Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžia­mą­ja by­la, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Res­publikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltina­mas pagal Lietu­vos Respub­li­kos baudžia­­mojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2016 m. spalio 2 d. apie 18 val. 30 min. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį – dukrą A. Š., kurią stūmė į kambaryje stovintį stalą, pargriau­da­mas stalą bei A. Š. ant grindų, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. Š. fizi­nį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio riešo raiščių patempimo.

Kaltinamojo A. Š. parodymais (b. l. 60-61), kuriuose savo kaltę jis pripa­­­žino visiškai. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 18 val. 30 min. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose tuo metu buvo ir žmona Ž. Jis tą dieną lupo triušius, namuose vienas išgėrė litrą alaus. Su žmona Ž. pradėjo konfliktuoti dėl buities, ji jam priekaištavo, kad nedaro tai to, tai ano. Jie susipyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jiems besibarant į namus grįžo dukra A., kuri išgirdusi, kad jie konfliktuoja, įsiterpė, pradėjo raminti, kad netriukšmautų, nesibartų. Jis supykęs, kad dukra kišasi, kur jai nereikia, jai priėjus prie jo ją pastūmė į kambaryje stovintį stalą, ji ir stalas nugriuvo ant grindų. Ar ant šono ji griuvo, ar ant nugaros, negali pasakyti, nes neprisimena, taip pat neprisimena, ar jis ant jos buvo užgriuvęs. Buvo neblaivus, susinervinęs po įvykusio konflikto išėjo iš namų. Dukra sakė, kad iškvies parei­gū­nus, tačiau jis pamanė, kad juokauja, nori pagąsdinti, tad jos neklausė ir nenorėdamas, kad įvyktų dar didesnis konfliktas, išėjo iš namų. Nuėjęs pas kaimyną paprašė, kad nuvežtų į (duomenys neskelbtini) pas draugą. Pas draugą buvo dvi dienas, po to paskambino žmonai, jie pakalbėjo, susitaikė ir jis grįžo į namus. Su dukra taip pat susitaikė. Dėl šio savo poelgio labai gailisi.

Protokolu–pareiškimu (b. l. 1-2), iš kurio matyti, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 18 val. 30 min. A. Š., grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), rado konfliktuojančius tėvus. Gyvenamojo namo kambaryje konflikto metu tėtis A. Š. ją pastūmė, ji per stalą nugriuvo ant grindų, griūdama susižalojo dešinę ranką.

Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 7-10), iš kurio matyti, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 18 val. 35 min. gautas policijos komisariato budėtojo prane­ši­mas, jog A. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), pranešė, kad namuose neblaivus tėvas ją muša. Smurtas pasireiškė tuo, jog A. Š. buvo pastumta ir krito ant stalo, susimušė ranką. Užfiksuotas patinimas ties dešinės rankos riešu.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 22-27), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Š. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kamba­ryje prie kairės sienos stovi medinis stalas, kuris yra apvirtęs. Kambario grindys medinės.

Nukentėjusiosios A. Š. parodymais (b. l. 34-38), iš kurių matyti, kad ji gyve­na su tėvais, (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 2 d. apie 13 val. ji išvažiavo iš namų, grįžo apie 18 val. 30 min. Kieme pasistatė automobilį ir išgirdo, kad namuo­se jos tėtis konfliktuoja su mama. Įėjusi į vidų pamatė, kad virtuvėje neblaivus tėtis konflik­tuo­ja su mama. Jie stovėjo vienas šalia kito, šaukė, rėkė vienas ant kito. Ji pasakė: „baikit rėkt, bartis, negalima nei į namus sugrįžti“. Kai priėjo prie besibarančių tėvų, tėvas A. Š. ją stipriai pastūmė, nuo šio pastūmimo ji atsitrenkė į kambaryje stovėjusį stalą, su stalu pargriuvo ant medinių grindų. Krito ant dešiniojo šono ir delnu rėmėsi į grindis. Nukritusi pajuto stiprų skausmą dešinės rankos rieše ir plaštakoje. Kai buvo nugriuvusi ir gulėjo ant grindų, tėvas buvo pasi­lenkęs link jos, ji bijojo, todėl siekė jį nuo savęs nusistumti. Tuo konfliktas ir baigė­si. Tėvas nuo jos atsitraukė, atsistojo, ji taip pat atsistojo, pasiėmė telefoną, išbėgo į lauką, paskam­­bino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Grįžusi į namus pasa­kė mamai, kad iškvietė policiją. Tėvas pasakė, kad jis išeina, ji jam pasakė, kad niekur neitų, atva­žiuo­ja policija. Tada tėvas dar labiau įsiuto, pradėjo iš namo mėtyti savo drabužius į lauką, po to pabėgo iš namo. Nei ji, nei mama nebandė jo sulaikyti, nes bijojo. Buvo nuvykusi pas gydytojus, jie ją apžiūrėjo. Gydymo nepaskyrė, liepė tepti tepalu nuo skausmo. Su tėvu susitaikė, ji jam atleido, preten­zijų neturi ir ateityje nereikš, civilinio ieškinio taip pat nereikš.

