydžių nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Atmetas“ skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-06-05 sprendimą Nr. 69-103 „Dėl UAB „Atmetas“ 2012-03-29 skundo“ , Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2012-06-18 sprendimą Nr. 69-115 „Dėl 2012-06-05 sprendimo Nr. 69-103 klaidos ištaisymo“ ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-09 sprendimo Nr. (36.9-13)-SA-8 dalį, kuria patvirtinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-01-06 patikrinimo akte Nr. PAR-2 UAB „Atmetas“ apskaičiuoti 759 030 Lt pelno mokesčio, 3 033 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir 74 513 Lt laikinojo socialinio mokesčio, patvirtinti delspinigiai ir paskirta 40 proc. dydžio šių mokesčių bauda.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.