Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Z., I. S., D. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui Širvintų rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisėjų atlyginimų įstatymas nenumato galimybės mažinti teisėjų atlyginimus, keičiant teisėjų atlyginimų koeficientus, t.y. jame numatyta tik galimybė mažinti bazinį dydį ir tik nustatyta tvarka. Keičiant minėtus koeficientus itin nepagrįstai mažinamas teisėjų atlyginimas. Remdamiesi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu teigia, kad Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjams, be jokio konstituciškai pagrįsto pagrindo, pažeidžiant teisėjo konstituciškai pagrįstus lūkesčius buvo sumažintas (nustatytas per mažas, nesilaikant Konstitucijos) teisėjo atlyginimas, kuris 2008 m. buvo apskaičiuotas be krizinės situacijos konstatavimo pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje numatytą pareiginės algos koeficientą. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostata, kad pareiginės algos koeficiento apylinkių teismo teisėjams dydis yra 14,2 (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) pažeidžia Konstitucijos laiduojamą teisę - teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis).

Pažymėjo, kad net ir įvertinus tarp valdžių nustatytos sumažėjusios pareiginės algos koeficientą procentine išraiška, apylinkės teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas yra mažiausias. Teisėjų atlyginimo dydis, kuris, pažeidžiant teisėtumo reikalavimus, buvo nustatytas Teisėjų atlyginimų įstatyme (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-l771) ir galiojo iki 2009-01-01 įsigaliojusių Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimų, atstatytas tik 2013 m. spalio 1 d. Neteisėtas teisėjų atlyginimų sumažinimas, priedo už ištarnautus valstybei metus sumažėjimas, teisėtai priklausančio atlyginimo nemokėjimas, jo neatstatymas pasibaigus valstybės ekonominiam ir finansiniam sunkmečiui daro didelę materialinę žalą pareiškėjams, todėl teismo prašo priteisti skirtumą tarp priklausančio mokėti atlyginimo pagal nesumažintus koeficientus nuo 2010-10-01 iki 2013-10-01. Pareiškėjams neišmokėta atlyginimo dalis nuo 2010-10-01 iki 2013-10-01 sudaro: D. Š. - 55716,81 Lt, I. S. - 56479,47 ir L. Z. - 46052,53 Lt.

Negaudami žymios dalies atlyginimo, patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu, valstybė neteisėtai naudojasi priklausančia atlyginimo dalimi, palūkanų už naudojimąsi priklausančiais pinigais nemoka. Todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Prašomos priteisti procesinės palūkanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, šioje byloje jo taikyti negalima, todėl šis reikalavimas atmestinas. Pažymėjo, kad valstybė pastoviai susiduria su objektyviais ekonominio pobūdžio sunkumais. Vykdant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, valstybė privalės skirti didelę lėšų sumą kompensuoti sumažintus atlyginimus ne tik teisėjams, bet ir kitiems valstybės pareigūnams bei tarnautojams. Dėl šios priežasties, jeigu teismas patenkintų pareiškėjų reikalavimą, prašo teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjamojoje byloje atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą joms pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies

Šioje byloje pareiškėjai ginčą kelia dėl teisėjų darbo užmokesčio sumažinimo laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-10-01.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai eina Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjų pareigas, pareiškėja I. S. nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio laikinai eina teismo pirmininko pareigas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų (toliau – bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai) atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

Lietuvos Respublikos Seimo 2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 m. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 – 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – 450 Lt. Pareiginės algos bazinis dydis 2011 - 2013 m. išliko 450 Lt dydžio.

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15 iki 2009-04-30) apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, teisėjo pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas – 14,2, teismo pirmininko – 16,7. 2009-04-28 Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-235 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-01) pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, teisėjo pareiginės algos koeficientas – 12,5, teismo pirmininko – 14,7. 2009-07-17 Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-362 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-08-01) buvo pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, teisėjo pareiginės algos koeficientas – 11,56, teismo pirmininko – 13,6.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 28 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).

Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimo galia išimtiniais atvejais gali būti nukreipta ir į pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai teisės akto (jo dalies) taikymo padarinius, atsiradusius iki Konstituciniam Teismui priimant sprendimą, kad šis teisės aktas, jo dalis prieštarauja Konstitucijai (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-2047/2013).

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali būti taikomi. Esant šiai situacijai pareiškėjai įgijo teisę į darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų pareiginės algos koeficientų taikymo, priteisimą.

Pagal Širvintų rajono apylinkės teismo pateiktą pažymą nustatyta, kad pareiškėjai I. S. 2010 m. spalio mėn. - 2013 m. rugsėjo mėn. dėl taikytų teisėjų pareiginės algos koeficientų –11,56 ir 13,6 susidarė 56 479,47 Lt (303654,74 Lt – 247175,27 Lt) darbo užmokesčio skirtumas (b. l. 5-6).

D. Š. 2010 m. spalio mėn. - 2013 m. rugsėjo mėn. dėl taikyto teisėjų pareiginės algos koeficiento –11,56 susidarė 55 716,81 Lt (299818,17 Lt – 244101,36 Lt) darbo užmokesčio skirtumas (b. l. 7-8).

Pareiškėjui L. Z. 2010 m. spalio mėn. - 2013 m. rugsėjo mėn. dėl taikyto teisėjų pareiginės algos koeficiento –13,6 susidarė 46 052,53 Lt (247355,35 Lt – 201302,82 Lt) darbo užmokesčio skirtumas (b. l. 9-10).

Nurodytos neišmokėto teisėjo atlyginimo sumos priteistinos iš Lietuvos valstybės.

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti 5 proc. metines (procesines) palūkanas. Teismo vertinimu reikalavimas priteisti neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį kilęs iš santykių, kurie yra artimesni darbo, o ne prievoliniams teisiniams santykiams, reglamentuojamiems CK teisės normomis. LVAT yra pažymėjęs, kad specialūs įstatymai, reglamentuojantys darbo santykius numato darbdavio pareigą mokėti įstatymų nustatytus delspinigius, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (Darbo kodekso 207 straipsnis). Jokių kitų sankcijų specialūs įstatymai nenustato, todėl reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas (LVAT 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009). Įvertinęs nurodytus argumentus ir LVAT praktiką teismas netenkina pareiškėjų reikalavimo priteisti 5 proc. metines (procesines) palūkanas.

Atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi dėl objektyvių priežasčių negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. ABTĮ 85¹ straipsnis nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. 2014 m. valstybės biudžete tokio pobūdžio išlaidos nėra numatytos, todėl sprendimo vykdymas atidedamas 2015 m. biudžetiniams metams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 4 p. ir 127 str., teismas

pareiškėjų L. Z., I. S., D. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui L. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 46 052,53 Lt (keturiasdešimt šešių tūkstančių penkiasdešimt dviejų litų ir penkiasdešimt trijų centų) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią 2010 m. spalio mėn. - 2013 m. rugsėjo mėn.

Priteisti pareiškėjai I. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 56 479,47 Lt (penkiasdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt devynių litų ir keturiasdešimt septynių centų) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią 2010 m. spalio mėn. - 2013 m. rugsėjo mėn.

Priteisti pareiškėjai D. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 55 716,81 Lt (penkiasdešimt penkių tūkstančių septynių šimtų šešiolikos litų ir aštuoniasdešimt vieno cento) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią 2010 m. spalio mėn. - 2013 m. rugsėjo mėn.

Priteistų neišmokėto atlyginimo dalių sumos nurodytos neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.

Sprendimo vykdymą atidėti 2015 biudžetiniams metams.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.