Specialisto išvada Nr. G 979/2016 (06) (b. l. 46), iš kurios matyti, kad A. Š. dešinio riešo raiščių patempimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduo­tyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio povei­kio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Liudytojos Ž. Š. parodymais (b. l. 50-53), iš kurių matyti, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 17 val. 10 min. grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), rado neblaivų savo vyrą A. Š.. Tarp jų įvyko konfliktas dėl vyro girtumo, pamačiusi, kad jis yra agresyvus, persirengė ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nusipirkti maisto produktų. Į namus grįžo po 18 val. Netrukus grįžo neblaivus vyras, kuris vėl pradėjo priekaištauti, jie susibarė, įvyko žodinis konfliktas. Konfliktavo kambaryje, kurio viduryje, arčiau sienos, stovi stalas, buvo šalia stalo. Tuo metu sugrįžo dukra A., kuri rankoje laikė siurblį. Dukra pasakė: „baikit šaukti, rėkti, nesibarkit, nekonfliktuokit“. Dukra ėjo link jų, tai gal vyras pagalvojo, kad ji jį puls, ar ką nors panašiai, ir pasisukęs dukrą A. abiem rankomis pastūmė. Po pastūmimo dukra per stalą nugriu­vo ant grindų, stalas taip pat nuvirto ant grindų. Jos vyras kaip ir buvo pasilenkęs link dukros, kuri rankomis stūmėsi nuo savęs girtą tėvą. Ji paėmė vyrą per juosmenį ir padėjo jam atsikelti. Dukra pradėjo verkti, skundėsi skausmu dešinės rankos riešo srityje. Dukra pasakė, kad ji iškvies poli­­cijos pareigūnus, paėmė telefoną, paskambino pagalbos centrui ir pranešė apie konfliktą. Konflik­­tas įvyko apie 18 val. 30 min. Tėvas supyko, pradėjo mėtyti savo drabužius, pasakė, kad jis išeina, išsiskirs. Sumetęs drabužius ant namo laiptų, pasiėmė kelnes, striukę ir išbėgo iš namų. Vyras prieš ją nesmurtavo, vyko tik žodinis konfliktas. Dukra norėjo, kad namuose nebūtų garsiai kalbama, konfliktuojama, pasakė, kad jie baigtų konfliktą, ir dėl to vyras dukrą pastūmė. Viskas vyko kelias sekundes, pastūmė, pargriuvo ant dukros. Kaip dukrai buvo sužalotas riešas nurodyti negali. Dukra kreipėsi į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai nustatė deši­­nės rankos riešo patempimą. Matė, kad dukros ranka sutinusi.

Asmens duomenų pažyma (b. l. 72), iš kurios matyti, kad A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. Š. dukra.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. Š. kaltė padarius dukrai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlus fizinį skausmą yra įrody­­ta. Kaltinamojo padaryta nu­si­kals­ta­ma veika tei­singai kvalifi­kuo­ta pa­gal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti laisvės apribojimo bausmę. Kaltina­masis sutin­ka, kad pro­cesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsaky­mu, sutin­­­ka su siūlo­ma bausmės rūši­mi ir dydžiu, su poveikio priemone (b. l. 90-94).

A. Š. padarė nesunkų nusi­kal­timą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susi­jusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvi­nan­čia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs bau­džia­­mo­jo įstatymo numatytą veiką ir nuošir­­džiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsa­­­­­ko­my­bę sunki­nančia aplinkybe pripa­žin­tin­a tai, kad nusi­kalstamą veiką pa­darė būdamas apsvai­­­­­­­gęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nu­si­­kals­­ta­mos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punk­tas).

Kalti­namasis neteistas, 2013 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, susitaikius su nukentėjusiomis, tame tarpe ir su ta pačia nuken­­tėjusiąja (b. l. 73-79), administracine tvarka nebaustas (b. l. 80), dir­ba (b. l. 82), psichikos ir priklau­­­somybių ligų registre neįrašytas (b. l. 84), gyvena­mo­sios vietos seniūnijos charakteristikoje nuro­­­dy­ta, kad nusiskundimų ar neigiamų atsiliepimų apie jį seniūnija nėra gavusi, kaimynų ir kaimo bendruo­menės narių jis charakterizuojamas teigiamai (b. l. 86).

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mojo asme­­­­­­­­­nybę, atsa­ko­my­bę lengvi­nan­čią ir sunki­nančią aplinkybes, A. Š. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi baus­mė, ku­rią siūlo ir prokuro­rė, – laisvės apri­bo­­­­ji­mas, mažesnės nei vidur­kis trukmės, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakan­­­kama pasiek­­­ti baus­mės tikslus – su­lai­kyti jį nuo nusikals­ta­mų veikų da­ry­mo, nubausti, bei už­tik­rinti tei­sin­gu­mo prin­ci­po įgy­­ven­­­­­­­di­ni­mą (BK 41, 61 straips­niai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­pa­­žino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusi­kal­ti­mą, smurtavo prieš dukrą, prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alko­ho­lio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos pada­ry­mui, jam skirtina baudžia­mo­­­jo povei­kio priemo­nė – dalyvavimas smur­ti­nį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įparei­go­jimas gyventi skyrium nuo nuken­­­tė­­jusiosios – panai­kin­tinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatly­gin­ti­nai išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organi­za­ci­jose, kurios rūpinasi neįgaliai­siais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalin­gais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskir­ti galutinę baus­mę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką (4 mėne­­sius) neatlygintinai išdirbti 40 valandų globos ir rūpy­bos įstaigose ar nevalstybinėse orga­ni­za­ci­jo­se, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskir­ti A. Š. baudžia­mojo po­vei­­kio priemonę – daly­vavimą smurtinį elge­sį keičiančiose programose, įpareigo­jant ją įvykdyti per keturis mėne­­­­­sius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įparei­go­jimą gyventi skyrium nuo nuken­tė­jusiosios – panai­kin­ti bau­džia­ma­jam įsakymui įsiteisė­jus.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reika­lau­­da­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.